
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tęsia kovą su galimai valstybinę žemę užgrobusiais gyventojais – visi sklypų savininkai, kurie galimai savavališkai apsitvėrė ar naudoja daugiau žemių, nei jiems priklauso, artimiausiu metu gaus atmintinę, kuri kviečia pasitikrinti savo sklypo ribas ir sužinoti, kokie yra galimi spendimo būdai, jei faktiškai naudojamas didesnis plotas, nei yra sklypo ribos.
Miesto plėtros departamento specialistai nustatė apie 100 tokių atvejų, dažniausiai – individualiųjų gyvenamųjų namų kvartaluose. Neseniai laiškai–atmintinės pasiekė kai kuriuos J. Biliūno gatvės sklypų savininkus, o šiandien meras lankėsi Žvėryne, dalindamas atmintines į vilniečių pašto dėžutes. Sostinės savivaldybė atmintinėje nelegaliai valstybinę žemę užsitvėrusiems asmenims siūlo du problemos sprendimo būdus – arba atlaisvinti žemės plotą, t.y. nugriauti tvoras, statinius ir kt., arba įsigyti naudojamą žemės sklypą ir mokėti žemės mokesčius.
„Akivaizdu, kad mieste, ypač nuosavų gyvenamųjų namų kvartaluose, yra vis dar daug savavalių apsitvėrimų ir tai turi pagaliau pasibaigti. Nesulaukdami greitos Nacionalinės žemės tarnybos reakcijos, imamės iniciatyvos ir platiname raginimus atlaisvinti želdiniais ar kitaip apsitvertas miesto teritorijas“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Dėl žemę užgrobusių savininkų sostinės savivaldybė susiduria su daugybe problemų: pirmiausiai, nelegaliai aptverta žemė daugeliu atvejų neleidžia vystyti miesto infrastruktūros – tiesti kelių, dviračių takų, plėtoti viešųjų erdvių – taip pažeidžiamas visų vilniečių interesas.
Be to, už naudojamus, bet nelegaliai aptvertus žemės sklypus, Vilniaus savivaldybė kasmet praranda dalį žemės mokesčio. Tarkime, jei bent 300 sklypų savininkų po plotelį yra apsitvėrę iš viso apie 3 arus valstybinės žemės, tai per metus savivaldybė praranda apie 21 000 eurų.