Buvęs vidaus reikalų ministras siūlo suteikti balsavimo teisę vaikams

Sensta visuomenė, mažėja gimstamumas, trūksta jaunimo, į sočiau gyvenančias šalis kas mėnesį emigruoja po nedidelį miestelį – Lietuvos problemas visi žino mintinai, bet sprendimo būdų neranda. Vienas jų, kai kurių kandidatų į Seimo narius nuomone nuomone, būtų balsavimo teisė vaikams, nes dabar šalies ateities klausimai esą sprendžiami daugiausia senjorų balsais.

„Vien tik kalbomis apie gimstamumo didinimą situacijos nepakeisi, – įsitikinęs buvęs vidaus reikalų ministras ir socialinių reikalų ekspertas Artūras Melianas. – Reikia kompleksinių priemonių kuriant vaikus auginančioms šeimoms ir vienišiems tėvams palankią aplinką: gerinti ikimokyklinių įstaigų prieinamumą ir paslaugų kokybę, sudaryti naujas darbo ir vaiko priežiūros derinimo galimybes, trumpiau tariant, skirti daugiau dėmesio būtent šiuo metu vaikus auginantiems žmonėms“.

A. Meliano, neseniai viešai pranešusio apie sprendimą šių metų rudenį siekti Seimo nario mandato, nuomone, įsisenėjusioms problemoms būtina ieškoti naujoviškų sprendimų – tokių, kurie didintų vaikus auginančių žmonių įtaką politikoje. „Ypatingai palaikau rinkimų teisės suteikimą vaikams, įgyvendinant ją per tėvus ir globėjus. Tai suteiktų didesnę reikšmę šeimoms, kuriančioms ateitį“, – įsitikinęs trijų vaikų tėvas.

Latviai pasiūlymo nepriėmė

Pasiūlymo autorius atkreipia dėmesį, kad vaikai gimsta Lietuvos Respublikos piliečiais, tačiau neturi galimybių įgyvendinti savo teisių – spręsti jiems aktualių klausimų. Suprantama, kad iki tam tikro amžiaus patys to daryti nepajėgūs, tačiau kasdieniame gyvenime už juos tai daro jų tėvai ar globėjai.

Artūro Meliano pasiūlymo esmė – leisti vaikų tėvams ar globėjams už vaiką įgyvendinti pilietinę balsavimo teisę. „Taip padidinsime ateitį kuriančių žmonių įtaką politiniams sprendimams, – sako nepartinis kandidatas į Seimo narius. – Gal tada daugiau dėmesio bus skiriama jaunų šeimų poreikiams, o ne vien pensijoms, rentoms ir politikų privilegijoms“.

Žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Tomas Čyvas, auginantis visais gyvenimo klausimais savo atskirąją nuomonę turinčią 9-rių metų dukrą, tokiais siūlymais nesistebi. Pasak jo, idėja keliama ne pirmą kartą ir tikrai ne tik Lietuvoje – pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje ji buvo aptarinėjama netgi parlamentiniu lygmeniu, tačiau taip ir liko tik pasvarstymais.

„Išties, senėjančiose visuomenėse gal ir galima suteikti tokią privilegiją šeimoms, kurios pasitarnauja procesui. Galima tai prilyginti pozityviai diskriminacijai, nors pats šis terminas irgi labai prieštaringas – kai kas juokauja, ar gali būti ir pozityvus išprievartavimas? O jei rimtai, tai iškyla labai rimtų klausimų, o vaizduotė prikuria ne ką mažiau keblių situacijų“, – atkreipia dėmesį visuomenės ir politikos procesų analitikas.

Kaip balsuotų išsituokę tėvai

Turint omenyje liūdną Lietuvos skyrybų statistiką, pasak T. Čyvo, neišvengiamai tektų susidurti su problema, kaip vaiko balso teisę dalytųsi išsituokę tėvai. Dar sunkiau, matyt, būtų tais atvejais, kai vaikas auga oficialiai santuokos neįforminusioje ir partnerystės neįregistravusioje šeimoje. „Dar gerai, jei vaikų skaičius lyginis“, – juokauja pašnekovas.
„O jei balsavimo metu vyks teisinis ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos? Bus reikalaujama teismo verdikto, kuris tėvų naudosis teise į vaiko balsą? O jei vaiką augina vyresnis brolis ar sesuo? Pagaliau, jei vaikui jau 16 ar 17, tai jis ir pats galbūt turi politines pažiūras ar simpatijas? Kas, jei jos nesutampa su pažiūromis to, kuris disponuoja jo balsu?“, – kliūtis viena po kitos vardija politikos apžvalgininkas.

Pasak pasiūlymą sumaniusio A. Meliano, kai tėvai išsiskyrę, balsuotų tas, kuris lieka vaiko globėjas. Juk ir kasdienius rūpesčius vaikais – auklėjimas, ugdymas, sveikata ir kt. – sprendžia tėvai ar paskirti globėjai. Vaiko pažiūros ir simpatijos be abejo gerbtinos, bet vis tiek tėvai priima galutinį sprendimą iki pilnametystės. Kitas galimas variantas – paskirstyti balsavimo prievolę tėvams pagal vaiko amžių: pavyzdžiui, už vaiką iki 9 m. balsuoja mama, už vyresnį kaip 9 m. – tėtis.

Kita bėda, T. Čyvo nuomone – nuolat kylantys skandalai dėl balsų pirkimo. Sako, gal ir juokingai skamba jo nuogąstavimai, tačiau kas gali paneigti galimybę, kad prieš rinkimus ims staigiai tuštėti globos įstaigos, o balsams sukritus į urnas – vėl prisipildys grąžinamais vaikais? „Manding paprasčiau būtų tiesiog sumažinti amžiaus cenzą balsavimo teisei, – teigia pasiūlymo kritikas. – Iš pradžių kad ir iki 17 metų savivaldos rinkimuose. Paskui jau žiūrėtume, kas iš to išeis. Žodžiu, idėja įdomi, bet klausimų daugiau nei atsakymų“.

A. Melianas teigia suprantantis, kad jo idėja turės kritikų ir pasipriešinimo iš vyresnio amžiaus politikų, bei reikalauja išsamių diskusijų. „Įsivaizduoju, koks siaubas priimti naujoves iš Seimo metų metus neišeinantiems politikams. Bet gal pagaliau turėkime drąsos būti pirmi“, – minties suteikti balsavimo teisę vaikams neatsisako buvęs vidaus reikalų ministras.

Nuotraukoje: Buvęs vidaus reikalų ministras , rudenį kaip nepartinis kandidatas ketinantis kandidatuoti į Seimą.