Šiandien pasiekėme pirmąjį mūsų susitelkimo laimėjimą po skaudžios Žemės referendumo pamokos. Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkę ir pasirašę VRK lapuose dėl 50000 Lietuvos piliečių iniciatyvos panaikinti Seimo 2015 m. lapkričio 26 d. skubos tvarka priimtus Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, dar nesibaigus šiam parašų rinkimui jau pasiekėme tikslą – Seimas šį įstatymo projektą jau įtraukė į šios sesijos darbotvarkę. Įstatymo projektas Seimo nariams pateiktas turėtų būti kovo 25 d., o numatomo svarstymo data – 2016 m. birželio 16 d. Sprogdinimai Paryžiuje ir Briuselyje parodė, kad delsti negalima.
Be Jūsų visų – šiai iniciatyvai Birželio 3-iosios grupės sutelktų bendraminčių, iniciatyvinės grupės parašus rinkusiųjų ir pasirašiusiųjų – tai nebūtų įvykę. Kaip ir Sąjūdžio metais tai padarėme drauge su mūsų parlamentu, nors jame bendraminčių nebuvo daug. Panašiu būdu Lietuvos TSR XI-ojo šaukimo a priėmė Lietuvių valstybinės kalbos, referendumo ir kitus svarbius įstatymus.
2015 m. gruodžio 16 d. Seimo nariai Audrius Nakas ir Valerijus Simulikas įregistravo šį įstatymo projektą. Po konsultacijų su Seimo seniūnų sueigai pirmininkaujančiu Kęstučiu Daukšiu ir pritarus Mišriosios frakcijos seniūnei Rimai Baškienei šis įstatymo projektas buvo įtrauktas į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę kaip opozicijos teikiamas ir privalomai nagrinėjamas įstatymo projektas.
Jei nebūtų šios iniciatyvos ir mūsų visų sutelktų pastangų, vargu, ar tai būtume pasiekę anksčiau laiko. Didžiulis pasipriešinimas šiai iniciatyvai ir sisteminės žiniasklaidos skleidžiamas melas mus telkė ir grūdino. Tai labai vertinga patirtis pilietinės visuomenės atgimimui. Tiems, kuriems ši žinia netikėta (dar nesibaigė parašų rinkimas, o jau pasiekėme tikslą), noriu nuoširdžiai padėkoti ir paaiškinti, kad šis 50000 Lietuvos piliečių parašų rinkimas yra ne dėl referendumo iniciatyvos, kaip visuomenę bando suklaidinti Seimo narė M. A. Pavilionienė, o dėl šio įstatymo projekto svarstymo Seime. Tai ir nutiko – šį rezultatą jau pasiekėme, ir kito šios iniciatyvos rezultato pagal įstatymą būti ir negali.
Kas nutiks su šiuo įstatymo projektu jo svarstymo metu, žino tik Seimas. Mes atidžiai seksime šį procesą, diskutuosime dėl jo ir dirbsime su Seimo nariais ir Seime, ir jų rinkimų apygardose. Tuos, kurie skelbs gražias deklaracijas, o darbais Seime jų nepatvirtins, tinkamai įvertinsime rudenį Seimo rinkimuose.
Š.m. kovo 22 d. įvykiai Briuselyje ir Pernai Paryžiuje parodė, kad neturime teisės apsimesti, jog nesuprantame, kad vyksta organizuotas masinis neteisėtas imigrantų perkėlimas į Europą ir dirbtinis chaoso kūrimas. Paryžiaus sprogdinimų dalyviai iš Briuselio žinomi kovotojai Daesh gretose Sirijoje turėjo leidimus gyventi Belgijoje! Ar reikia dar komentarų?!
Seimo nariams A. Nakui ir V. Simulikui įregistravus šį įstatymo projektą Seime, paaiškėjo, kad ir Seimas, 2015 m. lapkričio 26 d. priėmęs minėtus Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, buvo apgautas. Šiuos įstatymo pakeitimus Seimo kanceliarijos Teisės departamentas aiškino ES direktyvų, priimtų iki 2004 m., įgyvendinimu. Tačiau Teisingumo ministerijos išvados dėl mūsų įstatymo projekto išdavė tikruosius tikslus – įstatymas 2015 m. lapkričio 26 d. pakeistas pagal 2013 m. birželio mėnesio EP ir Tarybos nutarimus, kuriais siekiama ne tik suvienodinti ES šalių piliečių ir didelio kiekio neteisėtų imigrantų teises, bet ir sudaryti šiems atvykėliams šiltnamio sąlygas. Vien nelegalų teisės meluoti apie save įteisinimas, dokumentų išdavimas pagal jų žodinius paaiškinimus ir mūsų atsisakymas tikrinti duomenis apie juos jų kilmės šalyse – pasako labai daug apie šią ES iniciatyvą. Net tokiais atvejais jiems suteikiame prieglobstį! Sveiku protu ir „demokratinėmis“ Vakarų vertybėmis tai nepaaiškinsi. Tie, kurie šią Europą griaunančią provokaciją ruošė dar 2013 m., t.y. praėjus dvejiems metams po Sirijos karo pradžios, puikiai žinojo, ką daro. Paklodės dydžio išplauto turinio ES direktyvų priėmimas Europos Parlamente ar paskirtų, t.y niekieno nerinktų komisarų Europos Komisijoje vyksta tik parodijuojant demokratiją ir vaidinant „aukšto lygio“ vadovus.
Šie vadinami ES vadovai š.m. vasario 15 d. pranešė, kad Europos Komisija dalyvaus šių metų homoseksualų parade per EuroPride renginį Amsterdame liepos 23 – rugpjūčio 7 dienomis – Europos komisarų valtis bus viena iš 80 homoseksualų judėjimo simbolika papuoštų valčių, plauksiančių šiame parade. Tai jie moka daryti. Mūsų visų pinigus be audito skirstyti jie ir jos taip pat moka. Ir auklėti mus visus, kurie nesuprantame jų „vertybių“.
Po š.m. kovo 22 d. sprogimų ES sostine vadinamame Briuselyje šie Europos Sąjungos vadovai tesugebėjo uždaryti Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir viešai spaudos konferencijoje paverkti. Lietuvos Prezidentės nuomonės apie šiuos įvykius tą dieną taip pat neišgirdome.
Jei mes, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, 1991 m. sausio 13-osios naktį būtume uždarę Aukščiausiąją Tarybą, o ne priiminėję mūsų atkurtai valstybei gyvybiškai svarbius sprendimus, jei Gediminas Vagnorius ir Zigmas Vaišvila tą naktį būtų sugalvoję paverkti ir neprisiimti atsakomybės dėl Vyriausybės ir valstybės likimo, nežinodami, kas nutiks jų šeimoms ir vaikams po valandos, šiandien „drąsi“ mūsų Lietuvos valdžia neturėtų galimybės sėdėti Boxer-iuose ir skirstyti mūsų ir ES mums pamėtėjamas lėšas, drausti kitą nuomonę Lietuvos televizijoje ir radijo. Taip elgiasi bailiai. Todėl ši mūsų pilietinė iniciatyva jiems tokia baisi.
Blogiausiame sapne nesu susapnavęs, kad po Sausio 13-osios išbandymų Lietuva vėl turės tokią beviltišką valdžią, sugebančią tik vykdyti „centro“ nurodymus ir „drąsiai“ mus vesti į karą. Ir visiškai nesvarbu, kokia forma pasireikš tas karas. Aišku tik viena – po šiuolaikinio karo vargu ar beliks kas iš mūsų tautos šioje jau ir taip baigiančioje išsivaikščioti Lietuvoje.
Sausio 13-osios naktį paryčiais iš a.a. Jadvygos Bieliauskienės Aukščiausioje Taryboje, iš kurios tą naktį spruko ne vienas didis patriotas, gavau ir švarke nešiojausi šventintos duonos trupinėlius, suvyniotus į aliuminio foliją. Tai buvo ne tik a.a. Jadvygos ar mano Mamos, 1991 m. sausyje kasdien su sąjūdiečiais atvykdavusios autobusu iš Šiaulių budėti prie Aukščiausiosios Tarybos ir net dešimtmečiais man apie tai nieko nesakiusios – tai buvo jų abiejų noras apsaugoti ne tik mane, bet ir šių dviejų moterų – motinų noras matyti laisvą ir kraujo nelaistančią Lietuvą.
Europos Sąjungos griūties akivaizdoje turime pradėti valstybės ir tautos išlikimo klausimus spręsti drauge ir darbais, bet ne tuščiomis ir skambiomis ar net melagingomis deklaracijomis. Ši pilietinė iniciatyva – gera pradžia.
Per anksti pergalės maršus grojat. Kol kas seimas neįtraukė į darbotvarkę šio klausimo į darbotvarkę. Tiksliau paliko nenagrinėtą. O ar įtrauks? Klausimas?…Nedžiūgaukit – per anksti.
Man apskritai atrodo keista, kad suskubta tą klausimą “priimti domėn” PRIEŠ pasibaigiant parašų rinkimui skirtam laikotarpiui – gi dabar žmones įtikinti pasirašyti bus daug sunkiau, nes jie nematys prasmės – “gi Seimas ir taip žadėjo svarstyti!”. Tikrai, nesu tikras ar verta džiūgauti.
nesuprantu to “BEVILTIŠKUMO”
nesuprantamas tas “BEVILTIŠKUMAS”
nesuvokiama… “BEVILTIŠKĄ”
užuot !!!
gerb. Zigmai, įrašyta ir labai aiškiai čia Jums (trys) NE,
už ką, – ogi už nuslėpimą, taip taip tarškalinį (tarškant barškant)
n u s l ė p i m ą …nesupratimu-nesuvokimu-nenoru!?
koks Pačio tikslas slėpti po “BEVILTIŠKUMAIS”, žodžiais lyg įžodžiais spraust į samonę “b e v i l t i š k u mu”,
negi esat jau visai…
už ryžtą, už atkaklumą ir pastangas paieškoms, drąsą išstodinėti, bent LTSR AT prezidiumo būdelės skliaute,
kur nuo pat Kovo 11-osios lygiai taip pat p a r e i g i n g a i beviltiškai (kažkaip) ir Pačio pastangomis tiesiog
į r a k i n t a m e Nepriklausomybės SEIME, NE vienas pagirti gebės Jus, Jūsų šeimą,
bendražygius ir bendraminčius, tap, tikrai, pagarbiai ir n u o š i r d ž i a i (ačiū už atliktą)
bet
slėpti nutylėjimo pačiu gan Paties profesionalistiškiausiu antstatu n u s i k a l t i m ą, tai jau atvirai įtartina;
imkit ir viensyk įvardinkite, kodėl “dengiate” ar dangstot po savu (ar svetimu?) beviltiškumo įvardu ir L.Graužinienę
ir visus (Seime), kurie savu neveikimu tiesiog įvykdę nusikalstamas veikas (kiekvienas asmeniškai skyrium) ir
bendruoju visišku neveikimu po 2013-11-13, visa kas žemiau pateikiama iš… e-tar.lt/portal/lt/ nuo pranešimo
2013 m. lapkričio 13 d. įsigaliojimo, iki…
žr.
Netaikymą (sustabdymą) Teismo nutarimu nusakantis dokumentas (2)
2. Nutarimas KT2-N1/2014 2014-01-24
Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 170 straipsnio (2012 m. kovo 15 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas)
Suvestinė (nuo 2014-01-24)
1. Pranešimas 2013-11-13
Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojimo sustabdymo (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas)
Suvestinė (2013-11-16-2014-01-23)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
N U T A R I M O
DĖL KREIPIMOSI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINĮ TEISMĄ SU PRAŠYMU IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 125 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS PAGAL PRIĖMIMO TVARKĄ NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2013 m. lapkričio 7 d. Nr. XII-583
Vilnius
…
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei argumentus ir vadovaudamasis Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalimi ir 106 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a:
1 straipsnis.
Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 48-1701) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies ir 147 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
2 straipsnis.
Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.
SEIMO PIRMININKĖ LORETA GRAUŽINIENĖ
>>>>>>
iš/į !!!
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS ĮSIGALIOJIMO TVARKOS
1992 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
1 straipsnis
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, netenka galios Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas.
2 straipsnis
Įstatymai, kiti teisiniai aktai ar jų dalys, galioję Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo, galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui, ir galios tol, kol nebus pripažinti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis.
3 straipsnis
Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos Respublikos aukščiausiųjų valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, deputatų, savivaldybių tarybų statusus, galioja tol, kol išrinktas Seimas nenuspręs ko kita.
4 straipsnis
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir jos deputatų įgaliojimai baigiasi nuo tada, kai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas susirenka į pirmąjį posėdį.
Lietuvos Respublikos Seimo nariai į posėdį renkasi trečiąją darbo dieną po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija po abiejų rinkimų ratų oficialiai paskelbs apie tai, kad išrinkta ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
5 straipsnis
Nustatomas toks Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikos tekstas:
„Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!“
Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.
6 straipsnis
Laikotarpiu, kol dar nėra Respublikos Prezidento, ši teisinė situacija tolygi tai, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnyje.
Prireikus Seimas gali pratęsti 89 straipsnyje numatytus terminus daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, bet ne ilgiau kaip keturiems mėnesiams.
7 straipsnis
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai, o iš jų – Konstitucinio Teismo pirmininkas, turi būti paskirti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po Respublikos Prezidento išrinkimo.
Pirmą kartą skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus, trys iš jų skiriami trejiems metams, trys – šešeriems ir trys – devyneriems.
Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, siūlydami skirti Konstitucinio Teismo teisėjus, nurodo, kuriuos iš jų skirti trejiems, šešeriems ir devyneriems metams.
Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie bus skiriami trejiems ir šešeriems metams, po ne mažesnės kaip trejų metų pertraukos gali užimti šias pareigas dar vieną kadenciją.
8 straipsnis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio trečiosios dalies nuostatos pradedamos taikyti nuo tada, kai bus suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymai su šia Konstitucija.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
<<<<>>>>
!!!!!!!!
taigi, kadangi
“gerbti ir vykdyti jos Konstituciją”
PRIESAIKŲ
žodžiai po 2014 m. sausio 24 d. išmesti, nukabnti ar pakabinti – VISIŠKA TYLA ir nevykdymu (!!!)
– ką gi reiškia ir Pačio, gerb. Signatare VISIŠKA TYLA ir dangstinėjimas, kai žinom, kad tikrai šiuos
teisinius FAKTUS ŽINOTE, nusikaltimą prieš Lietuvos Valstybę ir jos Konstituciją v y k d a n č i u s
“po Sausio 13-osios išbandymų Lietuva vėl turės tokią beviltišką valdžią”
įvardinėjant!
Kodėl, nusikaltimą vertą atviros ir neatidėliotinos apkaltos (už Priesaikos laužymą) apdangstot po “beviltiškumo”
įvardu? Ar dera, ar dora, – Signatarui, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariui TAIP
klaidinti visuomenę, – visus, visus mus.
TAIP TAIP. (Du.)
Ponas Giedriau, prastai su lietuvių kalba: šlubuoja stilius, sunku pagauti jūsų straipsniuose prasmę. Reikėtų rašyti trumpiau, glausčiau reikšti mintis ir skaitytojui būtų lengviau suprasti ką jūs norite pasakyti. Tai tik draugiškas patarimas
dėkingas už pastabą (didžiai)
ir TRUMPAI:
šią savaitę Mūsų Didžiųjų Didžiojo VYTENIO,
– KUNIGO (Karaliaus), kunigaikščių
kunigaikščio mirties 700-osios metinės.
LIE-TU-VA,
vos ne imperija, jo valia, pastangomis ir kardu (Vyčiu)
ne trumpam …išlaikyta, išplėsta ir iškelta!
Kur ir KAIP Alkas kviečia
(ir aš su Jumis, tuo pat, –
…stilius šioje iškilmėje laisvas).