Mėnuleigio kūrėjas, vokiečių bendrovės „Audi“ misijos į mėnulį komandos vadovas Robertas Boehme, vos atvykęs į Lietuvą, pirmiausia panoro susipažinti su lietuviais kosmoso užkariautojais – Vilniaus universiteto startuolio „NanoAvionics“ komanda. Antrajai kosmoso misijai besiruošiantys lietuviai su mėnuleigio kūrėju pasidalino patirtimi ir pristatė palydovo modelį LituanicaSAT-2, su unikalia eksperimentine raketinės traukos sistema, kuri reikšmingai praplės mažųjų palydovų panaudojimo galimybes.
Palydovas LituanicaSAT-2 į kosmosą bus paleistas antroje šių metų pusėje. Mėnuleigio kūrėjas pripažino, kad mokslininkų darbas neabejotinai reikšmingas ir svarbus ne tik lietuviams, bet ir visai kosmoso industrijos bendruomenei.
„Mūsų patirtis, kuriant antrąjį palydovą, R. Boehme pasirodė itin svarbi, nes ketiname išbandyti inovatyvią palydovo raketinės traukos sistemą veikiančią vienkomponenčio amonio dinitramido kuro pagrindu. Šis eksperimentas tokio tipo palydove bus atliekamas pirmą kartą pasaulyje. Tai leis misijos laiką pailginti iki 6 kartų, įgalins tikslų palydovo orientavimą ir jo padėties keitimą orbitoje, ko šiuo metu trūksta mažiesiems palydovams – sako vienas palydovo LituanicaSAT-2 kūrėjų Laurynas Mačiulis. – Energijos taupymas ir laiko optimizavimas – vienas didžiausių galvos skausmų, kylančių inžinieriams, vykdantiems kosmines misijas, todėl svečias norėjo su mumis susipažinti ir plačiau sužinoti apie problemas, su kuriomis susiduriame, bei kokių sprendimų ieškome joms spręsti.“
Lietuvių laboratorijoje apsilankęs ir su jaunaisiais mokslininkais pabendravęs R. Boehme pabrėžė, kad lietuviai pelnytai vertinami kaip vieni geriausių IT specialistų Europoje. Antrasis palydovas – puikus įrodymas, kad lietuviško palydovo kūrėjai pajėgūs vykdyti didžiulius, tarptautiniu mastu svarbius, projektus. Apžiūrėjęs dar kuriamą palydovo modelį, R. Boehme pasidalino neįkainojama patirtimi, kuri jo komandai padėjo pritraukti privačių investuotojų.
„Mūsų komandai pasisekė, nes sulaukėme kompanijos „Audi“ investicijų – ne paslaptis, kad verslo parama palengvina mokslininkų darbą ir leidžia drąsiau įgyvendinti idėjas. Mums labai padeda ir tai, kad mus remia ne tik finansiškai, bet ir iš technologinės pusės. Tačiau negaliu nesižavėti lietuvių kuriamu palydovu – neabejoju, kad tai itin reikšmingas įvykis, todėl tikiu, kad juo turėtų susidomėti ne vienas investuotojas“, – sako R. Boehme. „Audi“ misijos į Mėnulį kūrėjas pridūrė, kad nors jo ir lietuvių projektai skirtingi, tačiau problemos, su kuriomis visi susiduria, yra panašios, todėl džiaugiasi, galėjęs susitikti su bendraminčiais.
Nors lietuvių palydovas pakils antroje metų pusėje, Robertas Boehme teks paplušėti ilgiau – konstruojamas „Audi Lunar Quattro“ mėnuleigis į Žemės palydovą keliaus 2017 metų pabaigoje ar 2018 pradžioje. Komandos, kurios pagrindą sudaro apie 30 žmonių, tikslas – sėkmingai į Mėnulį išsiųsti ir ant paviršiaus nuleisti nediduką mėnuleigį. Inžinieriai, konstruodami jį, privalo ne tik apgalvoti sistemą, kuri leistų laviruoti kalvotu Žemės palydovo paviršiumi, bet ir stengtis išlaikyti konstrukcijos lengvumą. Būtent mėnuleigio svoris yra vienas didžiausių iššūkių – vos keli gramai gali lemti viso projekto kainą.
Apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria mėnuleigio kūrėjai ir kuo svarbus šis projektas visai IT sričiai, R. Boehme kalbės ir technologijų ir progreso konferencijoje LOGIN 2016.
