Europos širdies nepakankamumo diena

www.alkas.lt

Lietuva šiais metais antrą kartą prisijungia prie gegužės 7 d. rengiamos Europos širdies nepakankamumo dienos minėjimo. Šią dieną siekiama informuoti visuomenę apie širdies nepakankamumo aktualijas, ligos epidemiologinius mastus visuomenei senstant.

Anksti diagnozavus širdies nepakankamumą, jis gali būti sėkmingai gydomas vaistais ir tai gali reikšmingai gerinti pacientų gyvenimo kokybę ir ilginti jų amžių.

Širdies nepakankamumas yra nuolat aktuali visuomenės sveikatos problema. Širdies funkcijos sutrikimo paplitimas pastaraisiais metais didėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Lietuvos sveikatos informacijos centro prie Higienos instituto duomenimis, širdies nepakankamumas šalyje diagnozuotas daugiau kaip 80 tūkstančių gyventojų. Neabejotina, kad yra nemažai pacientų, turinčių širdies funkcijos sutrikimų, bet net nejaučiančių šios ligos simptomų.

Pasak specialistų, sveikas gyvenimo būdas, reguliarus gydančio gydytojo paskirtų vaistų vartojimas gali ne tik pratęsti sergančiųjų širdies nepakankamumu gyvenimą, bet ir padaryti jį produktyvų. Europos širdies nepakankamumo dieną siekiama mokyti žmones pažinti širdies nepakankamumo požymius ir simptomus. Tai lemtų ankstyvą pacientų apsilankymą pas gydytoją ir laiku nustatytą širdies ligą ir funkcijos sutrikimą.

Apie tai, ką kiekvienas žmogus, kuris rūpinasi savo sveikata, turėtų žinoti apie širdies nepakankamumą:

Kas yra širdies nepakankamumas? Tai liga ar ligos pasekmė?

Širdies nepakankamumas – tai dažniausiai sergant kitomis ligomis besivystantis ir lėtai progresuojantis procesas, kurio metu pakinta anatominė ir funkcinė širdies struktūra. Dėl to sutrinka širdies skilvelių gebėjimas prisipildyti krauju ar išstumti kraują iš širdies, siekiant tinkamai aprūpinti juo gyvybiškai svarbius organus. Tai dažniausiai atsitinka persirgus miokardo infarktu, rečiau – nestabilia krūtinės angina ar ilgai sergant ligomis, kaip antai išemine širdies liga, padidėjusio kraujospūdžio liga, esant kai kuriems širdies ritmo sutrikimams, pavyzdžiui, lėtiniam prieširdžių virpėjimui. Gana daug žmonių nepastebi šio proceso, nežinodami jo simptomų arba tiesiog naujai atsiradusius simptomus siedami su senėjimu. Juo labiau, kad dažniausiai šie simptomai neatsiranda staiga, per vieną naktį, o vystosi palengva ir ilgainiui sunkėja.

Ar dažnai sergama širdies nepakankamumu?

Tai gana dažnas, bet, kaip minėta, blogai atpažįstamas ir diagnozuojamas procesas. Lietuvoje jis turėtų paliesti apie 80–100 000 žmonių. Tai greičiausiai kiekybiškai didėjantis širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimas, kurį galima aiškinti ilgėjančiu gyventojų amžiumi ir tuo, kad sėkmingiau gydomi pacientai, sergantys ūmiomis širdies ligomis. Kasmet naujai diagnozuotų pacientų padaugėja 4,5–7,5 tūkstančiais.

Kokia yra sergančiųjų širdies nepakankamumu prognozė?

Amerikiečių sveikatos apsaugos departamento statistikos duomenimis, tik apie 50 procentų pacientų išgyvena 5 metus nuo pirmųjų simptomų atsiradimo pradžios, o 10 metų ribą pasiekia tik 25 procentai sergančiųjų. Tokia bloga prognozė ten aiškinama nepakankamu gyventojų ir jų vyriausybių supratimu, kaip svarbi yra ši asmens sveikatos apsaugos sistemos sritis.

Kokios dažniausios širdies nepakankamumo priežastys?

Nors širdies nepakankamumu gali susirgti bet kurio amžiaus asmenys, vis dėlto juo dažniausiai serga vyresni nei 65 metų amžiaus pacientai. Riziką sirgti širdies nepakankamumu didina šios ligos:
– padidėjusio kraujospūdžio liga (hipertenzinė širdies liga),
– persirgtas miokardo infarktas,
– širdies vožtuvų ligos,
– širdies raumens ligos (uždegiminės, infekcinės, paveldėtos, toksinės, pvz., dėl nuolatinio alkoholio vartojimo, ir kai kurios kitos),
– cukrinis diabetas,
– tirotoksikozė (struma).
Be to, yra daugybė veiksnių, kurie sunkina širdies nepakankamumo eigą. Juos išaiškinti turėtų gydytojas, į kurį būtina kreiptis pajutus pirmuosius širdies nepakankamumo simptomus.

Kokie yra širdies nepakankamumo simptomai?

Įprastiniai sutrikusios širdies funkcijos simptomai yra šie:
– dusulys, atsirandantis nedidelių fizinių pastangų metu,
– pasunkėjęs kvėpavimas gulint ant žemos pagalvės,
– svorio didėjimas, patinimai kojose dėl skysčių susilaikymo,
– bendras silpnumas ir nuolatinis nuovargio jausmas.

Vėliau gali atsirasti kitų organų – odos, kepenų, žarnyno, inkstų, smegenų veiklos sutrikimai.

Kaip diagnozuojamas širdies nepakankamumas ?

Gydytojai turi daug priemonių ir metodų širdies nepakankamumui diagnozuoti. Greičiausias ir informatyviausias yra ultragarsinis (echokardioskopinis) širdies tyrimas. Jo metu įvertinama daug širdies struktūros ir jos veiklos rodmenų, tačiau bene svarbiausias yra kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos (IF) dydis, kuris parodo, ar gerai širdis atlieka savo pagrindinę („siurblio“) funkciją. Sveikų žmonių IF yra > 55 procentų, tuo tarpu sergančiųjų širdies nepakankamumu – < 55 procentų ir mažiau.

Anksti ir laiku diagnozuotas širdies nepakankamumas yra prielaida ankstyvam ir veiksmingam gydymui. Nauji vaistai ar naujų ir senesnių vaistų derinys įgalina pasiekti gerų rezultatų, ligoniai gali gyventi ne tik įprastai, bet ir ženkliai ilgiau. Gydytojai dabar rekomenduoja 3–4-ių, o kartais ir daugiau vaistų derinį, kuris pagerina širdies kaip „siurblio“ veiklą, sumažina skysčių perteklių organizme, taip pašalindami pabrinkimus, net ir dusulį. Kiti vaistai daugiau yra skirti lėtinti ligos progresavimui, blokuojant kai kuriuos streso sužadintus hormonus, kurie yra svarbūs tolesniam ligos vystymuisi.