
Birželio 13 d., pirmadienį, 17 val., Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) iškilūs Lietuvos menininkai, mokslininkai, kultūros darbuotojai ir žinomi visuomeninių judėjimų atstovai pasirašys „Nacionalinį susitarimą, kad Lietuva neišsivaikščiotų“.
Šiuo susitarimu Lietuvos šviesuomenė siekia paskatinti piliečius telktis ir priversti valdžią bei politines partijas pradėti rūpintis Lietuvos demografija.
„Iš Lietuvos jau emigravo beveik milijonas gyventojų. Senstanti Lietuvos visuomenė, mažėjantis gimstamumas, aukštas gyventojų mirtingumas, neįtikėtinai didelis savižudybių skaičius, išplitęs alkoholizmas ir su tuo susijęs smurtavimas rodo, jog lietuvių tautai iškilo išnykimo grėsmė“, – rašoma Nacionalinio susitarimo rengėjų žiniasklaidai išplatintame pranešime.
„Dabartinė valdžia arba nesupranta realios padėties, arba nesugeba jos suvaldyti. Todėl birželio 13 d. Vilniaus rotušėje bus iškilmingai pasirašytas nacionalinis susitarimas ir įsteigtas Nacionalinis Komitetas, kuriam keliamas uždavinys – įgyvendinti susitarimo nuostatas, t.y. žadinti visuomenę, telkti patriotines ir pilietines jėgas vieningam judėjimui, siekti kad šis judėjimas plėstųsi, žadintų kiekvieno lietuvio ir Lietuvoje gyvenančio piliečio sąmonę, kad visiems laikams būtų isšsaugota lietuvių tauta, lietuvių kalba, Lietuvos kultūra ir savarankiška Lietuvos valstybė“, – sako vienas iš šio steiginio sumanytojų filosofas Krescencijus Stoškus.
„Nacionalinį susitarimą, kad Lietuva neišsivaikščiotų“ pasirašyti kviečia: Asociacija „Consilia academica“, Lietuvos kultūros kongresas, Lietuvai pagražinti draugija, Etninės kultūros globos taryba, Sandrauga „Kitokia Lietuva“, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Nepartinis demokratinis judėjimas, Piliečių gynimo paramos fondas, Nacionalinė vartotojų federacija, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos moksleivių sąjunga.
dėl santykio su “Lietuvos moksleivių sąjunga”
ir jos įtraukimo į “priedangą’, ar kaip priedanga atsitempimo su:
„Consilia”
kongresu
„Kitokia”
asociacija,
Nepartiniu demokratiniu
fondu
federacija
Helsinkio grupėje
ryški įžvalga ir atodanga (net be kabučių)
tempimo sau, savimp, nuožmiai, tyliai, APSČIAI
(kuo svetimybiškiau), kas akivaizdu iš grupuočių,
besitelkiančių ir nepilnametiškąją, – būsimą mūsų augančią kartą, savų
„Consilia”
kongresu
„Kitokių”
asociacijų,
Nepartiniu demokratiniu
fondų
federacijų
grupėje
(t.y. akivaizdaus veikimo grupėje) tikslų, akivaizdu – vienadienių, atsiekimui
apstybe arba apstumu pokeisčių “kviestinių”, apstumiant visa dėl naudos ir
vien TIK;
iš pasalų, ir MŪSŲ MOKSLEIVIŲ priedanga, …žema ir sakyčiau netgi …nedora;
pakanka. Jau…
prisižiūrėta “įsibauginusios jaunuomenės (ugtelėjusios)” d r e b u l i o birželio 3 d, po 28-rių metų,
– šiais 2016-aisiais toje pat Mokslų Akademijos salėje, dabar Lietuvos (LMA), tada LTSR; ir
kas keisčiausia ….ryžto 1988 m. būta ryškiai A P S Č I A U bei be n u t i l d i n ė j i m o
(savimi nutildinėjimo, gožimo ar …gožos, – norit aiškiau, rusų kalba įsaku tas būta).
Bet kaltė (ar priežastys), kas mėginama ir Lietuvos moksleivių bei kelių kitų garbių draugijų
(ir netgi vos ne Valstybine TARYBA) priedanga įsiprasminti stabdžių stabdžio Krescensijaus&co,
vis bloškiant, užšokant, ir iššokant ant kelių, – savimi, savu verkšlenimu(si) bloškiant ar nuo
..būsimų rinkimų,
..ar nuo Sąjūdžio grąžos,
ar nuo naujos (kartos) bangos – pakilimo,
veiklų, ta
vis atsikartojamčia
goža,
ar santalka, ar sąrašynu, ar dar belekokynu, kat TIK
jį, jam, juo, – su JUO (jais) “pasivaikščioti”
ar virtualioj, ar akademinėj, ar šiaip.. pasiviešinėjimo erdvėj.
Ką (be)veikinėji, – čia dienos klausimas gerb /vis dar/ mokslininkui Krescencijui, na ir kompanijėlei.
O atsakymas.
UŽ SĄJŪDĮ,
UŽ GARBĘ,
UŽ LIETUVĄ
(kad ir kaip eilinis-neeilinis Priesaikos savos Seime mums laužytojas, koks Gražulis ar kitas “išsipopuliarintojas”
savojo politbanditizmo, su kitais banditėliais /po 2014-01-24 Konstitucinio Teismo nutarimo/ pradedant viešai dar vis be APKALTOS n e a p k a l t o jo sėbro premjero Butkevičiaus su Graužiniene – su(si)stabdžiusia “DE JURE” prievartą prieš Konstituciją nuo 2013-11-13, bet tęsiantiems akivaizdžiausiai banditiškai “DE FACTO” ir 2016 m. antikonstitucinę veiką …kaip tikrų tikriausi b a n d i t a i:
“prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,
saugoti…”
o)
iš po sverno gal, ar tik skvernelio 🙂 perimtas-permestas; vėlgi, kitur, kitaip, bet iš/po. Tiek tos politfilosofystės.
Tad ši akivaizdybė,
ir “pavyzdinė Drąsos kelio” byla, su tais pat prie Gražulio pasišliejėliais ir nusišliejėliais į/iš TT party
s u p o n u o j a (čia jau “dedu” moksliškai-gamybiškai, kad bent Krescensijui nors Žodis aiškus būt)
demografų šio vakaro ketinimų (ar kėslų) tam tikrą įtarą /nuo Šiaurės Atėnai, 2003-04-12/ …dėl nepilnamečių
įvėlimo; tikrai, net nerašykim “įtraukimo”, o apsčiau, erdžiau bei f i l o s o f i n ė s minties pagaučiai apimti (žr.
“Dantys buvo aštrūs ir užriesti, todel tiko pagaučiai paimti ir draskyti” ir su dinozaurais nepainiot /”Trimitas” Nr.13/)
pamėginkime padėti susivokt sau (patiems) bei pagelbėt į K E T I N I M U S raginamiems ir Lietuvai pagražinti draugijai, ir net Etninės kultūros globos tarybai, – idant išvengti galimos gožos padarinių, kas ar 1949 m., ar net 1988 m. /kad ir formaliai jau ant Sąjūdžio angos, prieš SSSR monstro išdrąskymą/ tebevykę be jokio “otboj”…
Tad goža (gerb. blaškūnui Krescensijui&co bloškiant ar “blaškantis” p a s i m e t u s) “nacionalizuotis komitetiškai”,
bent šiuo visai nederančiu ar net ir k l a i d i n a n č i u įvardu, – vien kaip svetybimingumo apraiškos atodanga, nei
Lietuvai pagražinti draugijos, anei Etninės kultūros globos tarybos RAIŠKA tapt neturėtų.
bent (kaip nuo pradžių)
…dėl santykio su “Lietuvos moksleivių sąjunga”
ir jos įtraukimo…
ir atsaku “PAGAUČIAI”
(kai žodis veda… Žodį)
patvirtinama visa tai, kuo v i s a p u s i š k i a u, paties Vaižganto
rėdytame (redaguot.) “TRIMITE”
http://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=DOC_O_39056_1&biRecordId=4059
čia rasi:
“Vaikai stoja Tėvynės gintų.
Į Kauno kapus nulydėjome Riaubą, kurs užsimušė, besimokydamas
lakioti; nulydėjome lakūną Kumpį, kurį lenkai nukovė,
jam žvalgybos pareigas einant; nulydėiome Vincą Dovydaitį, kuris
krito fronte, šaulio pareigas beeidamas.
Krito daugybė kitų savanorių tėvynės gynėjų. Ir vis tai
net nepražydę jaunyste vaikinėliai. Lydi juos šautuvai s nešini
kiti jaunikliai. Žiūri ir nusišiepi: juk tai dar jaunesni kritųsiųjų
draugai, vos 14—15 metų sukakę. Jiems tebe metas žaisti, o jie,
štai, ugninio ginklo nusitvėrę; jiems tebe metas balsiai juoktis,
niekus taukšti, o jų minelės rimtos, kaip senių. Ir nebeima juokai,
veikiau ašaros gerklę užgniaužia: vaikai stojo Tėvynės
gintų!
Komedija ar tragedija? Kitu laiku būtų komedija. Dabar –
drama, kuri baigiasi tragedija. Pienburniai beūsiai minkštakūniai
eina savo akimis žiūrėtų, kaip tokie pat jų draugai, šiurkščiais,
vėju pamuštais apsiaustais, badu sulysę, saule ir vėju nudegę,
kaip varis, kulipkomis prakiaurinti, gula į gilią duobę.
Reginys sunkiai pakenčiamas ir augusiems. Ką besakyti –
vos išsiritusiems iš gūštelės — vištyčiams! Duobė, nebūtybė
šalia tik ką buvusio jaunystės žydėjimo. Ir verkia visa tūkstantinė
minia. Ji nepakenčia tokių priešingybių. Jai abuoja matyti,
kaip žiauriai laužiamas tik ką įsileidęs tarpti augmuo. Duobė
miniai — grasmė nuo to, kas gyvybę kerta…”
psl. 2 (TRIMITAS Nr 13
TĖVYNĖS GYNĖJŲ LAIKRAŠTIS
Kaunas, 1920 m. Spalių m. 28 d. )
“Kaip vienas mūsų kareivis užkariavo
visą lenkų sodžių.
Tikras atsitikimas.
Vilniaus apylinkėje yra kaimų, kur žmonės sulenkėję, kalba
lenkiškai. Lenkai jiem prišnekėjo, buk lietuviai esą pagonys,
bedieviai, galvažūdžiai, plėšikai, karnai, buk jie lenkų nekenčia,
lenkiškai kalbėti draudžia ir daug panašių niekų.
Dailiai moka kalbėti lenkų poneliai. Žmonelės anų vietų
jais tiki, bijo mūsų ir nekenčia, kad ir nematę.
Užėjus karui su lenkais, jie padėjo lenkų legionams kariauti
prieš mus, patys ramiai kentėdami lenkų kariuomenės sauvalę
ir jungą. Tie nelaimingieji, patys nežinodami, traukia ant
savo galvos Varšuvos jungą.
Tais laikais, kada mūsiškiai užėmė Vilnių ir apylinkę, atsitiko
taip, kad į vieną tokį sodžių 15 varstų nuo Vilniaus užėjo
vienas mūsų kareivis.
Sodžiaus žmonės pamatė pirmą sykį Lietuvos kareivį formoje
ir išbėgę iš namų, išsižioję, žiūrėjo į jį.
Mūsiškis įėjo į namą vieno turtingo ūkininko ir paprašė
valgyti. Šeimininkė išsigandusi paskubėjo išpildyti jo prašymą.
Jį buvo papratusi drebėti prieš lenkų kareivius, ir manė, kad
lietuvis jau ją gyvą suės. Kada jis pradėjo mandagiai kalbėti,
šeimininkė didžiai nustebo ir juodu išsišnekėjo. Mūsiškis papasakojo
šį tą apie Lietuvą. Išrodė, kaip gera bus gyventi laisvoje
turtingoje Lietuvoje, kai ji susitvarkys nepriklausoma; kaip
sunku būtų po Varšuvos jungu, kuri visada kariaus, trauks didžiausių
paskolų, niekad nenurimdama. …”
psl. 11
“Amerikos lietuvių Kongresas Vašingtone del Lietuvos
nepriklausomybės pripažinimo.
Mūsų broliai Amerikoj nepamiršta savo tėvynės. Rugsėjo
mėn. įvyko Vašingtone susivažiavimas, kuriame visų partijų, pa-
žiūrų ir profesijų atstovai ranką į ranką pasidarbavo Lietuvos nepriklausomybės
pripažinimo reikalui. Susivažiavimo išrinkta Komisija
nuėjo į Valstybės prezidentą Vilsoną įteikti jam dokumento,
kuriuo reikalaujama pripažint Lietuvą nepriklausoma ir protestuojama
del lenkų briovimosi į Lietuvos žemę. Del ligos prezidentas
delegacijos priimt negalėjo. Dokumentao įteikti jo sekretoriui.
Ruošiama milionas Amerikos lietuvių parašų, kurie bus
įteikti State Departamentui. Amerikos lietuviai pasiryžę tol kovoti,
kol neprivers Amerikos valdžią pripažinti Lietuvos nepriklausomą
Valstybę. ”
psl. 14
Mergelei.
Neverk, jaunoji, neverk, mergele,
kad žuvo bernelis už tėviškėlę. Širdužę skauda, kad j o neliko,
B e t lenkas judošius nesieks vainiko.
Netramdys laukų seno tėvetio, Močiutės tau krauto neras kraitelio,
Kerštas už kraują! Žadink brolelį
Lai skubiai balnoja bėrą žirgelį,
Lydėk brolužį į pietų šalį.
Težino : Lietuvis vergaut negali.
Rimk-gi, jaunoji. Neveltui krito:
Jau brėkšta aušrelė mūs laisvės ryto.
Šaulys.
“…Lenkai puola daugiausia Vilijos ruožte ir pagal gelžkelių,
kur vartoja ir gautuosius iš Lenkų broniruotus traukinius. Mūsų
kariuomenė beveik visur juos atmuša su žymiais lenkų nuostoliais.
Kovose pasižymi mūsų lakūnai, suteikdami priešo kolonoms
skaudžių smūgių ir panikos. Pabėgę iš lenkų nelaisvės mūsų
karininkai ir kareiviai pasakoja apie negirdėtus barbaringus lenkų
pasielgimus su paimtaisiais į nelaisve lietuviais. Apiplėšia ligi
nuogumo, muša, kankina badu ir t.t. Dar baisiau jie elgias su
Lietuvos gyventojais, ypač kurie lietuviškai kalba. Negana, kad
atima paskutinę mantą, išveža gyvulius, grūdus, baldus, muša
ir sušaudo visai nekaltus žmones, bet dar sudegina ištisus kaimus.
Tokių žiaurumų ir kankynių Lietuva atmena tik baisiose
pasakose iš kryžuočių gadynės. Užtatai jie susilaukė ko patys
gal nesitikėjo. Ištisi kaimai ginkluojąs ir dedas prie mūsų kariuomenės,
arba naikina plėšikus užpakaly. Pavergtojoj srity prasideda
tikras šventasis karas del gyvybės. Sparčiai organizuojas
visa šalis. Priešas atras be abėjo ko ieškojo — savo pražūtį,
įsiveržęs į ramias lietuvių sodybas. Nebėra reikalo minėt, kad Lietuvoj
visi gyventojų luomai ruošias į atkakliausią kovą.”
psl.18-19
“Notos. Nors lenkai bepuldami Lietuvą visiškai susikompromitavo
ir niekas pasauly nebeabejoja del jų melagysčių, vistik
jie nesigėdi dar viešai meluoti. Spalių 21 d, Šapieha prisiuntė
mūsų Vyriausybei notą, dar kartą aiškindamasi, kad lenkų valdžią
nieko nežinojus apie Želigovskio komediją ir kad jų atstovas
Lukaševičius Suvalkų derybose nebūsiąs pareiškęs, kad Jašūnus
paimti buvo įsakęs pats lenkų generalinis štabas. Drauge Sapieha
sakos prisiunčiąs nuorašus visų pareiškimų, pasiųstų Santarvės
valstybėms Vilniaus klausimu. Ir čia jis vel sumelavo ‘— neprSsiuntė
to nuorašo, kur lenkai slapta prašė Prancūzų ir Anglų
nesikišti į Vilniaus klausimą ir nekliudyt jiems „atstatyti Lenkiją”,
grasindami, kad priešingai galinti dar kartą „sukilti lenkų armija”.
Santarvė matyt ne taip baili, kad nusilenktų kramolninkams ir
vis tik „kišas”į Lenkų „atstatymą”.
Mūsų Vyriausybė į tai nusiuntė lenkams notą, primindama
jų atstovo Lukaševičiaus rašto turinį, kuriuo nuginklavo Sapiehos
melagystę. {…}
… del to, kad
kariuomenė generolo Želigovskio, kaip tai pripažino Tautų Są-
jungos Kontrolės Komisijos nariai ir kaip tai įrodo paimtieji
belaisviai, susideda daugumoje iš gyventojų Poznanės, Galicijos
ir kitu Lenkijos kraštų, bet ne iš Vilniaus krašto gyventojų.”
psl. 20
“Lietuvos Steigiamasis Seimas išrinko iš savo
tarpo Mažąjį Seimą iš 7 narių, kuriam pavedė greitomis leisti
reikalingų apsigynimui įstatymų, o kiti nariai išvažinėjo į frontą,
arba į kraštą padėti savo tautiečiams greičiausiu teikti susitvarkyt
apsigynimui nuo priešo. Mažasis Seimas dirba įtemptai, posėdžiaudamas
net po du sykiu į dieną.
Per trumpą laiką jau baigia svarstyt įstatymus 1) apie pasienių
prekybos suvaržymą, kuriuo bus sustabdytas šmugelis į
užsienius, 2) dei bausmių už šalinimąsi nuo mobilizacijos, 3) del
bausmių už valstybės turto aikvojimą ir kyšių ėmimą. Nusikaltusieji
bus kuo sunkiausiai baudžiami net ligi mirties bausmės. …”
psl. 21
“Gudų (baltarusių) balsas.
Gudų Reikalų Ministeris p. Siemaška išleido atsišaukimą į
visą kultūrinį pasaulį, į visų demokratinių kraštų Vyriausybes, į
visų tautų atstovus, į visą žmoniją, šaukdamas išgirsti lenkų žudomos
gudų tautos balsą. Atsišaukime nurodoma, kaip Gudai
drauge su Lietuviais nuo garbingos Gedimino, Keistučio ir Vytauto
gadynės draugingai ir laisvai gyveno ir tik lenkų apgauti
buvo su lenkais susijungę tąja nelaiminga Liublino unija, po
kurios lenkai, patys biauriausiu būdu žlugdami su savim nutraukė
į prapultį ir Gudų bei Lietuvių tautas.
„Po mūsų tautų amžių sunkaus miego Dievo teismas stojos.
Armotų šūvių šešiametiniame gaudime, marėse kraujo, ašarų,
geležies ir ugnies, mes girdime arkangėlų trimitų garsas, šaukiantis
vienom tautom mirtį, nebutybę, o kitas į naują gyvenimą.
Lietuvių ir Gudų tautos — tatai yra tos, kuriom istorija
sako gyvent ne tiktai, sau, bet ir gerui bei laimei kaimynų.
Lietuva ir Gudai visumet gyveno visišku sutarimu ir draugingumu.
Išskaidyti Lietuvių gyventojų tarpe, gudai gyveno tomis
pat viltimis, kaip ir jų broliai lietuviai, ir kai pasigirdo šaakimas
kurti neklausomą Lietuvos respubliką ji susikūrė abiem tau-
tom vienumoj draugingai įtempiant pastangas. …”
Mažoji Lietuva.
Čionykščiai mūsų broliai labai susirūpinę Lietuvos vargais.
Patys savo heimatbundininkų visaip skriaudžiami, pradeda rūpintis,
kaip Lietuvai padėjus. Sparčiai pradėta rinkt aukų Lietuvos
Raudonajam Kryžiui. Jaunieji vyrai nori stot į Lietuvos kariuomenę,
kad tuo būdu savo krauju prisidėjus bendrosios tėvynės
laisvei išpirkti. „Rytojus” sako į savo heimatbundininkus, kurie
nenustoja Lietuvos šmeižę: Akli apjakeliai nematote, kad žuvus
Lietuvai neliktų ir Klaipėdos krašto. Lenkai padarytų savo provinciją
ir būtų sudiev jūsų vokiškajai kultūrai. Kad lenkas te
siekia, jau matomi žymiai. Klaipėdoj jau steigiamas lenkų konsulatas.
Tiktai Lietuva išgelbėjus savo nepriklausomybę išgelbės3.
drauge ir Mažosios Lietuvos laisvę.
psl.22-23
Kazio Puidos
“Rytų svečias ”
Keturveiksmė istorijos kronika
3.
G u r t a (išeina iš savo seklyčios iškilniai pasipuošus,
sustoja ir nusisukusi paskui išėjusio Pukeikos, pakartoja)
Kas kunigu Devaltuvoje? (aitriai juokias). Šiąnakt tai tikrai
sužinosime…(ištraukia iš-už juostos mažutę pūslelę, iške-
lia ją augštyn). Tą klausimą padės šita pūslelė išrišti…
(Greitai apsisuka ir eina prie Olego seklyčios durų).
Kniaziau Olege! Kniaziau!..
4.
O l e g (duryse). Aš čia (Apsidairo ir pamatęs, kad
seklyčioje nieko nėra, gašliai apkabina Gurtą. Meiluže
mano! Pagalios aš tave vieną matau!..
G u r t a (pražydus). Mano tai balandėli! (Pauza). Bet
gana to! reikia veikti… Laimė – tai juk lyg netyčiomis
sugautas paukštis, ,- nepasaugosi, ištruks ir nulėks…
psl. 24
“Trimito” Nr. 2—13 buvo suredaguoti Vaižganto.
Ir kai jau paskaitysi, kai dirtelsi
ir į 1920 m., tai ir perduoki, pasakyk
ką žinai, ką pažįsti
iš
Lietuvai pagražinti draugijos,
Etninės kultūros globos tarybos,
Sandraugų ir Sanglaudų, kad
yra ir būtinybių, yra reika;ų, o
kai kada ir nėra reikalo BE REIKALO –
lygion vieton “kalnus pilti”, kad
kiek aukšteliau p a s i ž v a l g y t
“kam tai”. Su visa apstybe
bereikalngai talkai.
http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/a/apstybe
tai kvietimas,
ir paraginimas, to, kas ir ne XIV, ar net ne XV a.
amžiuje, o VAKAR, tų mūsų bitelių darbštuolėlių medų suko… Gardus šiandienos medutis,
gausūs bičių spiečiai (ir netgi iš Nalšios ligi Dzūkijos vakar p e r v e ž t i…), šermulkšniai ką
tik peržydėję, tuoj ir liepos, po to ir viržiai… Patsai darbymetis!
Lietuvos Santarvės fondas taip pat pasirašo po šiuo susitarimu. Lietuvos Santarvės fondo steigėjas Julius Kazėnas
Nacionalinio visuomenininkų susitarimo ,,Kad Lietuva neišsivaikščiotų „ klausimu
Esu dėkingasi Nacionalinio susitarimo ( toliau NS) visuomeninių organizacijų lygyje idėjos autoriams už kilnius norus, prasmingą tekstą ir atliktą sunkų organizacinį darbą. Deja, privalu pasakyti, jog tekste nenurodyta pagrindinė tautos ir valstybingumo nykimo priežastis. Autoriai nedrįso diagnozuoti pagrindinės vėžinės šalies ligos- LR suformuotos ,,valdomos demokratijos“ oligarchinės sistemos (santvarkos). Šią ,,diagnozę“ konstatavo ir viešai išsakė būrelis drąsių, nepriklausomų šalies inteligentų jau po 2000-jų metų. NS organizatoriai užmerkė akis į šią ,,ligą“ ir ,todėl nesiryžo nurodyti ir tinkamų ,,vaistų“, galinčių sustabdyti nenumaldomą tautos ,,evakuciją“ iš Tėvynės ir atkurti pilietines bei ūkines žmonių galias. Nereikalaujant NS dokumentuose politinių reformų, galinčių apriboti politinės nomenklatūros galias, sutramdyti vešinčią politinę korupciją ir valdžios partijų viršūnių visagalystę ir savanaudiškumą, visi teksto autorių geri norai nueis vėjais. Jei norima siekti esminių, o ne dekoratyvių permainų Suvereno naudai, privalome iš šalį savo tėvonija pavertusių valdžios partijų pradžiai pareikalauti:
1. Atkurti savivaldos ir demokratijospagrindą- savivaldą seniūnijų lygmenyje
2. Panaikinti partinius sąrašinius rinkimus, apriboti dviem kadencijomis politikų buvimą valdžioje ir sudaryti vienodas galimybes visiems tiesioginių – vienamandatinių rinkimų dalyviams
3. Sudaryti galimybes piliečiams tiesiogiai sąžininguose ir lygiuose rinkimuose rinkti teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnus
Jei susitarimo dalyviai nereikalaus iš sistemos politinių reformų ir to nesieks organizaciniais darbais, tai ir jų telkiančios pastangos, kurios startuos š. m. birželio 14 d., matomai, bus bevaisės…Nes kaip gi galima sustabdyti piktybinio šalies vėžį bujojimą , jei bus apsiribota tik geranoriškais inteligentų būrelio užkalbėjimais?
“Pro augenda concordia”
Ir pamanai sau… gal teisūs (ir mūsų signataras Zigmas Vaišvila), ir kiekvienas, kuris ne pasirašo, o kuria-tampa…
http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=164769
tarsi tempia
Mat klaida – ne klaida ?
http://www.delfi.lt/news/daily/crime/nuteistas-santarves-fondo-vadovas-jkazenas-video.d?id=10337405
“Apie santarvę, politinę kultūrą ir apdovanojimus”
Seimo pirmininko pavaduotojui, Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkui, visų kadencijų Seimo nariui, signatarui Česlovui Juršėnui įteiktas Santarvės ordinas ,,Pro augenda concordia“ (Už santarvės puoselėjimą). Kasmetinį apdovanojimą įteikė Lietuvos Santarvės fondo steigėjas, Ukmergės miesto bendruomenės tarybos pirmininkas Julius Kazėnas. Česlovas Juršėnas “LSDP garbės pirmininkas”
Kai taip nuožmiai trinama, i š m e t i n ė j a m a …net “neišsivaikštant” tokių herojų-herojams besilankstinėjant
KITS-KITAM (stiliumi: “Aš tave gerbiu; taip – tu mane garbi. Ir aš Tave gerbiu! Tai mudu juk GERBIAMI ŽMONĖS)
apsidovanojimais(?)…nesuprantama, kiek ir ko, ir kas, ir kaip į tą mūsų šalelę prikaišios, ko bus prikaišiota
… išmetus juršėniškai-kazėniškos, galbūt ir k.stoškiškos (kas žino, kas žino) a n t i m o k s l i š k o s veikos,
sakyčiau aktyvaus ir gan “aktyvistiškojo’ antitautinio teroro veiklos padaru (forma), ir JONĄ ŠLIŪPĄ, ir ANDRIŲ
VIŠTELĮ-ViŠTELIAUSKĄ
Bet.. atlaikysim 🙂
Kada eilė Basanavičiui, Vydūnui, ikikrikščioniškojo (ikiteroristinio) laikmečio Valdovams Vyteniui, Algirdui,
ž e m a i č i ų kunigaikščiams, prūsų, kuršių, jotvingių bei visai kiltinei mūsų Tautos istorijai.
Ką gali duoti tik kalbėjimo galias turinčiųjų subjektų susitarimas, – valdžioje tokių, kuriuos pagraudenimais galima būtų paveikti, nebėra. Taigi čia yra susitariančių mėgėiškas pasirodymas politikos scenoje ir tiek. Reikia konkrečių demokratijos rinkėjams suteikiamų veiksmų atlikimo. Pvz., kodėl susitariantiems nebuvo galima rinkėjus paraginti Seimo rinkimuose balsuoti tik vienu asmenų biuleteniu neimant balsavimo už partijas biuletenio ir už jį nepasirašant rinkėjų sąraše. Šiuo konkrečiu veiksmu būtų galima atsikratyti daugeliui nepriimtinu balsavimu už partijas Seimo ir savivaldybių rinkimų sistemose. Mat, kad rinkimai pagal balsavimus už partijas būtų laikomi įvykusiais, reikalingas 25 % dalyvavimas rinkimuose. Gausiau dalyvaudami ir balsuodami tik vienu biuleteniu išsakytume savo balsavimo už partijas nepriimtinumą. Tai būtų gera pradžia ir tolimesniems valstybės valdymo pertvarkymams.