„Aplinkosauga tarsi žaidimas šachmatais – privalu gerai apgalvoti kiekvieną ėjimą ir numatyti tolesnes jo pasekmes ateityje. Gyventojų Žemėje daugėja geometrine progresija, todėl gamtosaugines problemas svarbu spręsti čia ir dabar, o ne atidėti dar 20-čiai metų. Geriausias būdas tai daryti – šviesti visuomenę“, – tapusi vieno didžiausių Lietuvoje aplinkosauginio projekto „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!“ ambasadore kalbėjo šachmatininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Prie trečiąjį sezoną vykstančio projekto, kuriame dalyvauja beveik 200 Lietuvos mokyklų ir darželių, prisijungė dar vienas žinomas veidas – Jonas Radzevičius.
Edukacija turi būti naudinga ir šiek tiek azartiška
LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė, pergalėmis Lietuvą garsinanti šachmatininkė V. Čmilytė-Nielsen teigia, jog aplinkosauga neretai nepelnytai nustumiama į šoną, nes visada atsiranda svarbesnių dalykų. Visgi nuo požiūrio į šią sritį priklauso ateities kartų gerovė, todėl kiekvieno indėlis labai svarbus, diegiant rūšiavimo įpročius vaikams.
Daug keliaujanti sportininkė teigia, jog patirties Lietuva turėtų semtis iš Skandinavijos šalių: „Aplinkosauga Skandinavijos šalių gyventojams tarsi įaugusi į kraują. Nenuostabu, juk dar prieš 20–30 metų tai buvo viena svarbiausių politikos sričių. Pas mus visa tai ateina tik dabar, tačiau džiugu, jog auga karta, kuri jau turės suvokimą, kodėl svarbu rūšiuoti ir kaip teisingai tai daryti“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Trijų vaikų mama pastebi, jog sekant Skandinavijos pavyzdžiu svarbiausia tinkamai šviesti vaikus ir tai daryti reikia su tam tikru azarto prieskoniu: „Ekologijos tema turi būti vystoma per malonius dalykus, sietis su teigiamomis emocijomis, o vaikams – su pramogomis, netgi pridedant šiek tiek azarto. Augindama savo vaikus matau, kad žaidimo forma pateiktą informaciją jie įsisavina žymiai lengviau, o vėliau pritaiko ją kasdienybėje“, – pastebėjimais dalijasi V. Čmilytė-Nielsen ir džiaugiasi, kad projekte dalyvaujantys vaikai turės galimybę ne tik šio to pasimokyti, bet ir už savo atsakingą požiūrį į gamtą laimėti prizus.
Ekologinio sąmoningumo grandinės pradžia – šeimoje
Įgytą patirtį ir aplinkosaugines žinias vaikai perduoda ne tik bendraamžiams, bet ir tėvams. „Kai namuose pradėjau gauti pastabas dėl atliekų rūšiavimo su paaiškinimais, kodėl tai yra svarbu ne tik iš vyresnėlio, bet ir pradinukių Grytės ir Katrės, supratau, kad Lietuvoje šia tema pagaliau einama teisingu keliu. Džiaugiuosi didėjančiu dėmesiu jaunimo švietimui gamtosauginėmis temomis“, – sako žurnalistas ir radijo laidų vedėjas Jonas Radzevičius.
Anot Radzevičiaus, net ir nebūdamas projekto veidu, neabejodamas rekomenduotų
aplinkosauginėje iniciatyvoje dalyvauti ir savo 5 atžalų ugdymo įstaigas: „Praktika puikiai papildo teorines žinias, kurias vaikai gauna pamokoje. Projekte kiekvienas gali realiai sudalyvauti, ir tai joks ekologinis imperatyvas, už tai niekas nerašo blogų pažymių – vaikai tiesiog patys renkasi ir savanoriškai prisideda prie akcijos“, – pasakoja J. Radzevičius.
Prie aplinkosauginio projekto „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!“ prisijungė ir kiti žinomi veidai:
žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Algimanta Žukauskienė bei dainininkas Povilas Meškėla.
Diegiami ateičiai svarbūs įpročiai
Projektą organizuojančios Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Mantas Varaška pasakoja, jog jau du sezonus vykdomas projektas atskleidė, kad į projektą noriai įsitraukia ne tik vaikai, bet ir jų šeimos. „Bendraujant su mokytojais, išgirstame, jog į mokyklas elektronikos atliekas atveža tėvai, neretai vaikų iniciatyva „išvalomos“ ir tėvų darbovietės, senelių bei kaimynų sandėliukai ar stalčiai, kuriuose per tam tikrą laiką susikaupia senų prietaisų ar baterijų. Esame tikri, jog mokydami vaikus rūšiuoti ir tęsdami projektą, diegiame ateičiai labai svarbius įpročius,“ – sako M. Varaška.
Išeikvotos baterijos ir seni nebenaudojami mobilieji telefonai – tokias atliekas rinks tūkstančiai darželinukų ir moksleivių. Aplinkosauginis projektas vyks trimis etapais. Kartu prie projekto prisijungusios geriausios Lietuvos krepšinio komandos – Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“ bei Klaipėdos „Neptūnas“ – skatins tinkamai rūšiuoti, susitikdami su moksleiviais krepšinio rungtynėse. Projekto dėka šių metų pavasarį surinktos net 25 tonos elektronikos atliekų.
Jo dabar ne sportininkė, o seimo narė.
Ji siūlo įsvesti mokyklose šachmatų pamokas, o tai yra reikalinga, jog vaikai išmoktų analizuoti.
Įvesti.
šachmatų principas galioja, kai sprendi apie viską, kas susiję su tautos (valstybine) kalba. Kalbos saugojimas, klaidingų (a la liberalių) sprendimų vengimas = tautos išsaugojimas = tautos ekologija.