Per pastaruosius 5 metus jaunimo Lietuvoje sumažėjo beveik 2 proc. 2015 m. jaunimas, t. y. 14–29 m. amžiaus gyventojai sudarė 20,4 proc. visos Lietuvos populiacijos – jų buvo beveik 600 tūkstančių. Kiekvienam sergančiajam asmeniui teko 9,3 apsilankymo pas gydytoją, iš viso – apie 4 mln. Tai sudarė 15 proc. visų apsilankymų.
Pernai beveik 71 proc. jaunų asmenų sirgo kokia nors liga ir buvo užregistruota daugiau kaip 370 tūkst. naujai susirgusių asmenų. Tai sudarė 20 proc. visų naujai susirgusių asmenų, užregistruotų Lietuvoje 2015 metais. 2015 m. 75,8 proc. jaunimo apsilankymų pas gydytoją buvo dėl ligos, 23,8 proc. – profilaktiniai, rašoma pranešime spaudai.
2015 m. naujai susirgusiems jauniems asmenims dažniausiai buvo nustatytos kvėpavimo sistemos ligos – 296,1/1000 gyv., dažniausiai – ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (251,9/1000 gyv.). Antri pagal dažnumą buvo sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikrų išorinių poveikių padariniai (165,4/1000 gyv.). Dažniausiai jauni žmonės patyrė klubų ir kojų sužalojimus – 65,9/1000 gyv. bei pečių lanko ir rankos sužalojimus – 61,5/1000 gyv. Trečioje vietoje sergamumo struktūroje buvo jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos – 85,5/1000 gyv., iš kurių dažniausia liga buvo dorsalgija – 32,3/1000 gyv.
Per pastaruosius 5 metus jaunimo mirtingumas mažėjo, išskyrus 2013 m., kai 100 000 jaunų gyventojų teko 103,1 mirtys – tai buvo didžiausias rodiklis per 2010–2015 metus. Tačiau 2015 m. jaunų žmonių mirčių sumažėjo iki 89,7 100 000 jaunų gyventojų ir buvo mažiausias per pastaruosius 5 metus. Iš viso 2015 m. mirė 531 jaunuolis (2010 m. – 674 asmenys).
Didžiausiąją dalį – 67,8 proc. – jaunų žmonių mirties priežasčių struktūroje 2015 m. užėmė mirtingumas dėl išorinių priežasčių.
Pagrindinė jaunimo išorinė mirties priežastis buvo tyčiniai susižalojimai (savižudybės). 2015 m. nusižudė 142 jauni asmenys (24/100 000 gyv.)
Pernai daugiausiai nusižudė 19 m. – 13 asmenų (36,9/100 000 gyv.) ir 28 m. – 20 asmenų (50,6/100 000 gyv.). Visų amžiaus grupių jauni žmonės dažniausiai pasikardavo, pasismaugdavo ar uždūsdavo. Daugiausiai tokį apsisprendimą pasirinko suaugusių 24–29 m. amžiaus asmenų (61 žmogus).
Taip pat į dažniausių jaunimo mirties priežasčių penketuką patenka gana beprasmės ir dažniausiai išvengiamos mirtys, tai atsitiktiniai apsinuodijimai – 9,3/100 000 gyv. (55 asmenys), įvairūs transporto įvykiai, kur sužeisti miršta ne tik važiuojantys automobiliu, motociklais ar kitomis transporto priemonėmis, bet ir pėstieji – juose per 2015 m. žuvo 50 asmenų (8,4/100 000 gyv.), taip pat nepatikslintos ir neapibūdintos mirties priežastys – 6,4/100 000 gyv. (68 asmenys) bei skendimai – 2015 m. nuskendo 28 jauni asmenys (4,7/100 000 gyv.).
