Susitiko būsimasisi Vilniaus meras ir Lietuvos Prezidentė

„Dėl vadovavimo Vilniui vyko išskirtinė kova, o jos laimėtojo pečius užgula tokia pati išskirtinė atsakomybės našta. Sostinės vaidmuo yra svarbus visai valstybei. Vilnius turėtų tapti tikros savivaldos pavyzdžiu, tačiau kol kas jis yra neūkiškumo ir didžiausio prasiskolinimo pavyzdys“, – sakė Prezidentė.

Vilniaus skola metų pradžioje buvo 388 mln. eurų. Tai sudaro trečdalį visų šalies savivaldybių skolų. Praėjusiais metais Valstybės kontrolė vienintelei Vilniaus savivaldybei davė neigiamą išvadą dėl finansinės ataskaitos duomenų teisingumo.

Valstybės vadovė pabrėžė, kad pastaraisiais metais Vilniaus savivaldybė buvo nuolat linksniuojama dėl neskaidrių sandorių ir viešųjų pirkimų – nuo gatvių apšvietimo iki maisto produktų tiekimo.  Todėl reikia audituoti ir paviešinti visus neteisėtus, nuostolingus ar rizikingus savivaldybės sprendimus.

Pasak Prezidentės, laikas į savivaldybės įmonių veiklą grąžinti ūkiškumą, depolitizuoti jų valdybas ir administracijas, kad šios įmonės imtų dirbti visiems miesto žmonėms. Vilniečiams reikia tokio šilumos ūkio, kuriam rūpėtų mažinti jų sąskaitas, o ne didinti monopolininkų pelną. Šiuo metu sostinės šilumos ūkis yra tapęs neskaidrių interesų įkaitu.

Prezidentė pabrėžė, kad savivaldybė turėtų atsisakyti jai nebūdingų ir nuostolingų paslaugų. Vilniečiai yra išsiilgę gerų pokyčių jų kasdienio gyvenimo srityse: reikia daugiau vietų vaikų darželiuose, tvarkos komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje, dėmesio laukia apleistos mikrorajonų gatvės ir kiemai, reikia spręsti automobilių statymo problemą.

Po trejų metų, minint valstybės šimtmetį, į sostinę bus atgręžti visi Lietuvos ir kitų valstybių žvilgsniai, todėl labai svarbu, kaip Vilnius pasirengs sutikti šį jubiliejų.

Prezidentė palinkėjo sostinės merui sutelkti Savivaldybės tarybos narius bendram darbui – kurti gražų ir perspektyvų miestą.