Šiuolaikinių technologijų diegimas įmonėse: darbuotojai bus nereikalingi?

Vis daugiau verslininkų naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, ūkininkai automatizuoja savo ūkius, mokslininkai kuria išradimus, kurie pagerina kasdienio gyvenimo kokybę. Technologijos formuoja mūsų gyvenseną, taupo laiką, kurį galime skirti kitiems savo poreikiams ar malonumams pildyti. Bet tuo pačiu įsivyrauja baimė, kad jų plėtra stumia žmones iš darbo vietų. Tačiau ar ji pagrįsta?

Lietuvos verslo paramos agentūra išplatino kvietimą „DPT pramonei LT+“ projektui įgyvendinti. Kaip rašoma paraiškos formoje, projekto tikslas yra „paskatinti tradicinės pramonės transformaciją,diegiant svarbias pramonės inovatyvumui ir visos ekonomikos augimui technologijas – didelio poveikio technologijas (DPT) labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) gamybos procesuose“.

Lietuva juda priekin

Pasirašius projektų finansavimo ir administravimo sutartis, pradėti įgyvendinti beveik visi „DPT pramonei LT+“ projektai. Iš aštuonių teigiamai įvertintų projektų, šeši jau pradėti įgyvendinti, dviem įmonėms sutartys dar ruošiamos. Įgyvendinant projektą pramonės įmonės diegs DPT, robotiką, fotoniką ir kitas priemones.

Viena iš projektą įgyvendinančių įmonių – 2002 m. įsikūrusi UAB „Novameta“. Tai nerūdijančio plieno įrangos profesionalioms virtuvėms gamykla, savo produkciją realizuojanti 18-oje pasaulio šalių.

Kita įmonė, kuri atitiko priemonės „DPT pramonei LT+“ keliamus reikalavimus – UAB „Standa“. Tai viena žymiausių Europos bendrovių, kuriančių, projektuojančių ir gaminančių fotonikos srities tiksliąją mechaniką. Ši įmonė yra viena iš lazerinių technologijų pradininkių  Lietuvoje.

Viso šiam projektui įgyvendinti pateiktos 65 įmonių paraiškos, tad galima teigti, kad Lietuvos įmonės stipriai ir efektyviai plečia ar bent nori plėtoti industrinių technologijų panaudojimą. Tokiais būdais yra skatinama įmonių, ekonomikos ir rinkos pažanga. Bet ar skatinamas naujų darbo vietų kūrimas?

Stiklo apdirbimo, gamybos, konstrukcijų montavimo įmonės „Stiklita“ direktorius Rimantas Nemeikštis, teigia, kad technologijų diegimas ir taikymas be žmogiškųjų išteklių – neįmanomas.

Žmonės – nepakeičiami

„Dažniausiai būna blogai, jei pradedame savo darbą nuo technologijų. Reikia pradėti nuo žmonių. Pradžioje turi būti žmonės, jų patirtis, idėja, kuri gali būti įdomi kitiems, ir tik tuomet prieiname prie technologijų. Pastačius reikalingą įrangą, atsiranda poreikis ją aptarnauti, prasideda produktų gamyba. Tuomet yra galvojama apie technologijas, kaip jas aprūpinti darbu. Jei įmonė turi tinkamą kryptį, darbo vietų skaičius didėja. Taip pat atsiranda poreikis vystyti naujas technologijas ir įmonės veikloje“, – teigė R. Nemeikštis.

Paklaustas, ar pakanka kvalifikuotų darbuotojų, kurie mokėtų dirbti su naujomis technologijomis, „Stiklitos“ vadovas kalbėjo: „Teorinės žinios yra, o praktinių tikrai trūksta. Kaip žinome, darbui stiklo pramonėje žmonės ruošiami nėra. Atėję čia dirbti žmonės turi didesnius ar mažesnius kompiuterinio raštingumo įgūdžius, tačiau neturi finansinio raštingumo, planavimo žinių. Šių žinių jauniems žmonėms tenka mokytis įmonėje. Taigi, vien teorijos nepakanka, reikia ir praktikos“.

Tam, kad žmogus darbo rinkoje išlieka svarbus ir reikalingas, pritaria ir nestandartinius baldus gaminančios „Ardos“ įkūrėjas Darius Bartkevičius. „Technologijų diegimas reiškia, kad Lietuvos darbo rinkai reikia naujų specialistų. Įmonės automatizuoja savo verslus, taip sukurdamos specifinių darbo vietų paiešką. Tam visada reikia išsilavinusio ir gebančio dirbti tokį darbą specialisto“, – sako D. Bartkevičius.

Pasak jo, gerų specialistų, kurių labai reikia norint išlaikyti veiklos efektyvumą ir konkurencingumą šiandieninėje rinkoje, paklausa tik didėja.

Įgalins valdyti robotizuotus procesus

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakultetas (EVF) siūlo industrinių technologijų vadybininko bakalauro programa, kuri suteikia integruotą įmonės procesų ir technologijų valdymo kompetenciją, formuojančią platų požiūrį į vadybą, pramonę ir verslą.

Programoje ugdomos kombinuotos tarpdisciplininės kompetencijos, integruojančios vadybos, technologijų, fundamentaliųjų ir socialinių mokslų žinias bei gebėjimus. Įsisavintos ekonomikos, vadybos, finansų, marketingo, teisės žinios užtikrina įmonės veiklos procesų supratimą ir gebėjimą priimti racionalius išteklių paskirstymo sprendimus.

Įgyta technologinių procesų samprata įgalina valdyti automatizuotus, robotizuotus bei skaitmeninėmis technologijomis pagrįstus verslo procesus, drąsiai adaptuoti naujausias technologijas. Visos šios žinios suteikia didžiulę perspektyvą studentams patekusiems į Lietuvos darbo rinką.

Kadangi teorinių žinių neužtenka norint būti geru specialistu, EVF bendradarbiauja su tokiomis įmonėmis, kaip „Serfas“, „Baltic Transline“, „Mantinga“, „Rosteka“ ir kt.,  kurios, būdamos programos socialinėmis partnerėmis, suteikia praktikos vietas besimokantiems studentams.

„Rinkoje vyraujant tik vadybos arba tik technologijų specialistams, technologijų įmonės susiduria su sunkumais rasti darbuotojų, turinčių tiek technologijų, tiek vadybos žinių ir įgūdžių. Baigusieji šią kombinuotą programą turės stiprų pranašumą rinkoje prieš kitus panašaus profilio studijų absolventus. Kaip ypatingą šios programos bruožą akcentuočiau įgytų kompetencijų lankstumą, savalaikiškumą ir atitikimą šiuolaikinio technologinio verslo poreikiams“, – sako UAB „Littelfuse“ personalo vadovė ir „Talent Europe“ vadovė Kristina Keršienė.