4380 dienų arba 12 metų. Tokiam laikotarpiui atiduodame savo atžalas į mokytojų rankas. Kokį savybių ir įgūdžių rinkinį subrandins vaikas, priklauso nuo to, kaip mokykla padės atskleisti geriausias jo asmenybės savybes.
„Kiek pats save prisimenu, darbų pamokos mokykloje man būdavo pačios įdomiausios. Turbūt dėl to, kad jos yra arčiausiai realaus gyvenimo. Tai ne kažkokios lygties su nežinomaisiais sprendimas ar teorinė paskaita apie fotosintezę, – teigia vaikų mokymo ekspertas Nerijus Buivydas. – Sukuriamas apčiuopiamas rezultatas, kuriuo galima pasidžiaugti. Net moksliškai įrodyta, kad informacija atminty išlieka ilgiau, jeigu mokomasi patiriant, per praktiką. Be to, tai puiki prevencija nuo nelaimių buityje – vaikai išmoksta saugiai naudotis buitiniais prietaisais“.
„Mokyklų programos paremtos individualiomis užduotimis: namų ar rašto darbai, kontroliniai atsiskaitymai. Tuo tarpu darbų pamokose mokomi gyvenimui svarbūs įgūdžiai: darbas komandoje – mokomasi padėti vienas kitam, išgirsti, kurti drauge ir dalintis, taip pat lavinamas gebėjimas kūrybiškai spręsti problemas, socialiniai įgūdžiai. Jeigu peržiūrėsime darbo skelbimus, pamatysime, kad šios savybės pageidaujamos kone kiekviename jų“, – teigia N. Buivydas.
Anot mokytojo, išskirtinį dėmesį verta skirti maisto gaminimo pamokoms. Kad jos taptų dar efektingesnės, svarbu integruoti ir kitus dalykus, kurių mokoma mokykloje. „Įvertinant patiekalui skirtą biudžetą, planuojant gaminius ir jų kiekius, gaminimo laiką, natūraliai susiduriama su skaičiavimu, matematika, planavimu. Per maisto ruošimo pamokas susipažįstama su šventėmis, tradicijomis, į maisto ruošimą žvelgiama kaip į kūrybą, kai patiekalai tampa tikrais meno kūriniais – vaikų vaizduotės rezultatu“.
Sveikos gyvensenos projektus inicijuojančios ir pirmosios Demokratinės mokyklos Lietuvoje virtuvėlę įrengusios įmonės Lietuvoje vadovas Deimantas Kirlys pastebi, kad maisto vartojimo kultūra įgyja vis didesnį pagreitį. Žmonės keliauja į tolimiausius kraštus, kad paragautų vietinių patiekalų. Deja, bet tuo pačiu dažnėja ir nutukimo, diabeto atvejai. „Labai svarbu dar ankstyvoje vaikystėje vaikams skiepyti sveikos gyvensenos įgūdžius. Maisto gaminimo pamokose vaikai gali sėkmingai sieti teoriją su praktika – įgyti vertingų žinių ir įgūdžių“, – sako D. Kirlys.
Šią nuomonę palaiko ir socialinė švietėja Inga Cibulskaitė: „Per maisto gaminimo pamokas daug lengviau įdiegti sveikos gyvensenos įgūdžius, gaminant iš natūralių gaminių, kalbant apie mitybos įpročius ar iškeliant savaitės, mėnesio mitybos iššūkius. Be to, maisto gaminimas skatina bandyti, eksperimentuoti, nebijoti suklysti. Žmonės, kurie moka klysti, gyvenime rečiau serga depresija“.
Nereikia skirstyti pagal lytį
N. Buivydas įsitikinęs, kad per darbų pamokas nereikėtų užduočių skirstyti pagal lytis. „Tokiu būdu mes lyg ir mokome, kad vieni darbai labiau vyriški, o kiti – moteriški. Juk realiame gyvenime stengiamės to vengti ir žmones vertiname pagal įgūdžius, o ne pagal lytį. Kur kas tikslingiau būtų leisti vaikui pačiam nuspręsti, kur dalyvauti jis norėtų labiau“, – kalba jis.
„Berniukams taip pat reikia mokėti virti, o mergaitėms – įkalti vinį“, – pritaria mokytoja I. Cibulskaitė. Pasak jos, darbų pamokos lavina savarankiškumą, atveria suvokimą, kad viskam reikalinga kantrybė, kad maisto gamyba yra kūryba, o tai užima laiko.
Ekspertas N. Buivydas ragina tėvus domėtis mokykla, patiems dalyvauti maisto gaminimo pamokose. „Svarbu mokykloje pradėtą veiklą tęsti namuose: leisti vaikui prisiliesti prie svarbiausių maisto gaminimo darbų vaiko tempu – išlaukiant, neskubinant ir kantriai jam padedant. Vaikai gali daug, o turint kantrybės galima pasiekti didelių rezultatų. Taip pat svarbu, kad vaikai matytų kartu gaminančius tėvus, kad sūnus matytų namuose gaminantį tėtį ir suprastų, kad tai nėra tik mamos atsakomybė ir atvirkščiai“.
