Spalio 19–20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų vertybių vietos valdytojų seminaras, skirtas apibrėžti ir įtvirtinti vietos valdytojo funkcijas, atsakomybes ir pareigas. Į seminarą susirenka Baltijos šalių, taip pat Lenkijos ir Ukrainos specialistai, atstovaujantys pasaulio paveldo vietoves savo šalyse.
Vadovaujantis UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija, kuria yra įtvirtintos globalios kultūros ir gamtos paveldo apsaugos teisinės bei vertybinės normos, kiekviena valstybė, šios konvencijos šalis, prisiima atsakomybę už jos teritorijoje esančio kultūros ir gamtos paveldo nustatymą, apsaugą, išsaugojimą, sklaidą ir perdavimą ateities kartoms. Siekdama kuo efektyviau įgyvendinti šias nuostatas, valstybė turi užtikrinti tinkamą struktūrinę ir teisinę organizaciją, atsakomybių ir vaidmens paskirstymą saugant savo šalies pasaulio paveldo vertybes.
UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gairės nurodo, kad vietos valdytojai kartu su atsakingomis valstybės institucijomis atstovauja konvencijos įsipareigojimus šalyje, dalyvauja pasaulio paveldo vertybės išskirtinės visuotinės vertės apsaugos, priežiūros, stebėsenos, vertingųjų savybių išsaugojimo būklės nustatymo ir vertinimo procesuose. Seminaro tikslas – sustiprinti vietos valdytojo pozicijas, siekiant sudaryti palankias sąlygas įgyvendinti šiuos uždavinius bei aktyviau įsitraukti į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatų ir Pasaulio paveldo komiteto sprendimų įgyvendinimo procesus.
Dviejų dienų programoje yra numatytos teorinės paskaitos ir praktiniai užsiėmimai, kuriuos ves UNESCO pasaulio paveldo specialistai bei tarptautiniai ekspertai – Ričardas Veilonas (Richard Veillon) (Prancūzija), dr. Kristofereis Jangas (Christopher Young) (Didžioji Britanija), dr. Brita Rudolf (Britta Rudolff) (Vokietija), Stefanija Vesman (Stefan Wessman) (Suomija), seminarą moderuos dr. Giedrė Godienė. Seminaro pabaigoje tikimasi parengti patarimus, skirtus tikslesniam vietos valdytojų pareigybių apibrėžimui, kurios pasitarnautų visai tarptautinei UNESCO pasaulio paveldo bendruomenei.
UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija, priimta 1972 m., yra vienas svarbiausių tarptautinių paveldo apsaugos dokumentų, kuriuo šiandieną vadovaujasi 193 konvencijos šalys. Vadovaujantis šia konvencija į Pasaulio paveldo sąrašą yra įrašytos 1073 vertybės, tame tarpe ir keturios Lietuvos vertybės – Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė ir Struvės geodezinis lankas.
