Lapkričio 10 d. Konstitucinis teismas (KT) paskelbė, kad dabartinė studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai. KT padarė išvadą, kad esant šiai tvarkai sudaroma galimybė valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir ne pasižymintiems itin gerais studijų rezultatais studentams.
Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta tokią finansavimo sistemą, kad valstybės finansuojamas studentas šią paramą gali prarasti tiktai tuo atveju, jei po metų studijų jo vidurkis tampa daugiau kaip dviem balais mažesniu už to paties kurso studentų vidurkį.
O tai, pasak KT, prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad nemokamas aukštasis mokslas užtikrinamas gerai besimokantiems piliečiams.
„To paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis gali ir neatitikti visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės, taigi šios reikšmės juo labiau gali neatitikti ir ne daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis studijų rezultatų vidurkis“, – skelbiama KT nutarime.
Net jei kurso vidurkis ir atitiks gero mokymosi kriterijus,tai dar nereiškia, kad dviem balais mažesnį įvertinimą turintis studentas papuls į gerai besimokančiu kategoriją.
KT pareiškė, kad Mokslo ir studijų įstatymo kriterijus, kuriuo vadovaujantis sudaromos prielaidos valstybės lėšomis finansuoti ir tokių valstybinėse aukštosiose mokyklose besimokančių piliečių studijas, kurių studijų rezultatų vidurkis, taigi ir mokymasis, neatitinka visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės. O tai prieštarauja Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad „gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas, konstitucinio teisinės valstybės principo“, – rašoma KT nutarime.
KT taip pat pasisakė dėl Mokslo ir studijų įstatymo straipsnio, numatančio aukštosios mokyklos senato formavimą, kad jo nariais, įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą, renkami 4 arba 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams. Čia KT prieštaravimo Konstitucijai neįžvelgė.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelį pasirenka įstatymų leidėjas, o ne pačios aukštosios mokyklos, ir įstatymų leidėjas, nepaneigdamas aukštųjų mokyklų autonomijos, demokratiniais valdymo principais grindžiamos jų savivaldos, gali nustatyti įvairius aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelius.
Visas nutarimo tekstas skelbiamas KT svetainėje.
Į KT su prašymu įvertinti atitinkamų Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų konstitucingumą kreipėsi Seimo narių grupė.
