Š.m. lapkričio 2 d. žiniasklaida išplatino grupės visuomenės veikėjų pareiškimą dėl Pilietybės įstatymo pataisų. Pasirašiusieji išreiškė susirūpinimą dėl siūlomos galimybės Lietuvos Respublikos piliečiui būti kartu ir kitos valstybės piliečiu, jei jis yra lietuvių kilmės asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę.
Norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos netikslumus, susijusius su dvigubos pilietybės toleravimu ir egzistavimu. Priešingai nei teigia prelegentai: „tokią pilietybę ribotai toleruoja tik kai kurios šalys”, per pastarąjį dešimtemtį tolerancija įvarioms dvigubos pilietybės formoms didėjo [1].
Šiuo metu Europoje dvigubą pilietybę pripažįsta: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė [2], Airijos Respublika [3], Italija [4], Portugalija [5], Prancuzija [6], Suomija [7], Šveicarija [8], Graikija (manoma, kad Graikijos piliečių, gyvenančių užsienyje, gali būti 7 milijonai) [9]. Ispanija yra pasirašiusi dvišalius susitarimus dėl dvigubos pilietybės su Lotinų Amerikos šalimis, Andora, Portugalija, Filipinų ir Gvinėjos respublikomis [10]. Austrija, Belgija, Danija, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija ir Vokietija leidžia dvigubą pilietybę iki pilnametystės tais atvejais, kai kitos šalies pilietybė įgyjama gimus [11].
2010 gegužės 26 dieną Vengrijos Parlamentas priėmė pataisas, kurios suteikė galimybę 2.59 milijonams vengrų, gyvenančių etninėse žemėse, turėti dvigubą pilietybę (Vengrijos populiacija yra apie 10 milijonų gyventojų) [12].
Pastebėjimas, kad dviguba pilietybė suponuos „dvi nelygiavertes Lietuvos piliečių kategorijas: asmenis, nuolat vykdančius valstybės piliečių pareigas, ir asmenis, faktiškai besinaudojančius tik valstybės piliečių teisėmis”, yra neteisingas. Nuo 10 iki 20 tūkstančių rinkėjų LR Seimo rinkimuose (1996m., 2000m., 2004m., 2008m.), Prezidento rinkimuose (1993m., 1997m., 1998m., 2002m., 2003m., 2004m., 2009m.), balsavimui referendumuose (2003m., 2008m.) ar rinkimuose į Europos paralamentą (2004m., 2009m.) buvo užsiregistravę užsienio valstybėse esančiose LR Diplomatinėse atstovybėse, t.y. deklaravo savo gyvenamą vietą ne Lietuvoje [13]. Remiantis pateiktais argumentais, tokie rinkėjai yra „su valstybe menkai susiję, realiai jai nieko neįsipareigoję ir nuo jos reikalų faktiškai atitrūkę asmenys”, tačiau rinkimų metų niekas nekvestionuoja jų balsavimo teises ir neabejoja jų kompetencija valstybės gyvenimo klausimais.
Visuomenėje formuojamas įvaizdis, tarsi, migravus į kurią nors šalį ir joje pragyvenus tam tikrą laiką, naturalizacijos procesas vyksta automatiškai ir be jokių asmens pastangų. Atvirkščiai, norint įgyti kitos šalies pilietybę, šis procesas yra griežtai reglamentuojamas ir reikalauja tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių (pavyzdžiui, pasiruošti laikyti šalies istorijos ir konstitucinės sąrangos egzaminą, jau nekalbant apie kalbos mokėjimą). Todėl manyčiau, jog atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis sieks tapti kitos Europos Sąjungos šalies piliečių bus labai išimtini ir netaps masiniu reiškiniu. Pavyzdžiui, agentūros EuroStat pateiktais duomenimis, 2008-aisiais metais tik 3% visų asmenų, kurie įgijo Jungtinės Karalystės pilietybę, prieš tai turėjo vieną iš Europos Sąjungos šalių pilietybių, tarp jų Lietuvos Respublikos pilietybę turėjo 65 asmenys [14].
Renata Retkutė
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė
[1] Dual Citizenship in Europe: From Nationhood to Societal Integration. Redaktorius: Thomas Faist. Leidykla: Ashgate Publishing (2007)
[2] http://www.ukba.homeoffice.gov.uk/britishcitizenship/dualnationality/
[3] http://www.inis.gov.ie/en/INIS/Pages/WP07000120#1
[4] http://www.italiamerica.org/id72.htm
[5] http://www.joensuu.fi/dce/background_citizenshippolicies_PT.htm
[6] http://www.frenchlaw.com/Immigration_Visas.htm
[7] http://www.expat-finland.com/moving_to_finland/citizenship.html#multi
[8] http://www.ch.ch/private/00029/00033/00237/00238/index.html?lang=en
[9] http://www.joensuu.fi/dce/background_citizenshippolicies_GR.htm
[10] http://www.spainexpat.com/spain/information/spanish-citizenship-and-dual-nationality/
[11] http://www.immigrationcitizenship.eu/
[12] http://blogs.wsj.com/new-europe/2010/05/26/hungary-angers-neighbor-with-citizenship-bill/
[13] Vyriausios rinkimų komisijos vadovo Z. Vaižgausko pranešimas LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžių metu 2010 spalio 26 -29 d.
[14] http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-SF-10-036/EN/KS-SF-10-036-EN.PDF
Geras ir išsamus Roko atsakas iš: https://alkas.lt/2010/11/02/seimas-raginamas-nepritarti-masiniam-dvigubos-pilietybes-iteisinimui/
Rokas
2010 11 05 at 03:20
Nepatingėjau ir peržiūrėjau Renatos Retkutės (neaišku, kaip tart paskutinę pavardės balsę, ar e ar ė, pagal lietuvių kalbos taisykles, taip kaip parašyta, tai tikriausia reik tart e, na o gal abi balses reik tart kaip ė?) pateiktas nuorodas dėl dvigubų pilietybių kitose šalyse. Deja, kaip ir spėjau nepateikta visa informacija ir iš to gaunamos neteisingos interpretacijos ir suvokimas. Kuo labai lengva manipuliuoti, ypač, kai žmonėms svarbu kaip kitose šalyse ir žūt būt neatsilikt, net jei netinka tai mūsų šaliai pagal daugelį kriterijų ir susiklosčiusią padėtį.
Taigi, iš esmės dviguba pilietybė pripažįstama tik Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, bet kas įdomiausia, tai, kad realiai negalima tarnauti kitos šalies armijoje, nes tokiu atveju prarastų pilietybę, o tai daug ką sako, visiškas lojalumas gali būt tik vienai, o karinis atvejis tai puikiai parodo.
Minėtos, kaip pripažįstančios dvigubą pilietybę šalys: Portugalija (pripažįsta), Suomija, Graikija ir Ispanija, iš tiesų nepripažįsta dvigubos pilietybės, tik su išimtimis, kurios yra retos. Portugalija turi specifinę išimtį, tačiau iki 21 metų pilietis turi pasirinkti tik vieną iš dviejų pilietybių, nes kitaip praras Portugalijos. Suomijoje tokios, kaip gimęs vaikas kitoj šalyje ir pagal tos šalies teisę įgijęs tos šalies pilietybę,kai kitos šalies pilietė išteko už suomio, kai vaikas gavo kitos šalies pilietybę iš vieno iš tėvų. Tačiau vaikas gimęs užsienyje turi grįžt į Suomiją iki 22 metų ir pasirinkti tik vieną pilietybę. Graikijoj išimtis yra ta, kad priėmus kitos šalies pilietybę automatiškai neprarandama graikiška, kol tam vyriausybė neduoda leidimo. Ispanija išsiskiria tuo, kad ji iš esmės suteikia pilietybę tik savo buvusioms kolonijoms, kurių tautinės sudėties pagrindą sudaro ispanai 🙂 , tai Bolivija, Čilė, Ekvadoras, Kosta Rika, Gvatemalas, Nikaragva, Paragvajus, Peru, Dominikos Respublika, Argentina, Hondūras. Tad į šį faktą irgi reiktų atkreipt dėmesį.
“Austrija, Belgija, Danija, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija ir Vokietija leidžia dvigubą pilietybę iki pilnametystės tais atvejais, kai kitos šalies pilietybė įgyjama gimus”. Taip, bet šios šalys nepripažįsta dvigubos pilietybės, jos leidžia turėt tik gimus kitoj šalyje, tačiau visose šalyse iki tam tikro amžiaus (skirtingai svyruoja nuo 18-23 metų) privalo pasirinkti vieną pilietybę, kitaip praranda tos šalies pilietybę, tik Liuksemburge prarandama kitos šalies pilietybė.
O Vengrija taip, pripažįsta.
Reik pastebėti kelis dalykus, tai, kad šalys suteikiančios dvigubą pilietybę iš esmės yra didelės ir turėjusios kolonijų, jų kultūros stiprios ir būtent jos įsiurbia kitos šalies piliečius pas save, bet nepraranda savų piliečių, nes daugelis ir gyvena tose šalyse. Kitas dalykas, tai, kad ten nėra masinis dvigubos pilietybės suteikimas, kas būtų pas mums, ten su tam tikrom išlygom. Ta pati Lietuva taip pat suteikia dvigubą pilietybę, tik su tam tikrom labai griežtom išimtimis. Tad, kam labai svarbus Lietuvos įvaizdis kitų šalių atžvilgiu, Lietuva irgi suteikia dvigubą pilietybę.
Na jei kas netiki, tai čia pateikiu adresą (tą patį, kurį pateikė ir pati Renata Retkutė, kur parašyta ar pripažįsta dvigubą pilietybę ar ne ir kokios išimtys, adresas: http://www.immigrationcitizenship.eu/2005/12/finnish-citizenship.html
Reik ne kopijuot kitų valstybių, o žiūrėt kokios to sprendimo pasekmės bus Lietuvai, ne šiandien ir ne rytoj, bet po 10-20 metų ir vėliau, ar neatsiras daug problemų, kaip pavardžių rašymas, vienam pase taip kitaip taip (na mano manymu vardas yra garsas, o ne raštas, raštas tik priemonė užrašyti tai kalbai taisyklingai vardą, kad jis būtų teisingai perskaitytas ir neiškraipytas, lietuvių kalbos taisyklingai neperskaitysi pagal čekų ar lenkų taisykles, o pase rašomas vardas tos šalies raštu, kurios pilietis jis yra, kad kiti tos šalies piliečiai pagal savo kalbą taisyklingai ją perskaitytų), ar nereiks keist Lietuvos rašto, ar įvest kitų kalbų ir t.t… taip mylėtų Lietuvą, kad net dėl to griautų lietuvių kalbą ir raštą, kartu ir tapatybę, bet daug kam tai sunku suvokt 🙂 .. ir čia tikrai ne viena bėda būtų…
Ačiū Rokui, išsamiai patikrinusiam mano pateiktus šaltinius. Savo kreipimusi aš nesiekiau pateikti akademinio dvigubos pilietybės instituto apibrėžimo, todėl jo pastebėjimai nepaneigia mano argumentų.
Įdomus pasirodė šis sakinys: “Reik pastebėti kelis dalykus, tai, kad šalys suteikiančios dvigubą pilietybę iš esmės yra didelės ir turėjusios kolonijų, jų kultūros stiprios ir būtent jos įsiurbia kitos šalies piliečius pas save, bet nepraranda savų piliečių, nes daugelis ir gyvena tose šalyse.”
Kas sukėlė asociacijas su 1928 LR Konstitucijos tekstu:
“10. Niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos kurios valstybės pilietis.
Lietuvos pilietis tačiau nepraranda savo pilietybės teisių patapęs kurio Amerikos krašto piliečiu, jei atlieka tam tikras įstatymo nurodytas pareigas.”
Ar ne iš “praeities, mes stiprybę semiam”?
Aš ir nepateikiau dvigubos pilietybės apibrėžimo kiekvienai pateiktai jūsų valstybei. Jūs parašėte “Šiuo metu Europoje dvigubą pilietybę pripažįsta:….”. Taigi, kalbame apie šalis kurios pripažįsta dviguba pilietybę, o ne visas šalis kuriose pagal griežtas išimtis gali būt suteikta antra pilietybė. Pagal tokį jūsų teigimą, Lietuvą tada irgi reiktų priskirti prie valstybių, kurios suteikia dvigubą pilietybę, tik jos apibrėžimas yra kitoks, ji suteikia ypač retais atvejais. Mes kalbame apie šalis, kurios pripažįsta ir kurios nepripažįsta ir jūsų pateiktoje nuorodoje aiškiai parašyta, kurios pripažįsta ir kurios ne ir daugiau nei pusę jūsų išvardintų valstybių, kurios teigiate, kad pripažįsta iš tiesų nepripažįsta dvigubos pilietybės. Taip, jose yra išimčių, na kaip ir Lietuvoje, bet aiškiai parašyta, kad nepripažįsta. Iš esmės jūs savo pateikimu klaidinate žmones ir sudarote jiems įspūdį, kad šios visos šalys pripažįsta dvigubą pilietybė, kas nėra tiesa. Tokia informacija galima labai manipuliuoti žmonėmis, ypač nesakant visos tiesos ir išimant faktus, kurie reikalingi įtikinti, o kurie neigia, apie juos nekalbama. Jei jau pateikiama kokios šalys, tai reik konkrečiai ir aiškiai viską žmonėms parodyti ir neiškraipyt informacijos, tik tada gali būt pilnavertiška ir visapusiška diskusija. Aš suprantu, kad jūs norite įtikinti žmones, bet reik tada bandyt tikrais realiais faktais ir argumentais jų neiškraipant.
Man iš tiesų įdomu, kokias įstatymo nurodytas pareigas turėdami papildomai Lietuvos pilietybę atliktumėte Lietuvai neimant balsavimo, kaip prisidėtumėte prie kūrimo, jei dar turite kurt kitą šalį pagal įsipareigojimą. Taigi ir stenkimės stiprybės semtis, o ne tik ją prisimint(kokia didi ir graži ta Lietuva buvo) ir jaust tik sentimentus. Ne veltui Lietuvos himne šie žodžiai yra.
Panele Renata, cia jusu citata: “Reik pastebėti kelis dalykus, tai, kad šalys suteikiančios dvigubą pilietybę….”
Atsakau: Gal lietuviskai jau nesuprantate? NE VIENA PASAULIO VALSTYBE NIEKADA NE VIENAM NERA SUTEIKUSI DVIGUBOS PILIEYBES!!!! Ar sugebate tai suvokti? Kiekviena valstybe suteikineja tik po VIENA savo nuosavos salies pilietybe. Vokietija suteikia Vokietijos pilietybe, Lietuva suteikia Lietuvos pilietybe na ir t.t. ir t.t. Tai nelietuviskas bludas apie “dvigubas” pilietybes, manyciau, yra sekmingas kgb projektas. Jeigu zmogus pagal istatymus sugeba igyti kitos salies pilietybe….. tai jis igyja ne DVIGUBA pilietybe, o igyja DVI PILIETYBES. Dvigubas dirzas yra VIENAS, dviguba virve yra VIENA. O dviguba pilietybe is vis NEEGZISTUOJA, nes nera pasaulyje tokios valstybes, kuri galetu suteikti savo valstybes ir dar kitos valstybes pilietybes!!!
Gerbiama Renata ! Nekrauk viską į vieną kruvą – nedaryk mišrainės drumsdama protą. Ir tavo sapaliojimai ir Konstitucija čia ne prie ko. Didžiausi dvigubos pilietybės priešininkai – Lietuvos naujieji komunistai (neokomunistai). Tai buvo (yra) susiję su žemės gražinimu. Uzurpavus kertinius vadovavimo postus žemėtvarkos sistemoje, monopolizuota prekyba tiek valdiška žeme (tiek svetima žeme turint teisinį pagrindą jos negražinti) – tai super pelningas biznis atnešantis pasakiškai didelius šešėlinius pinigus. Ir sveikas protas čia ne prie ko. Mūsų ekscelencija jau nebe mūsų. Ji Lietuvos prezidentė toleruojanti neokomunizmą, neokomunistinių idėjų realizaciją ir įgyvendinimą Lietuvoje.
O visa kita -tai daugiažodis tuščiažodžiavimas (žodžių kratinys) užgožiantis problemos esmę.
Pirmai pradžiai reikia ištremti iš Lietuvos Lietuvos neokomunizmo lyderius. Landsbergį. Kubilių ir Zuoką. Tol, kol šitie neokomunistai bus po Lietuvos padange – Lietuva net prošvaisčių į geresnį rytojų nebeturės, jau nekalbant apie dvigubą pilietybę.
Mano supratimu kaip turetu buti. Jei zmogus teisetai igyja Lietuvos pilietybe…. tai reiskia teisetai. O kas teisetai igyta, negali buti atimta. Jei Lietuvos pilietis teisetai igyja…. kitos salies pilietybe ten gyvendamas… vadinasi jis turi dvi teisetai igytas pilietybes. Kas teisetai igyta, negali buti atimta. Toks teisingumo principas. O kas gali irodyti, kad tas kas teisetai igyta…. turi buti atimta? Bolsevikai tai realiai dare ir be irodymu.
Or worse, has your life been so hectic that you haven’t even smiled currently?