Lapkričio 17 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre rengiami jau tradiciniais tampantys „Žaliojo kilimo apdovanojimai“, kuriuose įvertinamos darnios šalies mokyklos ir darželiai.
Tūkstančiai vaikų iš 60 šalies ugdymo įstaigų – programos „Darni mokykla“ dalyvių – ištisus metus stebėjo, kaip kasdieniai įpročiai išteklių taupymo, darnaus mobilumo, rūšiavimo srityse paveikia mokyklos paliekamą ekologinį pėdsaką
bei pakeičia aplinką bei jų pačių vertybes ir gyvenimo kokybę. Per šiuos metus vaikai ir jaunimas įgyvendino šimtus iniciatyvų nuo siūlymo miesto savivaldybei dėl dviračių takų maršruto jų mikrorajone (prieš tai atlikus išsamų tyrimą), Pėsčiomis į mokyklą dienos kiekvieną savaitę, iki atliekų rūšiavimo konteinerių dirbtuvių ar taupumo pamokėlių šalia esančiuose darželiuose.
„Šiandien labai svarbu, kad vaikai mokėtų ne tik rašyti, skaityti ar skaičiuoti , tačiau ir gyventi nuolat kintančiame pasaulyje – pastebėti problemas ir jas spręsti, kurti šiltus ir darnius, bendradarbiavimu, ne konkuravimu grįstus santykius, atsakingai elgtis su aplinka – rūpintis ekologine, socialine, kultūrine bei ekonomine pasaulio darna bei vienove“, – įsitikinusi Lina Blaževičiūtė, programos „Darni Mokykla“ vadovė.
Kalbėtis su vaikais apie darnaus gyvenimo įpročius bei jų lavinimą reiktų gerokai ankščiau, negu vaikai pradeda lankyti mokyklą, teigia L. Blaževičiūtė. Net ir su visai mažais vaikais dirbantys pedagogai randa būdų, kaip sudominti vaikus prasmingomis veiklomis. Programos „Darni mokykla“ dalyvio Vilniaus darželio „Želmenėliai“ vaikai taupė vandenį, mokydamiesi plauti rankytes po silpna vandens srovele, bei stebėdami, kiek vandens prilaša iš varvančio krano per 1, 2 ar 3 minutes. Tėveliams jie kūrė lašo formos darbelius, primindami, kaip svarbu taupyti vandenį. Atliekų rūšiavimą darželinukai stengėsi suprasti, stebėdami, kaip yra į žemę užkastas obuolys, saldainio popierėlis ir baltas popieriaus lapas. O kad rūšiuoti būtų smagiau, patys dekoravo / pasipuošė dėžes plastikui ir kartonui.
Darnaus gyvenimo įpročiai tai ne tik taupumas ir rūšiavimas tačiau ir darnaus mobilumo įpročiai. Arba judėjimais aplinkai draugiškais būdais – dviračiais ar autobusais, ilgesnėms kelionės – traukiniais. O jei automobiliais, tai nepaliekant tuščių vietų – pasikviečiant ta pačia kryptimi vykstantį kaimyną, kolegą vykti kartu. Išlipus iš automobilio atsiranda laiko ne tik sveikam judėjimui, bet ir nuoširdžiam bendravimui, – įsitikinusi Lina Blaževičiūtė. Į darnaus mobilumo veiklas stačia galva nėrė Ukmergės Dukstynos mokyklos moksleiviai. „Kiek žingsnelių iki Tavo mokyklos?“ Tai pirmoji šios mokyklos pradinukų vykdyta akcija, skatinanti ne tik judėti pačiam ar taupyti kurą, tačiau ir atrasti laiko beeinant kartu pabendrauti su palydinčiais tėveliais. Labiausiai čia pasisekė pirmokei Patricijai, kurios namai net už 9099 žingsnių nuo mokyklos. Skatindama darnaus mobilumo įpročius bei siekdama sumažinti automobilių bei jų išmetamų dujų kiekį mokyklos administracija įsigijo dar vieną vaikams vežioti skirtą autobusą, o mokytojai vieną dieną per savaitę ateina į darbą pėsti, pastebi geraisiais pavyzdžiais nesidalinanti šios programos vadovė.
Darnaus gyvenimo įpročiai ne tik puikiai dera su mokomaisiais dalykais, bet ir skatina mokinių motyvaciją mokytis, teigia LVJC atstovė. Ji pastebi, kad pavyzdžiui, matematikos žinias galima pritaikyti skaičiuojant ekologinį pėdsaką ar išmetamųjų dujų kiekį. O kai rezultatas teikia ne tik pasitenkinimą dėl be klaidų išspręstos užduoties, įsitraukimas kelis kart išauga.
Darnaus mobilumo srityje darbavęsi Vilniaus Ryto progimnazijos moksleiviai skaičiavo automobilių paliekamą CO2 pėdsaką, bei aptarinėjo jo daromą žalą. Siekdami bent jau nebloginti esamos situacijos, jie ištyrė Karoliniškėse esančią dviračių takų situaciją bei pateikė miesto savivaldybei siūlymą, kur dar labai reikėtų dviračių tako šiame mikrorajone. Taip pat organizavo ir ne kartą leidosi patys į žaliuosius žygius bei keliones, susikūrė žaliuosius pasus, iš antrinių žaliavų gaminosi aštuntokų išleistuvių dekoracijas.
Savo tikslų pasiekti lengviau bendradarbiaujant ar tiesiog kreipiantis pagalbos į tuos, kas gali padėti. Kauno r. P. Dovydaičio gimnazija kreipėsi į savivaldybę ir gavo iš jų rūšiavimo konteinerius. Patys ėmė rūšiuoti bei ieškojo būdų, kaip tai įdomiai pateikti jaunesniesiems bendramoksliams ir aplinkinių darželių vaikams. Gimnazija elektros lemputes pasikeitė taupesnėmis bei šalia jungiklių priklijavo savo pačių sukurtus bildukus, skatinančius taupyti.
Apie programą DARNI MOKYKLA
2014 m. startavusi darnaus vystymosi įgūdžių formavimo programa „Darni mokykla“, 2015 m. spalio 8 d. Švedijos verslo apdovanosimuose „Swedish Business Awards“ pripažinta geriausia metų socialine iniciatyva.
Šiais, 2016 metais programoje „Darni mokykla“ dalyvauja apie 60 ugdymo įstaigų.
Programos dalyviams suteikiama žinių ir gebėjimų, reikalingų kurti darnias ugdymo įstaigų bendruomenes, gebančias veiksmingai valdyti ir naudoti išteklius, derinant aplinkos apsaugą, socialinį teisingumą ir ekonomikos vystymąsi.
Į projektą įsitraukusios mokyklos ir darželiai pradžioje įvertina, kokį poveikį jos daro supančiai aplinkai (kokį ekologinį pėdsaką palieka) ir per metus stengiasi šiuos rodiklius kaip įmanoma pagerinti.
Ekologinį pėdsaką mokyklos matuoja pagal 7 kriterijus: elektros energijos, šiluminės energijos, vandens ir maisto suvartojimą, išmetamų atliekų kiekį, transporto ir mobilumo poreikius bei aprūpinimą darbo priemonėmis.
Programą remia Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) ir Energijos skirstymo operatorius (ESO).
Daugiau informacijos apie programą „Darni mokykla“ ir jos dalyvius.