Balandžio 2 dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Pavasario švenčių papročiai ir simboliai“. Čia pristatomi patys seniausi muziejuje saugomi Velykų margučiai ir verbos, rinkti dar dr. Jono Basanavičiaus.
Parodoje rodomi pavasario švenčių ženklai – margučiai ir verbos. Marginimo tradicijos gyvybingumą atspindi 600 margučių iš Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos.
Jų 21 autorius – tradiciją tęsiantys šiandieniniai margučių margintojai, tautodailininkai ir sertifikuoti meistrai, pirmapradžius raštus papildantys naujais ornamentais ir kompozicijomis juos skutinėdami, išrašydami vašku arba derindami kelias technikas ir pasinaudodami platesnėmis galimybėmis, kurias jiems suteikia tobulesni įrankiai ir didesnė dažų įvairovė. Per 100 tradicinių Vilniaus verbų parodai pateikė 13 rišėjų iš Trakų ir Vilniaus rajonų. Beveik visos rišėjos amato mokėsi iš savo šeimos narių, kai kurios tradiciją perduoda ir savo vaikams. Tarp gausybės verbų ir margučių eksponuojami kiaušinykai, Velykų eglutės, margučių ridenimo loveliai ir Velykė primena kai kuriuos Velykų papročius.
Lietuvos nacionalinis muziejus saugo beveik keturių tūkstančių margučių rinkinį. Patys seniausi kažkada priklausė Lietuvių mokslo draugijai. Yra žinoma, kad Jonas Basanavičius, gyvendamas Bulgarijoje ir Čekijoje, susižavėjo tenykščiais švenčių papročiais ir į Lietuvą grįžo jau surinkęs tose šalyse margintų kiaušinių. Vėliau Lietuvių mokslo draugijos nariai prieš Velykas važinėjo po Lietuvą ir rinko margučius.
„Nedažnai rodome pačius seniausius margučius, kuriuos turime savo rinkinyje. Ir būtent šitoje parodoje žmonės gali pamatyti 100 ir daugiau metų margučius“, – LRT Televizijos naujienų tarnybai teigia parodos rengėja dr. Elvyda Lazauskaitė.
Paroda veiks iki šių metų birželio 1 dienos.
