Antradienis, 14 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Ateityje probiotikais bus galima gydyti daugybę ligų

www.alkas.lt
2017-10-06 07:00:22
266
PERŽIŪROS
0
Ateityje probiotikais bus galima gydyti daugybę ligų

Agneta Kleizienė | Asmeninio archyvo nuotr.

Agneta Kleizienė | Asmeninio archyvo nuotr.
Agneta Kleizienė | Asmeninio archyvo nuotr.

Mūsų žarnyne gyvena tūkstančiai bakterijų, kurios dalyvauja daugelyje organizme vykstančių reiškinių. Mokslininkų teigimu, šios bakterijos veikia mūsų imunitetą, polinkį sirgti alerginėmis ligomis ar net tuberkulioze. Šeimos ir konsultacijų klinikos – „Endemik“ gydytoja Elena Šopytė sako, kad organizme sutrikus bakterijų balansui, sveikatą gali pagerinti tinkamais kiekiais vartojami probiotikai.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gerosios žarnyno bakterijos padeda atkurti ir palaikyti žarnyno mikroflorą, stiprinti imunitetą, išvengti peršalimo, atopinio dermatito bei gerina vitaminų įsisavinimą. Mokslininkai tikisi, kad ateityje gerosiomis žarnyno bakterijomis bus galima gydyti daugybę ligų. Ką verta žinoti apie nematomus žarnyno gyventojus?

Probiotikai – kas tai?

Pasak šeimos ir konsultacijų klinikos „Endemik“ šeimos gydytojos E. Šopytės, žmogaus virškinamąjį traktą, ypač storąjį žarnyną, yra apgyvendinę įvairūs mikroorganizmai, kurie nuolat ten gyvena ir padeda veikti mūsų organizmui: „Mikroorganizmai mums padeda virškinti maistą, gamina gerąsias riebalų rūgštis, vitaminą K ir folio rūgštį, apsaugo žarnyną nuo patogeninių bakterijų puolimo ir skatina žmogaus imuniteto veiklą. Taip pat skatina priešuždegiminių baltymų gamybą ir T ląstelių – kraujo ląstelių – veiklą.“

Pagal Pasaulio Sveikatos Organizaciją, probiotikai – gyvi mikroorganizmai (bakterijos, mielės ir t.t.), kurie vartojami tinkamais kiekiais yra naudingi žmogaus sveikatai. „Tai tie patys mikroorganizmai, kurie gyvena normaliame žarnyne, tik „įdėti“ į kapsulę ar kokį nors maisto produktą ir taip patenkantys į žmogaus žarnyną. Būdami žarnyne, šie mikroorganizmai palaiko molekulinius ryšius su žarnyno ląstelėmis ir taip daro įtaką organizmui“, – apie probiotikų veikimą pasakoja E. Šopytė.

Probiotikai kovoja su uždegiminėmis žarnų ligomis, alergijomis ar netgi gali būti vartojami apsaugai nuo vėžio

Gydytoja E. Šopytė sako, kad probiotikai tampa vis labiau svarbūs žmogaus organizmui ir juos galima vartoti daugeliu atvejų: „Moksliškai patvirtinta jų nauda šiais atvejais: esant dirglios žarnos sindromui (DŽS), uždegiminėms žarnų ligoms (opiniam kolitui, Krono ligai), laktozės netoleravimui, dentino kariesui, įvairioms alergijoms, kvėpavimo takų infekcijoms vaikams, esant ūmiam apsinuodijimui ar viduriuojant dėl antibiotikų vartojimo, esant grybeliniams išorinių lyties organų uždegimams moterims.“

Šeimos gydytoja Elena Šopytė | Asmeninio archyvo nuotr.
Šeimos gydytoja Elena Šopytė | Asmeninio archyvo nuotr.

Probiotikai netgi gali būti naudojami apsaugai nuo vėžio ir cholesterolio kiekio mažinimui kraujyje. „Probiotokai apsaugo žmogus žarnyną, taip neleisdami jame įsikurti blogosioms ir kenksmingoms bakterijoms, kurios sukelia infekcijas. Gyvendami žmogaus žarnyne, jie daro įtaką organizmo imunitetui, skatindami jį teisingai kovoti su patekusiomis į organizmą infekcijomis ir tvarko imunitetą taip, kad jis nesukeltų pernelyg didelio atsako. Manoma, kad probiotikai taip pat turi įtakos apsisaugojimui nuo vėžio ir cholesterolio kiekio mažinimui kraujyje, tačiau tam dar reikalingi tolimesi moksliniai tyrimai“, – gerųjų bakterijų naudą vardina gydytoja.

Šaltinis – raugintos daržovės

Pasak medikės, probiotikai nėra būtinas maisto papildas, todėl ir jų poreikio kiekvienam organizmui nustatyti nėra įmanoma. Gerųjų bakterijų kiekvienas galime rasti savo kasdieniame maiste. „Viduržemio jūros ir rytų Europos dietoje probiotikai vartojami nuo seno kartu su maistu – tai rauginti pieno gaminiai ir įvairūs daržovių gaminiai. Probiotikų gausu kefyre, jogurte, raugintuose agurkuose ir kopūstuose, giroje, obuolių sidro acte. Taip pat naudingas ir juodasis šokoladas – nors jame pačiame probiotikų ir nėra, tačiau rasta, kad jis padeda probiotikams išgyventi, kol šie patenka į storąjį žarnyną“, – teigia gydytoja E. Šopytė.

Kitas būdas gauti probiotikų – vartoti maisto papildus, kuriuose gerųjų bakterijų kiekis yra didžiulis, o išvardintuose maisto gaminiuose jų mažiau.

Kaip išsirinkti tinkamus probiotikų maisto papildus?

„Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į probiotikų pakuotę – ant jos turi būti pateikiama tiksli informacija kokie mikroorganizmai ir kokios jų padermės yra tame maisto papilde, kurių turėtų būti bent 5 milijonai. Antra, reikėtų naudoti probiotikus, esančius kapsulėse – taip užtikrinama, kad jų nepaveiks skrandyje esanti stipri rūgštis ir jie nepažeisti nukeliaus iki storojo žarnyno, kur ir turėtų būti“, – į ką reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis probiotikus pataria medikė E. Šopytė.  

Tokiai gydytojos nuomonei pritaria jaunystės, grožio ir sveikatos namų – „Molecule“ įkūrėja Agneta Kleizienė. Parduotuvę atidariusi moteris kruopščiai gilinasi į šią sritį, domisi moksliniais tyrimais.

Agneta Kleizienė | Asmeninio archyvo nuotr.
Agneta Kleizienė | Asmeninio archyvo nuotr.

„Visų pirma, tokiame papilde turi būti tinkamas bakterijų kiekis, tada – ne ką mažiau svarbi kultūra, iš kurios pagamintas maisto papildas. Trečia, labai svarbi gamybos technologija, kuri virškinimo metu neleidžia skrandžio rūgščiai ir fermentams sunaikinti bakterijų“, – pasakoja moteris.

Žinomo krepšininko Lino Kleizos žmona tikina, kad savo parduotuvėje ji neretai išgirsta mamų prašymų patarti, kokius probiotikus pirkti vaikams. „Pati asmeniškai patariu vartoti tuos probiotikus, kurių sudėtyje yra bilijoniniai kiekiai gerųjų bakterijų. Tuomet pasiekiamas greitas ir patikrintas poveikis. Moksliniai tyrimai kalba patys už save, o aš visada sakau, kad reikia pabandyti atrasti tai, kas tinka jums. Dažnai sulaukiu prašymų patarti, o po to išgirstu ir daug atsiliepimų, padėkų už pagalbą ir tinkamai parinktas gerąsias bakterijas. Tas jausmas, kad padėjau kažkieno vaikui yra didelis įkvėpimas dirbti toliau“, – džiaugėsi A. Kleizienė.

„Taip pat savo klientams patariu ant maisto berti fruktooligosacharidų miltelių, kitaip vadinamų prebiotikų, kuriais maitinasi gerosios bakterijos. Šie milteliai pagaminti iš cikorijų, yra saldūs, tačiau neturi jokio glikemijos indekso ir tinka sergant diabetu“, – pridūrė moteris.

Gydytoja E. Šopytė įspėja, kad probiotikų sudėtis turėtų būti pasirenkama, priklausomai nuo priežasties, dėl ko jie vartojami: „Norint pagerinti bendrą organizmo būklę, sustiprinti imunitetą geriausia rinktis probiotikus, kuriuose kuo daugiau ir kuo skirtingesnių mikroorganizmų. Žmonėms, kuriuos vargina laktozės netoleravimas, patariama naudoti papildus, į kurių sudėtį įeina – „Lactobacillus bulgaricus“, „Lactobacillus acidophilus“ ir „Streptococcus thermophilus“. Turintiems dirgliosios žarnos sindromą ar sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis skiriami probiotikai, į kurių sudėtį įeina – „Bifidobacterium infantis 35624“, „Lactobacillus plantarum 299V“ ar „Bifidobacterium bifidum MIMBb75“. Vartojantiems antibiotikus labiausiai tiktų – „Lactobacillus rhamnosus GG“ ir/arba „Saccharomyces boulardii“. Varginamiems egzemos, ir ypač vaikams su odos bėdomis, patariama vartoti – „Lactobacillus rhamnosus HN001“ ir „Lactobacillus fermentum VRI-003 PCC“, tuo tarpu dėl dažnų grybelinių lyties organų ligų – „Lactobacillus acidophilus“, „Lactobacillus rhamnosus GR-1“ ir „Lactobacillus reuteri RC-14.“

Pasak šeimos gydytojos E. Šopytės, vartoti vien probiotikų kapsules nepakanka. Svarbu organizmą aprūpinti skaidulomis – prebiotikais. Kai kuriuose maisto papilduose jie pateikiami kartu su skaidulinėmis medžiagomis (inulinas), tačiau ir kasdieniuose maisto gaminiuose gausu šių skaidulų – česnakuose, svogūnuose, šparaguose, bananuose, poruose, cikorijose ir artišokuose.

„Probiotikų nereikia vartoti nuolatos. Jei jie vartojami siekiant išvengti antibiotikų sukelto viduriavimo, patariama juos vartoti visą antibiotikų vartojimo laiką ir dar 2-4 savaites po to. Kitu atveju, vieningos nuomonės nėra. Kai kurie šaltiniai teigia, kad probiotikus verta vartoti ciklais, po keletą savaičių ar mėnesį, keletą kartų per metus, tačiau pasak kitų specialistų, prasminga juos vartoti kasdien“, – dėl konkrečios gerųjų bakterijų vartojimo trukmės gydytoja E. Šopytė pataria pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Save

Save

Save

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kauno klinikose atidarytas centras imuniteto sutrikimams gydyti
  2. Sąnarių skausmas praneša apie ligą, kurią gydyti privalu
  3. Kamieninės ląstelės: nepagydomų ligų mažėja
  4. Lietuvos ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas padės suprasti dažnų žmogaus ligų kilmę
  5. Ateityje pirmenybė bus teikiama ekologiniams šeimos ūkiams
  6. Prof. L.Kupčinskas: Žarnyno mikrofloros tyrimai: laimėjimų kol kas nėra, bet ateityje jų tikrai bus
  7. Vasarą pasitikime be žarnyno ligų
  8. Daugiau nustatoma profesinių ligų
  9. Saugokimės ligų, plintančių per vandenį
  10. Vasario 28-oji – Pasaulinė retų ligų diena
  11. Trichineliozė – viena sunkiausių parazitinių ligų
  12. Neplautos braškės – užkrečiamųjų ligų grėsmė
  13. Tuberkuliozė išlieka viena pavojingiausių užkrečiamųjų ligų
  14. Viena labiausiai nenuspėjamų širdies ligų – miokarditas
  15. Kiekvienuose namuose slypintys nematomi ligų sukėlėjai

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Tarptautinės biologijos olimpiados atidarymas Vilniuje
Lietuvoje

Vilniuje prasidėjo tarptautinė biologijos olimpiada – talentingiausi jaunieji biologai iš viso pasaulio!

2026 07 14
Kęstutis Budrys
Lietuvoje

K. Budrys Briuselyje pabrėžė tolesnę paramą Ukrainai, spaudimą Rusijai

2026 07 13
Elektra
Lietuvoje

ESO primena kasant žemę laikytis saugumo

2026 07 13
Telefonas
Lietuvoje

Sukčiai siunčia laiškus ir žinutes prisidengdami „Sodros“ vardu

2026 07 13
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė su savivaldybių kontrolieriais pradeda neformaliojo švietimo auditą

2026 07 13
Pasienis su Baltarusija
Lietuvoje

Saugoti Latvijos sienos su Baltarusija vyks dar viena Lietuvos pasieniečių grupė

2026 07 13
Saulės elektrinė
Lietuvoje

Energetikos bendrijas jau įsteigė 14 savivaldybių

2026 07 13
Karinė technika
Lietuvoje

Prasideda Lietuvos kariuomenės pratybos „Dragūnų įniršis 26“

2026 07 13
Laikrodis su žemaitiškais užrašais
Kalba

Pristatytas išskirtinis laikrodis: vietoje anglų kalbos – žemaitiški užrašai

2026 07 13
Valdovų rūmų muziejus
Kultūra

Valdovų rūmai pateko į vieno įtakingiausių pasaulio leidinių patarimų sąrašą

2026 07 13
Varėna pristato naują turizmo įvaizdį
Gamta ir žmogus

Varėna pristato naują turizmo įvaizdį – vietos, kur galima išgirsti save

2026 07 13
Išmoka
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu prisiminti pasitraukiant iš antros pensijų kaupimo pakopos?

2026 07 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • Amy Goodman ( Democracy Now!) apie K. Budrys Briuselyje pabrėžė tolesnę paramą Ukrainai, spaudimą Rusijai
  • +++ apie Pristatytas išskirtinis laikrodis: vietoje anglų kalbos – žemaitiški užrašai
  • Tadas apie Pristatytas išskirtinis laikrodis: vietoje anglų kalbos – žemaitiški užrašai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje prasidėjo tarptautinė biologijos olimpiada – talentingiausi jaunieji biologai iš viso pasaulio!
  • Liepos 14-osios horoskopas: jaunatis kvies pradėti tai, kam ilgai nesiryžote
  • Kodėl buto įrengimą verta patikėti profesionalams?
  • K. Budrys Briuselyje pabrėžė tolesnę paramą Ukrainai, spaudimą Rusijai

Kiti Straipsniai

Saulėtekis virš ramaus ežero ir medinis lieptas, ant kurio tarp lentų prasikala jaunas augalas – naujos pradžios ir ryžto simbolis.

Liepos 14-osios horoskopas: jaunatis kvies pradėti tai, kam ilgai nesiryžote

2026 07 13
Du žmonės ramiai kalbasi prie medinės sodybos vasaros saulėlydžio metu Lietuvos kaime.

Liepos 13-osios horoskopas: seni pokalbiai gali tapti naujų sprendimų pradžia

2026 07 12
Vaistai

Riba tarp tik vienos tabletės ir priklausomybės gali būti labai slidi

2026 07 12
Du dviratininkai sustoję prie upės tariasi dėl kelionės maršruto – 2026 m. liepos 12-osios horoskopo iliustracija.

Liepos 12-osios horoskopas: daugiau pokalbių, naujų minčių ir noro suprasti vieniems kitus

2026 07 11
Moteris vasaros vakare žvelgia pro atvirą langą į saulėlydžio nušviestą Lietuvos gamtą – 2026 m. liepos 11-osios horoskopo iliustracija.

Liepos 11-osios horoskopas: Mėnulis pereina į Dvynius – laikas įsiklausyti, tartis ir keisti požiūrį

2026 07 10
Sveikata

63 organizacijos prašo vetuoti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus

2026 07 03
Sveikata | sam.lt nuotr.

Ministerija atnaujino dienos chirurgijos paslaugų tvarką

2026 07 02
Sveikata

Gydymas be priemokų: numatytos dvi išimtys, kada gali būti prašoma sumokėti

2026 07 02
Sveikata

Medikai jau gali konsultuoti iš nutolusios darbo vietos

2026 07 01
Maisto ruoša virtuvėje

Cinkas ir imunitetas: kodėl šis mineralas toks svarbus?

2026 06 29

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • Amy Goodman ( Democracy Now!) apie K. Budrys Briuselyje pabrėžė tolesnę paramą Ukrainai, spaudimą Rusijai
  • +++ apie Pristatytas išskirtinis laikrodis: vietoje anglų kalbos – žemaitiški užrašai
  • Tadas apie Pristatytas išskirtinis laikrodis: vietoje anglų kalbos – žemaitiški užrašai
  • +++ apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
Kitas straipsnis
Kaunas pagerbė geriausius metų mokytojus (nuotraukos)

Kaunas pagerbė geriausius metų mokytojus (nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai