Atėjus pavasariui ir žmonėms kimbant į lauko darbus, aplinkosaugininkai gauna vis daugiau pranešimų dėl pažeidimų vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. Šios juostos nustatomos tam, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas jų gamtinis kraštovaizdis bei sudarytos palankios sąlygos rekreacijai.
Saugomų teritorijų įstatymas ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos draudžia pakrantės apsaugos juostoje tverti tvoras, naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus, dirbti žemę, ardyti velėną, arčiau kaip 2 metrai nuo kranto ganyti gyvulius, o taip pat arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto statyti automobilius. Nepaisantiems šių draudimų gresia ne tik nemenkos baudos, bet ir reikalavimai atlyginti žalą gamtai.
Pernai Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai nustatė 532 vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų režimo pažeidimus, skirta baudų už beveik 13 tūkst. eurų, duoti 67 privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus. Vis dėlto panašu, kad šiemet pažeidėjai dar smarkiau niokoja pakrantes. Per pirmąjį šių metų ketvirtį paskaičiuota žala dėl pažeidimų pakrantės apsaugos juostose – net 9 tūkst. eurų, kai tuo tarpu per visus praėjusius metus jos dydis siekė 11 tūkst. eurų. Siekdami užkirsti kelią pažeidimams ir išvengti dar didesnės žalos gamtai, aplinkosaugininkai vykdo patikrinimus visoje šalyje.
Galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse bei netrukus įsigaliosiančiame Administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo pažeidimus. Baudos už pastaruosius pažeidimus siekia nuo 30 iki 290 eurų.
Primename, kad vandens telkinių pakrantės turi būti laisvai prieinamos visuomenei. Savavališkai užtvėrus paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą taip pat pažeidžiamos pakrančių ekologinės funkcijos, gamtinis kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės, apsunkinama gyvūnų migracija. Pagal Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką už 1 tiesinį tvoros, neteisėtai pastatytos vandens telkinio pakrantėje, metrą skaičiuojama 144 eurų dydžio žala.
Vat paimk, žmogau, sutvarkyti pakrantės bruzgynus-šiukšlynus, iškart prisistato pareigūnas ir nubauduoja. Kur projektas? Nėra? Tuomet bauda. Ir visai nesvarbu, kad pakrantė pelke virsta, šiukšlės kaupiasi ir pan. NEGALIMA. Boružėlių populiaciją sunaikinsi, dumblą išjudinsi. Dar kartą NEGALIMA. Taškas. O pabandyk tą projektą pasidaryti – misija neįmanoma. Biurokratai stumbo tave nuo vienų durų prie kitų, visokių laboratorinių tyrimų reikalauja, o kai jau, regis, ateini su viskuo, tai, žiū, per tą laiką pakeitė kažkokias taisykles, instrukcijas ar dar kokį biesą, ir “ką čia atnešei?” Netinka, blogai, daryk iš naujo. Nu ir kas, kad tiek pinigų sumokėjai, išleidai, užtrukai… Niekam neįdomu… Tavo problemos. Prioritetas – gyventi apsišikus ir nieko nedaryti…..
Brūzgynai ir šiukšlynai – ne tas pat. Dar nieko nenubaudė už šiukšlynų tvarkymą. Pažiūrėk kokias ir kur tvoras jie pasistatė. Esu pastebėjęs, kad kuo blogesnis žmogus, tuo tvoros jo aukštesnės. Tokie turbūt viską matuoja pagal save ir bijo tokių pačių, kaip jie.
KODEL NIEKAS NEKONTROLIUOJA ,KOKIA ZALA APLINKAI DARO ZVEJAI? KAIP JIE NIOKOJA PAKRANTES,OKIEK SIUKSLIU PALIEKA??tEISINGAI,PAKRANTES TURI BUTI PRIEINAMOS VISUOMENEI,TAI GAL TA VISUOMENE IR SAVO PALIKTUS SUDUS APIE VANDENS TELKINIUS TEGU ISKUOPIA..SITO KONTROLIUOTI NIEKAM NEIDOMU.sVARBU,PROLETARIATAS PAZVEJOS,PASIMAUSYS,APSIKS KRANTUS IR VISKA PALIKS..SAVININKUI ISKUOPTI