Minint 26-ąsias Baltijos kelio metines unikalią akciją planuoja surengti kaunietis Aidas Jarušaitis. Jis dviračiu, per tris dienas, pasiryžęs įveikti net 650 km atstumą nuo Talino iki Vilniaus ir taip paminėti bei įprasminti šią reikšmingą Lietuvai sukaktį.
„Baltijos kelio akcija – 650 kilometrų ilgio susikibusių žmonių grandinė nuo Vilniaus iki Talino, prieš 26 metus nusidriekusi minint Molotovo Ribentropo pakto 50-ąsias metines, įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą. Tądien rankomis tarp Vilniaus ir Talino susikabino apie 2,5 mln. žmonių, tarpe jų buvau ir aš, tuo metu mažas – vienuolikos metų berniukas. Prisimenu, kai drebėjau iš susijaudinimo, stebėdamas tokią vieningą ir be galo laisvės trokštančias lietuvių, latvių ir estų tautas,“ – pasakoja akcijos organizatorius.
Dviratininkas startuos rugpjūčio 21 dieną 9 valandą nuo Hermano bokšto Taline, kuris ir buvo Baltijos kelio galutinis taškas. Iššūkis atkartos Baltijos kelio, įvykusio prieš 26 metus maršrutą ir bus suskirstytas į tris atkarpas (vidutiniškai po 215 kilometrus kiekvienai dienai), numatytos nakvynės Salacgrivoje (Latvija) ir Pasvalyje. Rugpjūčio 23 dieną 19 valandą planuojamas sugrįžimas į Vilniaus Katedros aikštę, būtent tuo metu prieš 26-erius metus vyko Baltijos kelio akcija.
Tikslas – kelti lietuvių patriotiškumą bei meilę Tėvynei
Baltijos kelias 2015 akcijos tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į svarbią Lietuvos valstybei datą, sužadinti lietuvių patriotiškumo, vienybės ir bendrumo jausmą. Juk Baltijos kelias, tai didžiausia ir svarbiausia akcija, išreiškianti Baltijos šalių nepriklausomybės siekius. Būtent po jos, TSRS nusileido bendram Baltijos šalių gyventojų protestui, pripažindama Molotovo-Ribentropo pakto egzistavimą ir paskelbė jį negaliojančiu. Tai sudarė pagrindą siekti nepriklausomų Baltijos valstybių atkūrimo.
„Šiais metais, minint 26-ąsias Baltijos kelio metinės, nutariau mesti iššūkį sau – per tris dienas visiškai vienas dviračiu pravažiuoti 650 km maršrutą nuo Talino iki Vilniaus, taip atkreipti visuomenės dėmesį į šią svarbią Lietuvos valstybei sukaktį bei pagerbti visus jame dalyvavusius žmones,“ – teigia A. Jarušaitis.
Prie akcijos prisijungia Lietuvos miestai ir dviratininkų klubai
Prie originalios akcijos mielai prisijungia ir miestai, per kuriuos driekėsi Baltijos kelio maršrutas. Ukmergės bei Širvintų rajonų savivaldybės organizuoja sutiktuves, kurių metu, dviratininką pasitiks ir pasveikins rajonų vadovai, o vietos dviratininkų klubai organizuoja palydą jų miesto bei rajono teritorijoje. Pagal programą, A. Jarušaitis į Ukmergę atvažiuos rugpjūčio 23 dieną apie 15 valandą, o Širvintas turėtų pasiekti 17 valandą. Pasvalio ir Panevėžio rajono savivaldybės taip pat planuoja dviratininko sutikimą, tačiau tiksli dienotvarkė dar nėra žinoma.
Tikslas sunkus, tačiau įgyvendinimas
Ar tai lengva užduotis? Pasak A. Jarušaičio, nuomonių jis girdėjo įvairių, pradedant nuo to, kad tai yra lengvas iššūkis ir baigiant tuo, kad jis buvo pavadintas „ligoniu“. Tačiau akcijos organizatorius labiau linkęs pasikliauti sportininkų dviratininkų nuomone, kurie mano, kad gerai fiziškai pasirengęs žmogus, esant geroms oro sąlygoms, gali nuvažiuoti šį maršrutą, tačiau esant kitoms aplinkybėms – būtų labai sunku. Pavyzdžiui, papūtus 10-15 m/s vėjui (o važiuojant pajūriu, tai labai realu), kelionė gali baigtis nuvažiavus vos pirmus 100 kilometrų.
„1989 metais daug kam atrodė, kad Baltijos kelias nepavyks, kad tai neįgyvendinama, tačiau begalinis žmonių noras, patriotizmas bei tikėjimas davė neįtikėtiną rezultatą – 2,5 mln. žmonių susikibo už rankų ir sujungė trijų Baltijos valstybių sostines. Šį kartą, noro ir patriotizmo yra ne mažiau, todėl dėsiu visas pastangas, kad nubrėžčiau liniją per tris Baltijos šalis, o rugpjūčio 23 dieną 19 valandą įvažiuočiau į Vilniaus Katedros aikštę. Kita vertus, jei būčiau tuo tikras, ar tai būtų iššūkis?“, – retoriškai klausia A. Jarušaitis.
Viskas tiksliai suplanuota. Greitis 30-35km/val.
Savo galimybes Aidas Jarušaitis vertina gana santūriai, nors tam ilgai ruošėsi. „Pagal mūsų skaičiavimus, esant normalioms sąlygoms, reikės važiuoti vidutiniu 30-35 km/h greičiu, o etapuose su blogesne kelio danga ar lyjant lietui, reikės išlaikyti 25 km/h greitį. Neabejotinai bus ir įkalnių, priverstinių sustojimų (maitinimasis, pradurta padanga ar rūbų pasikeitimas), o jie labai degina laiką ir mažina vidutinį greitį. Įvertinus visas šias sąlygas ant dviračio spidometro turėtų matytis 25 km/val. vidutinis greitis ir dienos priverstinių sustojimų laiko suma neturi viršyti 30 minučių. Vykdant šias sąlygas, planas bus vykdomas ir tikslas pasiektas,“ – teigia akcijos organizatorius.
2016 metais planuojama masinė akcija. Jau galima registruotis
Rengiantis šių metų akcijai atsirado daug palaikančių ir norinčių dalyvauti akcijoje žmonių, todėl kitais metais planuojama surengti plataus mąsto renginį, kuriame dalyvaus dviratininkai iš visų trijų Baltijos valstybių. Pasak A. Jarušaičio, dar nėra visiškai aiškus renginio formatas – ar bus viena grupę, o gal bus keletas pagal skirtingą pajėgumą, tačiau jau pradėta preliminari registracija, kad būtų galima surinkti visus norinčius.
„Pasistengsime sudaryti sąlygas dalyvauti visiems norintiems – dviračių mėgėjai galės važiuoti Lietuvos ar vieno rajono etapą, o pajėgesni dviratininkai turės galimybę įveikti visą maršrutą nuo Vilniaus iki Talino. Jau tariamės su Estijos ir Latvijos dviratininkais, todėl labai tikėtina, kad kitais metais ši Baltijos kelio akcija taps gražiu tarptautiniu renginiu,“ – ateitis planais dalinasi A. Jarušaitis.
Registruotis 2016-iems metams galima šiuo adresu.
Trumpai apie šių metų akciją:
” Koks iššūkis? Talinas-Ryga-Vilnius dviračiu.
” Koks atstumas? Apie 650km.
” Per kiek laiko? 3 dienos.
” Keliese važiuos? Vienas
” Kada? 2015m. rugpjūčio 21-23 dienomis.
” Kada planuojama sugrįžimas į Vilnių? Rugpjūčio 23d. 19val. (būtent 19val. prieš 26 metus vyko Baltijos kelias).
” Koks tikslas? Paminėti Baltijos kelio sukaktį ir pagerbti visus jame dalyvavusius žmones.
Plačiau apie akciją rasite čia.
