Lapkričio 19 d., trečiadienį, 16 val. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse Vilniuje vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidinio – „…pergyventų jausmų atogarsis“, kuriame publikuojamas Vyčio apygardos partizano Albino Bilinkevičiaus-Balčio dienoraštis, laiškų ir eilėraščių faksimilės – pristatymas. Renginyje dalyvaus leidinio sudarytojas Vaclovas Slivinskas, istorikas Darius Juodis, koncertuos sutartinių giedotojų grupė „Ūtara“.
„Čia parašyti keli žodžiai nėra dienoraštis, nėra visa širdis. Mano širdis pilnesnė ir turiningesnė. Čia yra tik širdies, pergyventų jausmų atogarsis, pašvaistė, šešėlis“, – taip rašė savo dienoraštyje Vyčio apygardos partizanas Baltis. Knygos sudarytojas V. Slivinskas atliko nemenką tiriamąjį darbą, kol jam pavyko išsiaiškinti dienoraščio autoriaus tapatybę. Apie partizaną Baltį iki tol nebuvo tekę nei girdėti, nei skaityti. V. Slivinsko pastangomis pavyko sužinoti, kad Baltis – tai Albinas Bilinkevičius, mokęsis Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje ir su nemažu būriu bendramokslių 1944 m. išėjęs į mišką. Apie jo žūtį 1948 m. taip pat trūksta duomenų, nėra žinoma ir palaidojimo vieta. Tik per stebuklą išliko jo rankraščiai – dienoraštis, laiškai ir eilėraščiai.
Dienoraštis rašytas 1946–1947 m. Tai autentiškas liudijimas apie tuometinio gyvenimo žiaurumus, už Lietuvos laisvę kovojusių ir nužudytų Vyčio apygardos partizanų vadų ir eilinių partizanų buitį ir būtį, nuotaikas, begalinę meilę Tėvynei. Kitaip nei anksčiau publikuotuose dienoraščiuose, čia galima susipažinti su eilinio partizano mintimis, jausmais ir išgyvenimais. Įdomu, kad du dienoraščio sąsiuviniai peršauti – aiškiai matyti kulkos žymė. Į leidinį, kaip įrodymas, taip pat įdėtos kelių apiplyšusių ir peršautų lapų faksimilės. Skaitytojui dienoraštis pateikiamas iššifruotas, su paaiškinimais puslapių paraštėse ir pabaigoje. Tačiau, siekiant išsaugoti autentiškumą, spausdinamos laiškų ir eilėraščių faksimilės.
Visi besidomintys partizaniniu pasipriešinimu, kviečiami susipažinti su iš užmaršties prikelto partizano Albino Bilinkevičiaus-Balčio dienoraščiu, laiškais ir eilėraščiais.
Tas mūsų Laisvės milžinų – partizano Lietuvos atogarsis… “sudie”;
tarsi gyvoji apsarga, tarsi gyvų gyviausias visų jų vėlių apsargas, –
ar dar esame, ar dar išliksime, ar Laisvės siekio Kovo 11-osios stebuklui
netariamas jau : “SUDIE”..
Sudie” su antikonstituciniu “ne” litui, taip – s v e t i m u i, ir net fašistiniam,
– be valios, be apsargos, be Konstitucijos.. “eurotalono” apvalkui
negi sudie…
Laisvės dvasiai
valstybingumo savasčiai,
Konstitucijos galioms,
Valstybei ir
net.. Tautos valiai.
Kas –
MUS UŽVALDĘ???
Negi – sudie Lietuva, su visa savo demokratine santvarka?
Kas ir ką sveikins, kaip;
ir kodėl PRIEŠ Lietuvą.
Dabar?! ČIA
… be milžinų p a l i k u s;
bet – juk dvasia dar gyva.
Gal ne SUDIE, – dar
Albinai Blinkevičiau-Balti!