Japonijos Akatsuki zondas pagaliau pasiekė Veneros planetą, iki kurios skriejo daugiau kaip penkerius metus – jis dėl variklių gedimo neišnaudojo pirmojo savo šanso įskrieti į orbitą aplink Venerą. Tada, prieš 5 metus atrodė, kad 300 mln. dolerių vertės zondas prarastas, tačiau Japonijos aeronautikos agentūrai JAXA nesklandumus pavyko eliminuoti.
Zondas Akatsuki į savo misiją leidosi 2010 m. kovą kartu su kitu JAXA zondu, saulės vėjo bangas kosmose išbandančiu IKAROS (Interplanetary Kite-craft Accelerated by Radiation Of the Sun).
Veneros orbiton Akatsuki turėjo įskrieti 2010 m. gruodžio 6 d. Jo užduotis – mažiausiai dvejus metus tyrinėti planetos debesis, orus ir atmosferą. Japonų mokslininkai tikėjosi, kad tai padės išsiaiškinti, kodėl ir kaip planeta tapo karščiausia planeta Saulės sistemoje – gyvybei visiškai netinkančiu pragaru.
Tačiau mėginant įskrieti į orbitą aplink Venerą, iš rikiuotės išėjo zondo variklis, todėl Akatsuki nuskriejo pro šalį į atvirą kosmosą. Nuo to laiko zondas, kurio pavadinimas japoniškai reiškia „Aušra“, 5 metus dreifavo aplink Saulę ir laukė antrojo šanso įskrieti Veneros orbiton. Antrasis šansas atėjo lygiai po penkerių metų – tą pačią gruodžio 6 d.
Todėl praėjusį sekmadienį Akatsuki įjungė nesugedusius mažuosius variklius ir per 20 min. pasiekė reikiamą orbitos aplink Venerą trajektoriją. Deja, pagrindinis zondo variklis seniai „miręs“. Po gruodžio 6-osios manevro praėjus keletui dienų, japonų mokslininkai įsitikino, kad šįkart viskas pavyko.
„Orbitinis zondo periodas dabar yra 13 parų ir 14 valandų, – rašoma pranešime spaudai. – Taip pat pastebėjome, kad zondas skrieja Veneros sukimosi kryptimi. Zondas veikia puikiai.“
Skriejančio dabartine orbita zondo Akatsuki mažiausiai aukštis virš Veneros paviršiaus siekia tik 400 km, o didžiausias – 440 000 km. Ši orbita yra kur kas labiau ištempta nei buvo planuota (o planuota buvo 30 valandų orbita, kurioje tolimiausias taškas nuo planetos turėjo siekti apie 80 tūkst. km).
Netrukus misijos Akatsuki komanda testuos tris iš šešių zondo instrumentų – kiti trys jau patikrinti, jų būklė įvertinta puikiai. Tada zondas pradės Veneros stebėjimo darbus. Tiesa, tuo pat metu Akatsuki pamažu manevruos taip, kad orbita nebūtų tokia ištempta. Mokslininkai tikisi orbitą pakoreguoti taip, kad orbitinis periodas sieks nebe 13 parų, o tik 9 paras, o tolimiausias orbitos taškas nuo Veneros siektų 310 000 km. Planuojama, kad zondas šią orbitą turėtų pasiekti iki 2016 m. balandžio.
JAXA mokslininkų įsitikinimu, nepaisant penkerių metų pertraukos, įtampos ir ne itin patogios orbitos, Akatsuki turėtų sugebėti įgyvendinti savo užduotis.
Akatsuki – antroji japonų tarpplanetinė misija. Pirmoji – zondas Nozomi – 2003 m. turėjo nuskrieti į Marsą, tačiau jam tai nepavyko. 2007 m. kitas japonų zondas Kaguya sėkmingai nuskriejo prie Mėnulio ir tyrinėjo Žemės palydovą iš orbitos. Misija baigta 2009 m., ją baigęs zondas buvo sudaužytas į Mėnulio paviršių.
