Sekmadienis, 22 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

Lenkijos prezidentas vetavo Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų įstatymo pataisas

www.punskas.pl
2015-10-29 09:40:49
40
PERŽIŪROS
13
Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo A. Duda (video)
andzejus-duda-TVN24-stop-kadras
Andžėjus Duda | TVN24 stop kadras

Spalio 27 dieną Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) vetavo Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų įstatymo pataisas, kurios būtų leidusios įteisinti tautinių mažumų kalbų vartojimą apskričių lygmeniu.

Įstatymas būtų leidęs gyventojams kreiptis į apskrities institucijas tautinės mažumos kalba, tačiau atsakymus jie vis tiek būtų gavę valstybine kalba.

Lenkijos prezidentas argumentavo, kad įstatymo pataisų įgyvendinimas Lenkijai brangiai kainuotų. Lenkijos tautinių mažumų organizacijų vadovų manymu, šaliai tai nesukeltų didelių problemų. Tautinės mažumos sudaro vos 2 proc., o Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų įstatymas būtų svarbus tik keturioms Lenkijos apskritims, tarp jų – Seinų apskričiai, kur kompaktiškai gyvena lietuvių tautinė mažuma.

Jeigu lietuvių kalba Seinų apskrityje taptų pagalbine, būtų duotas signalas daugumai, kad tą kalbą reikia gerbti.

Šiuo metu Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų įstatymas leidžia vartoti tautinės mažumos kalbą kaip pagalbinę tik valsčių lygmeniu. Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas tikina, kad pagalbinės lietuvių kalbos vartojimas šiame valsčiuje nieko nekainuoja.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo A. Duda (video)
  2. Lenkijos prezidento rinkimų pirmąjį ratą netikėtai laimėjo A. Duda (video)
  3. Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
  4. Lenkijos lietuviai skelbia pavojų
  5. Premjeras: Lenkijos lietuvių dalyvavimas bendruomeniniame gyvenime – ypač svarus
  6. Lietuvos lenkų pedagogai raginami nepaisyti naujojo Švietimo įstatymo
  7. P.Maksimavičius. Per 10 metų Lenkijos lietuvių sumažėjo 15 procentų
  8. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  9. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  10. I. Gasperavičiūtė. Lenkijos lietuvių absolventai apgauti Lietuvoje
  11. R. Vainauskienė. Lenkijos užsienio reikalų ministerija gaivina „kresų“ idėją
  12. Lenkijos lietuviai nesulaukė sprendimų
  13. D.Grybauskaitė: Lenkijos švietimo politika nepalanki lietuviškoms mokykloms
  14. Premjeras su Punsko valsčiaus viršaičiu aptarė lietuviškų mokyklų išlaikymo klausimus
  15. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I)

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. XWQ says:
    prieš 11 metų

    Ką ir reikėjo įrodyti: Lenkijos valdžia yra laaaabai “tolerantiška” savo tautinėms mažumoms bei jų gimtajai kalbai. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu…

    Atsakyti
  2. Juozas says:
    prieš 11 metų

    Na, nesiseka mums su Lenkijos prezidentais. Vienas rokiškėnas, kitas aiškiai iš lietuvių, tik neprisipažįsta. Dūda.

    Atsakyti
    • XWQ says:
      prieš 11 metų

      Sako, kad patys šlykščiausi nacionalistai – tai nutautėję asmenys. Jie nekenčia tautos, iš kurios patys yra kilę, kaip velnias kryžiaus. Kažkokia nepaaiškinama nesąmonė…

      Atsakyti
      • Juozas says:
        prieš 11 metų

        Dėsnis. Mūsuose – ir politikoj. Išskyrus … Burokevičių. Rimtai. Deja.

        Atsakyti
  3. lietuvis says:
    prieš 11 metų

    patarė mums ką daryti – ignoruoti lenkų reikalavimus, taip pat ir švietime…

    Atsakyti
    • Tamara says:
      prieš 11 metų

      O kokiu pagrindu Lenkija apskritai gali ko nors iš Lietuvos reikalauti?
      Lenkijos valstybės teritorijoje yra ir tautinių mažumų ir autochtonų žemių. Lietuvoje nei vienų, nei kitų žemių nėra, vien tik baltų etninių žemių likutis. Nebent Vva nori pasakyti, jog nori kompensacijos už tai, kad buvo atimtas išsvajotas grobis? Bet juk Stalinas už jį kompensavo – atimdamas iš jų vieną grobį (Vilnijos žemes), atlygino už „skriaudą”, duodamas kitą – ilgą ir plačią lietuviškų žemių juostą…

      Atsakyti
  4. Getas says:
    prieš 11 metų

    Taip, reikia ignoruoti Lietuvos pseudolenkų ir lenkomanų reikalavimus ir kuo greičiau įvesti 60 proc. dalykų mokymą mokyklose valstybine kalba. Juolab, kad lenkų ir rusų tautinių mažumų Lietuvoje nėra – tai pasilikę okupantai ir asimiliuoti silpnadvasiai. Lenkijoje yra lietuvių-dzūkų tautinė mažuma ir vokiečių, prūsų tautinės mažumos, nes ten jos gyvena nuo etninių laikų, nuo pagonybės.
    Seniai žinomas psichologinis tipas: didžiausias priešas savo šaknims, savo kultūrai yra atsiskyręs nuo šeimos ir tautos, todėl tokie Pilsudskiai- Giniotai ar Dūdos neapkenčia dar užsilikusių etninių baltų. Apibendrintai galima pasakyti, kad silpnadvasiai tampa atplaišomis ir pasirenka didesnes kultūras ar tautas – tai tokie yra aukščiau minėtieji. Nebūkime silpnadvasiais, pažinkime giliai savo kultūrą, gražiąją kalbą. Lenkų kalba – tai maišyta baltų, germanų ir hunų iš Azijos mišrainė, plius dar labai negraži, neskambi.

    Atsakyti
  5. Vclovas M. says:
    prieš 11 metų

    Beje, naujasis lenkų prezidentas daug aršesnis ultrapatriotas, nei viešai pristatomas. Antai nelabai viešinamoje jo kalboje Lenkijos seime jis pareiškęs, kad kviečia visus Lenkijos respublikos piliečius būti psirengusius kovai, kad susigrąžintų buvusias lenkų žemes, “kur mūsų tautiečiai toliau persekiojami ir žeminami”. Kadangi dabartinė Ukraina pasmerkė SSRS veiksmus, tai “turi laisvanoriškai grąžinti Lenkijos žemes, priklausiusias jai iki 1939 metų”. Pirmiasia esą reikėsią susigrąžinti “Rytinius Kresus” — tai “sovietų okupuotos” dabartinės Ukrainos sritys Lvovo, Ternopolio, Ivano-Frankivsko, Volynės ir Rovno. Tai ne tik šio pilsudskininko žodžiai, juos lydi ir darbai. Antai jau 600 lenkų pareiškė norį atsiimti “savo” žemes iš Ukrainos, o eilės laukia dar 100 tūkstančių, kurie galį įrodyti paveldėję žemes ir namus “Rytiniuose Kresuose”. Ar reikia aiškinti, kad į rytus nuo Lenkijos yra ne vien Ukraina?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      prieš 11 metų

      Tai kad maždaug antra tiek okupuotų Ukrainos žemių Stalinas Lenkijai PALIKO, t.y., Lenkijos ukrainiškąjį grobį pusiau pasidalijo – pusė jam, pusę jai paliko… Labai broliška ir sąžininga 🙂

      Atsakyti
      • Voras says:
        prieš 11 metų

        Visa dešiniakrantė Lenkija iki 800 – ųjų metų buvo baltiška. XII amžiuje ją užkariavo Haličo-Voluinės kunigaikštystė, t.y. rytų slavai (ukrainiečių ir baltarusių protėviai).

        Atsakyti
  6. Žemyna says:
    prieš 11 metų

    Jeigu nevetuotų, reiškia realiai ir praktiškai pripažintų, katras KITŲ tautų žemes „priglaudė” rūpestingoji, visus tolerancijos ir demokratijos, pažiūrų modernumo mokanti Lenkija 🙂
    Geras žemių šmotas atkristų… Vien vėlyvosios baltiškos teritorijos kokį 1/3 jų atrėžtų!
    O kiek dar tų, kur gyveno ant baltiškų ir kt. Europos teritorijų po jų užėmę gudai, ukrainai, čekai ir kt.? Ir šias „priglobtas” teritorijas tektų pripažinti autochtoninėmis nelenkų žemėmis?
    Ir grįžtų Lenkijos žemės į PRADINES ribas, kurias užėmė, kai atklydo į Europą, į kitų tautų gyvenama teritorijas. Maždaug šiandienės Lietuvos dydžio, ko gero, liktų Lenkija… Kažkur ten, toli pradinės jų žemės buvo – ten, kur šiandien jau baigę išnykti LEMKAI (ukrainų tarmė)

    Atsakyti
  7. Pikc says:
    prieš 11 metų

    Linksevičius suskubo pareikšti savo autoritetingą nuomonę: “viskas čia gerai – taigi strateginiai partneriai, viską, negali smerkt” (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/l-linkevicius-nesureiksmina-lenkijos-veto.d?id=69414494). Nenustebsiu, jei neilgai trukus jau bus bekulniuojąs lenkuosna atsiprašyti, kad įžūlūs Lenkijos okupuotuotse kraštuose gyvenantys lietuviai apskritai tokį klausimą kėlė (o gal net pažadės tomaševskiniams lugandonščikams jų trokštamą autonomiją – šiaip, draugiškumo ženklan). 🙂

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      prieš 11 metų

      Šmaikščiai, teisingai rašai, Pikc … o toliau?
      Nenustebsiu, kad Linkevičius, perskaitęs tavo atsiliepimą, ims ir padarys taip, kaip tu rašai.

      ‘Alke’ daug kas mėgsta aiškinti ESAMĄ padėtį, PRAEITIES klaidas ir kas mūsų laukia ATEITYJE.
      Kur rasti norinčių stiprinti savo asmeninę vidinę jėgą, kad galėtų keisti tėkmę, kuri kol kas nepriklauso nuo mūsų.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Klimas Žukovas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdos pajūryje vėl įsikurs pirčių miestelis: keturios dienos karšto garo ir Baltijos bangų
  • „Aukso verpstė“ – naujas apdovanojimas Lietuvos tradicinių amatų puoselėtojams
  • Vytautui Kubiliui – 100: literatūros kritikas, nepaklusęs laikui
  • Saugumo žinovai: tamsusis metas išryškina tai, ko dieną nepastebime

Kiti Straipsniai

Lietuvių kalbos mokytoja kalbasi su dviem mokiniais prie knygų.

Ar lietuvių kalba jaunimui tampa per sunki? Atsakymų ieškos mokslininkai ir mokytojai

2026 11 20
Konferencijos „Kalba ir verslas“ dalyviai Seimo lankytojų centro salėje

Konferencijoje „Kalba ir verslas“ – apie lietuvių kalbos reikalavimus ir užsieniečių įdarbinimą

2026 11 19
Pirmojo LVKD suvažiavimo akimirka. Centre Juozas Maksimavičius

S. Birgelis. Lyderystė be titulų Punsko ir Seinų krašte

2026 11 19
Klaipėdos universiteto atstovės „Kokybės konkursas 2026“ apdovanojimo įteikimo metu

Klaipėdos universitetas įvertintas už lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą pasaulyje

2026 11 19
Iliustracinė konferencijos salė su susirinkusiais klausytojais ir pranešėjais scenoje

Seime vyks konferencija „Kalba ir verslas“: kaip suderinti lietuvių kalbos reikalavimus ir verslo poreikius?

2026 11 18
Atverstas žodynas ir rašymo priemonės ant medinio stalo.

Metų žodžio rinkimai: kokie žodžiai gali tapti 2026-ųjų Lietuvos ženklais?

2026 11 16
Algimantas Sabaliauskas prie atversto žodyno ir kompiuterio, kuriame pavaizduota žodžių paieška

A. Sabaliauskas. Ar mokame skaityti žodžius nuo galo?

2026 11 13
Italų literatūros vertėja Rasa Di Paskualė su akiniais žvelgia į šoną

Italų literatūra Lietuvoje: nuo Dantės iki šiuolaikinių romanų

2026 11 10
Vytauto Sinicos portretas, fone – iliustracinis Krokuvos išpuolio vietos vaizdas su policijos pareigūnu

V. Sinica. Atgaila apie dešinįjį ekstremizmą Lenkijoje

2026 11 09
Dusetose prie Kazimiero Būgos paminklo susirinkę jo gimimo metinių minėjimo dalyviai

M. Gaižiūtė. Kazimiero Būgos Dusetos

2026 11 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Klimas Žukovas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • jo apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
Kitas straipsnis
Vilniaus senamiestis | alkas.lt, D. Vaiškūnienės nuotr.

Kultūros ministerijoje vyko diskusijos dėl Vilniaus senamiesčio

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai