Finansų ministrė Rasa Budbergytė Seimui pristatė 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4790, kuriuo siūloma patvirtinti daugiau nei 8, 476 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir daugiau kaip 9,059 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 583,4 mln. eurų).
Biudžetų konsoliduotos visumos pajamos kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sudarys 9 mlrd. 997 mln. eurų, t. y. 5,9 proc. daugiau nei buvo planuota 2016 metais, o asignavimai – 10 mlrd. 580 mln. eurų arba 504 mln. eurų daugiau, negu 2016 metais.
Prognozuojama, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos iš mokesčių sudarys apie 7 mlrd. 282 mln. eurų, tai yra 8,8 proc. daugiau nei planuota 2016 metais gauti.
Numatoma, kad 2017 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc. , t.y. 0,5 proc. mažiau nei planuota pavasarį. Pasak ministrės, to priežastis – Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš ES bei padidėjęs geopolitinis neapibrėžtumas.
„Lietuva yra atvira prekiaujanti ekonomika, eksportas ir importas atskirai sudaro po daugiau kaip 70 proc. BVP, dėl to prastesni mūsų prekybos partnerių lūkesčiai nepalankiai gali veikti ir Lietuvos eksporto tendencijas, o kartu ir šalies ekonomikos augimo galimybes. Europos Sąjungos ir Rusijos tarpusavio ekonominiai santykiai yra pagrindinė išorinė rizika į kurią privalome atsižvelgti planuodami ir tvirtindami kitų metų biudžetą. Įžvelgiame nemažai išorės grėsmių, kurioms Lietuva turi būti tinkamai pasirengusi“, – sakė R. Budbergytė.
Finansų ministrės teigimu, 2017 metų biudžetas yra strategiškai orientuotas į socialinės atskirties mažinimą, krašto apsaugos stiprinimą ir būtinų struktūrinių reformų finansavimą.
Mažinant socialinę atskirtį 2017 m. siūloma mažinti gyventojų pajamų apmokestinimą didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 200 iki 310 eurų ir papildomą neapmokestinamą pajamų dydį už vaikus nuo 120 iki 200 eurų.
„Gyventojų pajamų apmokestinimo mažinimas 2017 metų biudžetui kainuos 144 mln. eurų. Palyginimui, beveik tokia pati suma kitais metais papildomai skiriama ir krašto apsaugai stiprinti. 2017 metais pradedame finansuoti struktūrinę reformą – socialinį modelį, o tam iš valdžios sektoriui priskirtų biudžetų skiriame arti 250 mln. eurų iš jų 142,5 mln. eurų iš valstybės biudžeto“, – sakė R. Budbergytė.
Formuojant ateinančių metų biudžetą beveik 126 mln. eurų numatyta darbo užmokesčiui didinti. Minimaliai mėnesiniai algai padidinti nuo 350 iki 380 eurų, suplanuota papildomai 1,7 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams padidinti vidutiniškai 70 eurų, numatoma papildomai skirti 7,2 mln. eurų. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. vidutiniškai 5 proc. padidintiems mokytojų, auklėtojų, priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimams mokėti 2017 metais numatoma papildomai skirti 24 mln. eurų. Vidaus tarnybos statuto nuostatoms, susijusioms su pareigūnų darbo laiko nustatymo įgyvendinimu ir priedams už laipsnius numatoma skirti 18,3 mln. Eurų.
Pasak ministrės, didėja dėmesys švietimui: „Nors mokinių skaičius nuo šių metų rugsėjo sumažėjo, specialioji tikslinė dotacija savivaldybių biudžetams, mokinio krepšeliui finansuoti apie 4 mln. eurų yra nesumažinta, o kitąmet didėja dar 23 mln. eurų. Tokiu būdu specialioji tikslinė dotacija savivaldybių biudžetuose krepšeliui finansuoti 2017 metais sudarys beveik 600 mln. eurų. Vieno mokinio krepšelis padidės 31 euru ir bus 1045 eurai“.
2017 m. numatyti asignavimai: Aplinkos ministerijai– per 297 mln. eurų; Energetikos ministerijai – per 158 mln. eurų; Finansų ministerijai – beveik 1 mlrd. 389,7 mln. eurų (iš jų Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti per 60 mln. Eurų; Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas sudarys 1 mln. 448 tūkst. eurų; Lietuvos Respublikos įnašas į Europos stabilumo mechanizmą beveik 65,5 mln. Eurų; asignavimai tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms – beveik 697 tūkst. eurų); Krašto apsaugos ministerijai – beveik 723,5 mln. eurų; Kultūros ministerijai – beveik 138,5 mln. eurų; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – per 1 mlrd. 230,3 mln. eurų; Susisiekimo ministerijai – beveik 844,9 mln. eurų; Sveikatos apsaugos ministerijai – per 588 mln. eurų; Švietimo ir mokslo ministerija – beveik 1 mlrd. 38,9 mln. eurų; Teisingumo ministerijai – per 100,2 mln. eurų; Ūkio ministerijai – beveik 176,2 mln. eurų; Užsienio reikalų ministerijai – per 82 mln. eurų; Vidaus reikalų ministerijai – beveik 216,9 mln. eurų; Žemės ūkio ministerijai – daugiau nei 1 mlrd. 41,7 mln. eurų.
Teismams 2017 metais numatoma beveik 68,1 mln. eurų asignavimų.
Savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos kitais metais iš visų pajamų šaltinių sudarys 2 mln. 512 mln. eurų, palyginti su šiais metais jos padidės 148,5 mln. eurų.
2017 metais gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), kurią numatoma skirti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, sudarys 78,14 procento.
Kiekvienos savivaldybės biudžetui numatoma gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perves savivaldybei.
Siūloma nustatyti šias gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), reikalingas prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:
Vilniaus miesto savivaldybei – 45,93 procento;
Kauno miesto savivaldybei – 75,11 procento;
Klaipėdos miesto savivaldybei – 91,15 procento;
visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų.
Po pateikimo valstybės biudžetas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 25 d.
