Šią vasarą Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojams teko laimė „užklupti“ dar vieną belapių antbarzdžių grupę – net 26 žydinčius augalus. Neįmanoma pervertinti šio radinio, tai prilygsta botaniniam stebuklui, juk antbarzdes miške galima susekti tik per 10–12 dienų laikotarpį. Kokiose vietose jų tikėtis ir ieškoti, taip pat niekas nepasakys. Ieškojimo laikas labai trumpas, nes vienas augalas žydi apie 7 dienas. Pirmąją šios rūšies augimvietę Parke turime nuo 1984 m. ir kasmet ja džiaugėmės jau 33 metus…
Naujoji augimvietė su senąja ryšio neturi – jas skiria 5 km atstumas. Be to, naujai atrastoje vietoje augimvietė kardinaliai skiriasi nuo senosios. Ten belapės antbarzdės auga beveik gryname eglyne, o čia – drebulyne su beržais ir gausiu lazdynų traku, trąšiame juodžemyje. Dėl to augalų aukštis siekė net iki rekordinių 28,5 cm.
Belapė antbarzdė – rečiausia gegužraibinių šeimos orchidėja Lietuvoje. Todėl nestebina, kad apie ją sklinda legendiniai prisiminimai: 19 amžiuje kažkur Trakų apylinkėse, 1978 m. kažkur Gudų girioje (gal būt už sienos su Baltarusija ir tikslesnė vieta nežinoma iki šiol), o 2001 m. aptiktoji Labanoro girioje štai jau 16 metų neišdygsta (tikrinu kasmet). Ne veltui angliškasis jos vardas yra Ghost orchid – orchidėja vaiduoklis.
Naujasis radinys labai praturtino ANP gamtinę įvairovę ir konkrečiai Ažvinčių girią. Aukštaitijos NP Gamtos skyriaus darbuotojai kasmet registruoja belapių antbarzdžių augimviečių parametrus, augalų gausumo svyravimus. Jau sukaupta daug duomenų, o nuo šių metų malonių rūpesčių dar padaugėjo. Mieli kolegos, ateityje per visus liepos mėnesius ieškokite belapių antbarzdžių savo parkuose!
Aukštaitijos nacionalinio parko radiniai tik patvirtina, kad vertingos tik tos belapių antbarzdžių augimvietės, kurios yra realiai žinomos, o ne įsivaizduojamos.
