Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys – Chaimo Frenkelio vilos kompleksas – vienas iš nedaugelio Lietuvos moderno architektūros pavyzdžių ne tik Šiaulių krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Jį sudaro Chaimo Frenkelio gyvenamasis namas-vila, secesijos stiliaus fontanas ir parkas su plastiškais secesinių linijų takais. Šią vasarą parko erdvėje savo vietą surado mažosios architektūros objektas – sūpynės. Netrukus lankytojai išvys ir originalius parko fontano fragmentus.
Jau ne vienerius metus parke rengiami įvairūs renginiai, tokie kaip Europos muziejų naktis, tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos vasaros renginys ir kt., sulaukiantys didelio lankytojų susidomėjimo. Parko erdvę itin pamėgo šiauliečiai – čia vyksta tuoktuvių ceremonijos, įvairios teminės fotosesijos, šeimos atvyksta pailsėti nuo miesto triukšmo.
Šiaulių „Aušros“ muziejus, išryškindamas esančius ir suteikdamas naujų secesinio stiliaus bruožų, siekia gražinti Chaimo Frenkelio vilos aplinką. Pastaraisiais metais buvo parengtas ir pradėtas įgyvendinti parko sutvarkymo projektas, kurio tikslas sukurti parke jaukias erdves, kuriose laiką leistų šeimos, žaistų vaikai, vyktų įvairaus pobūdžio renginiai. Dalis parko apželdinimo darbų jau atlikta: parkas buvo apsodintas medžiais, dekoratyviniais krūmais, gėlėmis. Dar didesni darbai laukia ateityje. Šią vasarą parkas pasipildė vienu iš keleto projekte numatytų mažosios architektūros objektų – sūpynėmis. Jos secesiniame parke pasirinktos kaip viena populiariausių XX a. pr. pramogų. Ateityje taip pat atsiras žaidimas-labirintas, kiti mažosios architektūros objektai.
„Kai užaugs augalai ir išsikeros krūmai, išryškės parko planas su atvira erdve renginiams šalia vilos ir jaukiais kampeliais toliau nuo jos. Sūpynių vieta buvo išrinkta galvojant apie būsimą parko vaizdą“, – atskleidžia projekto autorius, kraštovaizdžio architektas Karolis Grušas.
Sūpynėse atsikartoja ryškūs secesijos stiliaus bruožai: dekoratyvumas, lanksčios linijos ir išraiškingi augaliniai ornamentai. Kuriant raštus pagalvota ir apie sąsają su Šiauliais – miestu, kurio istorija dažnai lyginama su Fenikso prisikėlimu iš pelenų. K. Grušas pasakoja, kad gėlių motyvas asocijuojasi su kibirkštimis, iš kurių tarsi iš ugnies, pakyla paukštis Feniksas, įamžintas sūpynių viršuje.
Vis dėlto kraštovaizdžio architektas pastebi, kad dabartiniam šiauliečiui parko erdvė nėra tik secesijos stiliaus atspindys, esama ir industrijos bruožų. Dėl šių sąsajų buvo nuspręsta padidinti sūpynių sutvirtinimo varžtus, kad jie žaismingai susilietų su secesinio stiliaus rėmų ornamentais.
Projektuojant sūpynes atkreiptas dėmesys ir į jų saugumą – buvo praplatinti rėmai, atsirado papildomi sutvirtinimai, pasirinktas nepavojingas aukštis. „Reikėjo paaukoti šiek tiek estetikos dėl saugumo, tačiau viskas priklauso ir nuo lankytojų sąmoningumo – jeigu sūpynėmis bus naudojamasi tvarkingai, nieko bloga neatsitiks“, – pastebi K. Grušas.
Kraštovaizdžio architektas neslepia, kad prireikė beveik metų, kad Chaimo Frenkelio vilos parke atsirastų išskirtinės sūpynės: „Viskas užtrunka – nuo idėjos gimimo, finansavimo šaltinių radimo, koncepcijos įgyvendinimo“. Tęsdamas ilgalaikį bendradarbiavimą su „Aušros“ muziejumi, sūpynių mecenatu tapo LR Seimo narys Arvydas Mockus.
