Sekmadienis, 19 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Akmenys galiūnai

www.alkas.lt
2016-02-08 19:00:58
488
PERŽIŪROS
0
Barstyčių (Puokės) akmuo | vstt.lt nuotr.

Barstyčių (Puokės) akmuo | vstt.lt nuotr.

Barstyčių (Puokės) akmuo | vstt.lt nuotr.
Barstyčių (Puokės) akmuo | vstt.lt nuotr.

Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja gamtinis turizmas. Nepaprastas paslaptis saugo paprasčiausi lauko akmenys… Pasiskaitykite žurnalistės Irmos Dubovičienės straipsnį apie Lietuvos akmenis, publikuotą laikraštyje „Ūkininko patarėjas”.

„Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė, kai svetimais kraštais domimasi labiau nei savuoju“, – rašė Vladislavas Sirokomlė, XIX a. lietuvių ir lenkų poetas bei prozininkas.Vilniuje ir Vilniaus rajone paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį (1852-1862) praleidęs romantikas aistringai domėjosi ir kraštotyra, parašė vienas įdomiausių kelionių įspūdžių knygų: „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“, „Nemunas nuo versmių iki žiočių“. V. Sirokomlės mintys šiandien lygiai tiek pat aktualios kaip ir prieš pusšimtį metų. Turkijos, Tuniso, Egipto paplūdimius liaupsinę lietuviai vėl atranda Lietuvą.

Įsibridęs į Bražuolės upelį

Neries regioniniame parke, Vievio seniūnijoje (Elektrėnų sav.), pasislėpusį gražuolį atrasti nėra labai lengva. Nedaug pramintu takeliu tenka gerokai paėjėti – per laukymę, miškelį. Nuo ganėtinai stataus skardžio pro medžius netikėtai atsiveria tapybiškas vaizdas: apačioje tyliai alma Bražuolės upelis, į jį tarsi ramus didžiulis žvėris įsibridęs ilsisi apsamanojęs akmuo.

Natūralioje gamtoje esantis kūgio formos Bražuolės akmuo patenka į didžiausių Lietuvos riedulių šimtuką.

Užfiksuota, kad jis 3,4 m ilgio, 3,2 m pločio ir 2 m aukščio. Tačiau riedulio aplankyti atvykęs Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) Inžinerinės geologijos skyriaus Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjas Vytautas Mikulėnas vis tiek išsitraukia ruletę – tam, kad patikrintų matmenis. Iš tiesų jie šiek tiek pasikeitę, objektas „paaugęs“. Duomenų bazėje specialistas pakoreguos akmens aukštį – 2,60 m.

Akmenys, kuriuos saugo valstybė

Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas aplinkos ministro įsakymu koreguojamas kasmet. Bražuolės akmuo į jį įtrauktas palyginti neseniai, 2010 m. O pernai šis sąrašas papildytas dviem rieduliais, esančiais Šalčininkų r. Dieveniškių sen.: Poškonių ir Kalvių.

Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąraše iš viso 175 rieduliai. Be to, moksliniu ir pažintiniu požiūriais svarbiais pripažinti 19 riedulynų, 10 riedulių ekspozicijų.

Pagal gamtos paveldo objektų nuostatus, nustatomos buferinės apsaugos zonos, fizinės apsaugos pozoniai. Antai aplink valstybės saugomus akmenis fizinei apsaugai turi būti skirta ne mažiau kaip 5 m (nuo akmens kraštų statmenų projekcijų į žemės paviršių). Čia draudžiami veiksmai, galintys pakenkti saugomų objektų aplinkai. Nevalia kasinėti, juolab perkelti į kitą vietą riedulius, nebent to prireiktų gamtos paveldo objekto eksponavimo, tvarkymo tikslais.

Verta žinoti, kad gamtos paveldo objektų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas piliečiams užtraukia baudą nuo 86 iki 144 eurų.

Požiūris bėgant metams keitėsi

Dabar kiekvienas sodybos šeimininkas norėtų savo valdas puošti lauko akmenimis, tačiau jie jau tapę deficitu. Už išraiškingus riedulius paklojamos nemažos sumos.

Senoliai pamena metą, kai akmenys buvo jokia vertybė. Masinė melioracija negailėjo nei vienkiemių, nei riedulių. Jie buvo sprogdinami, skaldomi ir naudojami keliams tiesti bei kitoms reikmėms. Ketinta susprogdinti net didžiausią Lietuvoje riedulį – 1957 m. melioratorių atrastą Barstyčių akmenį (Skuodo r.). Į rekordų knygą įtrauktas riedulys už Bražuolės akmenį visu metru aukštesnis, dešimčia – ilgesnis.

Labiausiai su akmenimis kovota akmenų turtingose vietovėse – apie Salantus, Mosėdį. Pasakojama, kad netoli Mosėdžio išeksploatuotame žvyro karjere buvo įrengtas riedulių sprogdinimo poligonas, kuriame virė toks darbas, kad drebėdavo ir net duždavo kaimo namų langai. Gydytojas Vaclovas Intas mynė valdžios kabinetų slenksčius, kol pasiekė, kad akmenų sprogdintojai būtų perkelti toliau nuo kaimo. Tai tas pats šviesuolis, kuris vienas pirmųjų Lietuvoje suprato riedulių grožį ir gabeno juos į savo sodybą, ją pavertė akmenų muziejumi.

Laimė, niokojimo periodas pernelyg neužtruko. Vertingieji rieduliai sėkmingai sulaukė mūsų dienų, jais galės gėrėtis ir ateities kartos.

Atkeliavę tūkstančius kilometrų

Jei galėtų prabilti, rieduliai papasakotų daug įdomaus. Nebylių akmenų įspūdingas atsiradimo ir kelionių istorijas padeda atskleisti specialistai.

Vievyje esančio Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) Žemės gelmių informacijos centro vedėjas Vytautas Puronas siūlo užsukti į lauko riedulių ekspoziciją, plytinčią 4 ha parke. Rieduliai surinkti ir suvežti iš visos Lietuvos – ne kokie pakliuvo, o pagal tam tikrą sistemą. Erdviame parke akmenys išdėstyti grupėmis, paisant uolienų klasifikacijos – pagal kilmę, mineralinę ir cheminę sudėtį, struktūrą, paplitimą.

Grupėmis išdėliota daugiai kaip 550 riedulių. Savo gimtinėje, Skandinavijos teritorijoje, uolienos susiformavo prieš šimtus milijonų ar milijardus metų. Slenkantys ledynai su savimi vilko, grumdė, gludino ir tas uolienas tol, kol galiausiai, ledams ištirpus, pavertė rieduliais. Prieš 24-13 tūkst. metų mūsų krašto teritorijoje vyko išties dramatiški procesai.

Lietuvoje vyrauja magminės kilmės rieduliai. Uolienos susidarė iš magmos, kuri vesdama sustingo. Nelygu kur susidarė – dideliame gylyje ar žemės paviršiuje – šių uolienų būna labai skirtingų. Magminės kilmės yra ir Puntukas, ir Bražuolės, ir Barstyčių akmenys. Pirmasis – rapakivio granito, kuris dėl temperatūrų skirtumo eižėja ir dyla greičiau nei kitos uolienos. Bražuolės akmuo – rausvo granito, su koncentruotomis lauko špatų kristalų sankaupomis, biotitu, pavieniais granatais. Barstyčių akmuo – iš lauko špato, kvarco, žėručio.

Riedulių ekspozicijoje galima pamatyti ir vietinį „produktą“ – nuosėdinės kilmės riedulius (dolomito, klinties, smiltainio). Šios uolienos sudaro vos 1 proc. visų Lietuvai būdingų uolienų, yra neatsparios aplinkos poveikiui.

Įdomu, kad jau susiformavusios bet kurios kilmės uolienos, veikiamos karščio bei slėgio, patyrė virsmą – taip atsirado dar vieną didelė metamorfinių uolienų grupė.

Su plaštakos formos įspaudu

Lauko riedulių ekspozicijoje yra riedulys su plaštakos formos įspaudu. Geologai atmeta gražius mitus ir legendas, nesunkiai paaiškina įspaudų, įdubų akmenyse kilmę.

Tai ledynmečio finalo rezultatas: ledynams tirpstant iš savo vietų išsijudinusios uolienos trynėsi, buvo veikiamos vandens, zulinamos žvirgždo. Veikiamas išorės jėgų gamtos skulptoriumi ir kūrėju galėjo tapti kiekvienas akmenėlis. Menkiausią riedulio įdubą jis įstengė paversti įvairios formos, gylio įspaudu, žadinančiu žmonių fantaziją.

Irmos Dubovičienės straipsnis, skelbtas „Ūkininko patarėjuje“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šalies gamtos turtų sąrašas – ilgėja
  2. A.Gaidamavičius. Savižudė Lietuva
  3. Aplinkosauginės idėjos tapo priemone bauginti žmones
  4. R. Balsevičiūtė. Atgijusi Intuponių akmenų šventykla
  5. Pateikė gaires siekiantiems plėtoti ekoturizmą Lietuvoje

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žievėgraužis tipografas
Gamta ir ekologija

Žievėgraužio tipografo židinių miškuose sumažėjo

2026 07 18
Oro kondicionierius
Lietuvoje

Ką žinoti gyvenamajame pastate įsirengiant kondicionierių?

2026 07 18
Medžiai mieste
Gamta ir žmogus

Miestuose medžių vis daugiau, tačiau didelio pavėsio – vis mažiau

2026 07 18
Ispaninis arionas – svetimžemė rūšis
Gamta ir ekologija

Kaip kovoti su invaziniais šliužais: būdai, kuriuos pataria žinovai

2026 07 18
Pristatomi išskirtiniai karpiniai
Etninė kultūra

Kleboniškių kaimo buities muziejuje pristatomi išskirtiniai karpiniai

2026 07 18
Agnė Matulionytė. Bangavimo dažnis, 2026
Kultūra

Raidžių ritmu kuriama jūra: A. Matulionytės paroda „Neskaityta srovė“

2026 07 18
Vilniaus arkikatedra
Kultūros paveldas

LMT skelbia kvietimą atverti Vilniaus arkikatedros istorijos sluoksnius

2026 07 18
Palangoje prasideda kūrybos savaitė vaikams
Kultūra

Palangoje prasideda kūrybos ir pasakų savaitė vaikams

2026 07 18
Svarbu ne tik išsaugoti baltistiką, bet ir padaryti ją patrauklią naujai studentų kartai
Lietuvoje

Švietimo ministrė: Svarbu ne tik išsaugoti baltistiką, bet ir padaryti ją patrauklią naujai studentų kartai

2026 07 18
Burlaiviai
Gamta ir žmogus

Į Kuršių marias Nidoje sugrįžta regata „Burpilis“

2026 07 17
Ligonių pavėžėjimo paslauga
Kitos kultūros

Ieškoma sprendimų dėl laikinų ligonių pavėžėjimo trikdžių

2026 07 17
Statybų pradžia
Lietuvoje

Prasideda Rūdninkų karinio miestelio II etapo statybos

2026 07 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • štai apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • klaustukasui apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Liepos 19-osios horoskopas: geriausi sprendimai gims iš ramaus pokalbio
  • A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Žievėgraužio tipografo židinių miškuose sumažėjo
  • Karštomis dienomis patariama dažniau tikrinti padangų slėgį

Kiti Straipsniai

Naujos kartos medžiagos: inžinieriai vis dažniau mokosi iš gamtos

Naujos kartos medžiagos: kodėl inžinieriai vis dažniau mokosi iš gamtos?

2026 07 17
A. Šuopys eina per mišką

Atlikėjai A. Šuopys ir R. Jančiukaitė pristato dainą „Gamtos gira“ – muzikinį pasakojimą apie ryšį su gyvąja gamta

2026 07 14
3 didžiausi Lietuvos rieduliai

Trys įspūdingi Lietuvos akmenys, kuriuos verta aplankyti

2026 07 07
Pieva

Kiek verta gamta: Lietuvoje pirmą kartą apskaičiuota nematoma jos nauda

2026 06 30
Šilagėlė

Gamtos stebėjimas gali prisidėti prie saugomų rūšių apsaugos

2026 06 26
Piniginė

Kaip Jonines atšvęsti smagiai, prasmingai ir neišleidžiant visos algos?

2026 06 20
Šeima

Seime vyks mokslinė praktinė konferencija apie šeimų būklę Lietuvoje

2026 06 11
Gamta

Kaišiadorių rajone įsteigtas naujas Strėvininkų draustinis

2026 06 10
Maža mergaitė apglėbusi storą medį

Kviečiama rinkti 2026 metų Lietuvos medį

2026 05 07
Pašto ženklas. Lietuvos raudonoji knyga. Rudoji meška

Nuo naujo pašto ženklo žvelgs rudoji meška

2026 04 24

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • štai apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • klaustukasui apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Jo apie LMT skelbia kvietimą atverti Vilniaus arkikatedros istorijos sluoksnius
Kitas straipsnis
Pasirodo nauja Leonido Andrejevo knyga „Judas Iskarijotas. Šėtono dienoraštis“

Pasirodo nauja Leonido Andrejevo knyga „Judas Iskarijotas. Šėtono dienoraštis“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai