„Esu istorikas, tačiau pradėjus dirbti mokykloje teko vesti ne tik istorijos, bet ir pilietiškumo pagrindų pamokas. Buvau tam nepasiruošęs. Taigi, ką dariau? Stebėjau savo kolegas, prisiminiau, kaip šias pamokas vedė mano mokytojai, pasitelkiau fantaziją“, – pasakoja Mindaugas Nefas, Vilniaus Radvilų gimnazijos istorijos mokytojas, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas. Į tokią situaciją, iš kurios kiekvienas sukasi, kaip išmano, patenka daugelis istorijos ir lietuvių kalbos mokytojų, kuriems tenka mokyti ne tik savo dalyko, bet ir ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą.
Išeitį pasiūlė Pilietinės visuomenės institutas, kartu su partneriais parengęs pilietiškumo ugdymo modulį pedagogikos studentams. Tikimasi, kad studentai, nusprendę lankyti šio modulio paskaitas, įgis bendrųjų pilietinio ugdymo žinių ir įgūdžių, geriau pasirengs pedagogo darbui ir pilietiniam mokytojo vaidmeniui.
„Išanalizavus įvairius tyrimus, paaiškėjo, kad pilietiškumo ugdymu nepatenkinti nei mokytojai, nei mokiniai, – sako prof. Irena Zaleskienė, Lietuvos edukologijos universiteto Socialinio ugdymo katedros dėstytoja. – Anot mokinių, pilietiškumo ugdymo pamokos jiems neįdomios, nereikalingos ir nenaudingos, jų turinys dažnai susietas tik su istorija, neturi nieko bendro su jaunimo gyvenimu. Kitas labai svarbus dalykas, kurį pabrėžė jaunuoliai: mokytojai yra nepasirengę ugdyti pilietiškumą – neturi pedagoginio patyrimo, kaip diskutuoti su mokiniais, dažnai nepasitiki savimi, todėl stengiasi išvengti įvairių diskusijų.“
Nefo teigimu, ugdyti pilietiškumą – ne tik istorijos ar lietuvių kalbos mokytojo, kuris veda ir pilietiškumo pagrindų pamokas, bet visos mokytojų bendruomenės uždavinys. Ydinga praktika, kad valstybinių švenčių ir atmintinų dienų minėjimuose dalyvauja tik istorijos ir dar kelių dalykų mokytojai, o kiti tuo metu ilsisi. Svarbu, kad visų specialybių – ne tik istorijos ar lietuvių kalbos, bet ir matematikos, fizikos ar net kūno kultūros – studentai įgytų tam tikrų bendrųjų kompetencijų ir žinių, kurias galėtų vėliau taikyti mokykloje, todėl naujasis modulis skirtas visų dalykų mokytojams.
Laisvai pasirenkamą modulį sudaro aštuonios teorinės paskaitos ir tiek pat praktinių užsiėmimų. Studentai šio modulio paskaitose nagrinės tokias temas kaip pilietiniai mokytojo vaidmenys ir mokyklos paskirtys, pilietinės ir politinės bendruomenės pamatinės idėjos ir vertybės, pilietiškumo ir pilietinės bendruomenės ugdymo strategijos, pilietiškumo ugdymas įvairių dalykų pamokose ir neformalioje veikloje ir kt.
„Svarbiausias dalykas, kurį supratau dirbdamas mokytoju: ugdant pilietiškumą būtina suprasti, kokios vertybės mums, kaip visuomenei ir šiuolaikiniams mokiniams, yra svarbiausios. Kurdami naująjį modulį pabrėžėme vertybes, be kurių žmogus nepajėgtų atstovauti savo šaliai ir sau pačiam įvairiose pilietiniuose ir politiniuose procesuose, – laisvę, bendrąjį gėrį, draugystę, tautiškumą ir kitas“, – pasakoja M. Nefas.
Be modulio būsimiems mokytojams, taip pat parengta neformaliojo pilietinio ugdymo medžiaga, programa mokytojų ir mokyklų bendruomenių kvalifikacijai tobulinti, papildomi istorijos ir lietuvių kalbos moduliai.
Visa ši medžiaga sukurta remiantis projekto „Kuriame Respubliką“ sukaupta patirtimi. Nacionaliniu projektu siekiama padėti mokiniams ir mokytojams patirti pilietiškumą kaip kūrybinę veiklą – įdomią, džiaugsmą teikiančią savęs, savo bendruomenės ir visuomenės kūrybą, susieti jaunimą su viešąja erdve, pažadinti jo pilietinį potencialą ir nukreipti jį Lietuvos Respublikai kurti.
Projektą „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ nuo 2012 m. įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kiti partneriai pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.
