Lietuvių berniukas grąžintas į Norvegiją, mūsų diplomatai pražiopsojo

Užsienio reikalų ministerija (URM) pirmadienio rytą gavo informaciją, kad Lietuvos nepilnametį pilietį Švedijos institucijos sausio 28 dieną perdavė Norvegijos socialinėms tarnyboms. Šiuo metu laukiama oficialaus patvirtino ir paaiškinimo dėl įvykio aplinkybių.

Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas paprašė skubaus susitikimo Švedijos užsienio reikalų ministerijoje. Siekiama išsiaiškinti, kodėl Lietuva nebuvo laiku informuota apie Lietuvos nepilnamečio piliečio perdavimą Švedijos socialinėms tarnybos bei Lietuvos piliečio perdavimo Norvegijai aplinkybes.

Lietuvos ambasada Švedijoje sausio 29 dieną iš nepilnamečio vaiko mamos gavo kreipimąsi ir iš karto ėmėsi veiksmų bei susisiekė su Švedijos institucijomis – Užsienio reikalų ministerija, socialinėmis tarnybomis bei policija.

„Lietuvos ambasada Norvegijoje ir toliau dės visas pastangas, kad, bendradarbiaujant su Norvegijos institucijomis bei Lietuvos ir Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybomis, nepilnametis Lietuvos pilietis teisinėmis priemonėmis būtų grąžintas į Lietuvą, ir būtų užtikrinti Lietuvos piliečių interesai bei vaiko gerovė“, – sakoma URM pranešime.

V. Mazuronis dėl atimto vaiko kreipėsi į Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybą

Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis kreipėsi į Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybą „Barnevernet“, kad iš lietuvių atimtas vaikas nedelsiant būtų grąžintas šeimai ir kuo skubiau būtų pateikti paaiškinimai, dėl kokių tikslių priežasčių jis buvo atimtas.

„Norėčiau paraginti mūsų ambasadorius ir diplomatus, politikus, tarnautojus ir susijusias nevyriausybines organizacijas nebedelsti ir padaryti tą patį. Privalome pasirūpinti kiekvienu savo piliečiu, kad ir kur jis begyventų, kad ir kokie būtų tos šalies įstatymai“,–  sako europarlamentaras.

Kalbėdamas apie Norvegijoje iš lietuvių atimamus vaikus, jis tikisi, kad paskutiniai įvykiai išjudins šią problemą, nes į tokius dalykus jau nebegalima žiūrėti pro pirštus ir visą kaltę versti ant tėvų.

„Nežinau, ar vaikas pagrįstai buvo paimtas iš motinos, ar tėvai išties prieš jį smurtavo, juo nesirūpino; greitai paaiškės ir Lietuvos ambasados Švedijoje (ne)delsimo priežastys, bet šis įvykis aiškiai parodo, kad kažkas su mūsų diplomatinėmis tarnybomis ne taip. Jeigu Norvegijoje situacijoje jau tokia, kad motinos priverstos pačios nelegaliais būdais parsigabenti vaikus į tėvynę – dviguba priežastis nerimauti. Visų Lietuvą pasiekusių tėvų, iš kurių atimti vaikai, istorijas sieja vienas dalykas – visi teigė, kad pagalbos iš Lietuvos ambasados nesulaukė. Ar privalo svetur gyvenantys lietuviai gerbti tos šalies įstatymus? Žinoma. Tačiau nusižengusiems ar į bėdą papuolusiems mūsų piliečiams pirmiausia visokeriopą pagalbą turėtų suteikti ambasados“,–  sako V. Mazuronis.

Jo nuomone, joks teismo procesas, kai yra svarstomas lietuvio likimas, neturi praeiti be mūsų ambasados dėmesio, be teisinės pagalbos, be mūsų specialistų dalyvavimo.

„Tik ambasada gali aukščiausiu lygiu užtikrinti, kad nebūtų pažeistos mūsų piliečių teisės, o jeigu taip nutinka – privalo padaryti viską, kad teisingumas triumfuotų. Kai išgirsti, kad į teismus, kuriuose svarstomi kitų šalių gyventojų vaikų atėmimo klausimai, atvyksta net tų šalių ambasadoriai, įsitraukia Prezidentai ir Premjerai, nevyriausybinių organizacijų atstovai – darosi pikta: kodėl mes to nedarome?“,– svarsto europarlamentaras V. Mazuronis.