Lietuvoje jau 20 metų vykdoma UNESCO programa „Pasaulio atmintis“

2017 metais sukanka 20 metų, kai Lietuva pradėjo aktyviai įgyvendinti dokumentinio paveldo išsaugojimui ir jo viešinimui skirtą UNESCO programą „Pasaulio atmintis“, kurios sukūrimą mūsų valstybė pasiūlė savo inauguracinėje kalboje 1992 m. Šiandieną ši UNESCO programa yra viena plačiausių ir įdomiausių, o Tarptautinis registras „Pasaulio atmintis“, į kurį įtraukta beveik 400 viso pasaulio atminties institucijose saugomų dokumentų ir jų kolekcijų, sulaukia labai daug dėmesio. Į šį tarptautinį registrą 2009 m. buvo įrašytos trys su Lietuva susijusios kolekcijos: Baltijos kelio dokumentai, Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija bei Meksikos aškenazių bendruomenės tyrimų ir dokumentacijos centro kolekcija.

1997 m. prie Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos buvo įsteigtas Nacionalinis komitetas „Pasaulio atmintis“, savo veiklą iš esmės atnaujinęs 2003 m. Vėliau buvo įsteigtas ir to paties pavadinimo Nacionalinis registras. Pirmieji dokumentai ir jų kolekcijos į Nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašyti 2006 metais. Šiuo metu registre yra 63 rašytiniai dokumentai, šelako plokštelių, fotografijų kolekcijos, brėžiniai, žemėlapiai, piešiniai, kino juostos.

Šių metų birželio 5 d. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijoje vyksiančioje iškilmingoje ceremonijoje liudijimai bus įteikti dar penkiems dokumentinio paveldo saugotojams, kurių pateikti dokumentai ar jų kolekcijos įrašomi į Nacionalinį registrą. Nacionalinio komiteto nariai ir nepriklausomi dokumentinio paveldo ekspertai trims iš jų suteikė regioninę, o dviem – nacionalinę reikšmę.

Šiais metais į Nacionalinį registrą įrašomas Teodoro Narbuto (Teodor Mateusz Ostyk-Narbutt, 1784-1864) veikalo Dzieje narodu litewskiego („Lietuvių tautos istorija“, Vilnius, 1835-1841) parankinis egzempliorius, Fulgento Dryjackio parengtas apeigynas lotynų kalba Thesaurus sacratissimae vitae passionis praetiosissimi sanguinis D. N. Iesu Christi (Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus švenčiausiojo gyvenimo, kančios ir brangiausiojo kraujo lobynas), puoštas Aleksandro Tarasevičiaus medžio raižiniais, saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Registrą papildys 1949 m. masinio gyventojų trėmimo operacijos „Priboj” žemėlapis, saugomas Lietuvos ypatingajame archyve, Mato Strašuno asmeninė žydų knygų kolekcija (1382 XVI-XIX a. spaudiniai), saugoma Lietuvos nacionalinėje  M. Mažvydo bibliotekoje ir Raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“, saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve. Tai didelio formato rankų darbo albumas odiniu viršeliu, 1930 m. vasarą apkeliavęs visą Lietuvą minint Žalgirio mūšio 520-ąsias metines. 162 šios knygos puslapiuose surinkta gausybė parašų ir 1540 antspaudų.

Įprasminant aktyvų Lietuvos dalyvavimą UNESCO programoje „Pasaulio atmintis“, birželio 6 d. Nacionaliniame muziejuje LDK Valdovų rūmuose rengiamas seminaras Lietuvos ir Lenkijos dokumentinio paveldo saugotojams ir  nacionalinių komitetų „Pasaulio atmintis“ nariams, skirtas aptarti dvišalio bendradarbiavimo galimybes rengti bendras dokumentinio paveldo parodas, ruošti dvišales ar daugiašales paraiškas siekiant dokumentinio paveldo objektus įrašyti į UNESCO Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“, vykdyti bendrus viešinimo, edukacinius projektus ir kitas veiklas. Taip pat bus diskutuojama apie valstybės politiką kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimui ekstremalių situacijų atvejais, dalinamasi gerosios praktikos pavyzdžiais.

UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvoje 20-mečio renginius organizuoja Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Nacionalinis komitetas „Pasaulio atmintis“, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija, Nacionalinis muziejus LDK Valdovų rūmai, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, finansuoja Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.