Kaip atrodytų mūsų kasdienybė, jei kompiuteriu tegalėtume atlikti matematinius veiksmus, o štai naršyti internete ar žiūrėti filmus būtų neįmanoma? Juk kompiuterio pavadinimas kilęs iš žodžio, reiškiančio „skaičiuoti“ (angl. compute).
Taip ir būtų jis tik tam iki šiol ir skirtas, jei ne keletas genialių žmonių, kurie įžvelgė šiame prietaise gerokai didesnį potencialą. Tarp jų buvo ir Ada Loveleis (Ada Lovelace) – pirmoji programuotoja pasaulyje, gyvenusi laikais, kai kompiuteriai dar net nebuvo sukurti.
Ada Loveleis (Ada Lovelace) gimė 1815 m. Anglijoje. Nuo pat vaikystės jos išsilavinimui buvo skiriama labai daug dėmesio – jai buvo samdomi geriausi privatūs mokytojai. Priešingai nei kitos to meto mergaitės, Ada Loveleis (A. Lovelace) buvo mokoma tiksliųjų mokslų. Tokiu būdu ji susipažino su matematiku ir išradėju Čarliu Babagu (Charles Babagge). Talentinga mergina, matematikos entuziastė, netrukus gavo galimybę ir pati prisidėti prie naujausio jo projekto – Analitinės mašino kūrimo.
Analitinė mašina turėjo būti universalus programuojamas mechaninis kompiuteris, galintis išspręsti bet kurį skaičiavimo uždavinį. Ada Loveleis (A. Lovelace) ne tik išvertė į anglų kalbą straipsnį, aprašantį šio prietaiso veikimą, bet ir pridėjo savo pačios užrašų, kurie apimtimi ir reikšmingumu pranoko patį straipsnį. Štai viename iš komentarų ji detaliai aprašė instrukcijų seką, skirtą Bernulio skaičiams Analitine mašina skaičiuoti. Tai buvo pirmasis pasaulyje kompiuteriui skirtas algoritmas. Negana to, moteris suvokė, kad sukūrus mašiną, apdorojančią skaičius, o tuos skaičius panaudojant kaip kitų reikšmių simbolius, galėtume manipuliuoti viskuo, kuo panorėsime: muzikos garsais, tekstu, vaizdais. Kitaip tariant, ji jau tada numatė prietaisų, panašių į šiuolaikinius kompiuterius, egzistavimą. Apie tai nebuvo pagalvojęs net pats Analitinės mašinos kūrėjas Čarlis Babagas (Ch.Babagge). Ada Loveleis (A.Lovelace) buvo pirmasis žmogus, supratęs tikrąsias kompiuterių galimybes.
Rubrika „Moterys moksle“ yra laidos „Mokslo sriuba“ dalis. „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.
Neįsivaizduoju, kokią „nenormalią” galvą kraičio ji gavo…
Kažin, kada Lietuvoje pradėta dėstyti algebrą? Prisimenu, kad, kai įklimpdavau algebros namų darbe, tėtukas visą vakarą plušdavo, kol man išaiškindavo, kaip spręsti. Tik dabar atėjo mintis į galvą, kad jų karta algebros gal visai (ar beveik) nesimokė, todėl aiškinimas užtrukdavo tiek, nes pirmiausia turėjo pats perprasti, kas tai per pinklės… Juk kitus dalykus (geometriją, fiziką ir kt.) jų laikais taip sudėjo į galvas, kad jie ir paskutinę gyvenimo dieną galėjo atsakyti į bet kurį klausimą, rašydavo be menkiausių klaidelių…