Lietuvoje viešintis JAV profesorius Kūrybiškumo tyrimo centrų JAV ir Jungtinėje Karalystėje direktorius Džeimsas S. Kateralas (James S. Catterall) pastebi, kad: Lietuvos mokykla užpildyta mokymosi planais, bet ne kūrybiškumu
„Jeigu norime, kad daugiau jaunų žmonių įsilietų į darbo rinką, visiems reikia susitelkti ties kūrybiškumo ugdymu“, – sako Dž. S. Kateralas, skaitęs pranešimą vakar prasidėjusiame forume kūrybiškumui ugdyti „Kūrybinės jungtys“. Kūrybiškumo tyrimo centrų JAV ir Jungtinėje Karalystėje direktorius sako, kad kūrybiškumas yra bet kokio mokymosi pagrindas ir turėtų būti svarbus mums visiems.
Profesorius Dž. S. Kateralas savo paskaitos pradžioje klausytojų klausė, kaip galima išmatuoti kūrybiškumą, ar galima jo išmokti, kiek prie kūrybiškumo mokymo gali prisidėti menas? Jis norėjo sužinoti, kas iš salėje susirinkusių žmonių galėtų aiškiai atsakyti į šiuos klausimus. Sulaukęs tik vieno drąsuolio, šyptelėjo: „Vadinasi, mano buvimas čia reikalingas“.
Dž. S. Kateralis sakė, kad per visą istoriją turime daug unikalaus kūrybinio talento asmenybių ir ypatingų istorijų apie kūrybiškumą, tačiau jį visada domino kas kita.
„Dailininkas ir architektas Leonardo da Vinči, bevielio ryšio išradėjas Guljelmas Markonis (Guglielmo Marconi), „Apple“ kompanijos įkūrėjas ar „Instagram“ istorija – įdomu į tai gilintis, nagrinėti šių žmonių gyvenimus, suprasti, kaip jie atskleidė savo pašaukimą ir talentą. Tačiau mane, kaip ir turbūt jus, labiau domina, ką reiškia būti kūrybiškam kasdieniame gyvenime?“, – klausė Dž. S. Kateralas.
Pasak jo, kuriant ir mokantis esminis klausimas yra vienas – kas yra nauja būtent man? Nesvarbu, jei žmogaus sukurtas, suvoktas dalykas jau egzistuoja, buvo sugalvotas anksčiau. Mokymasis vertingas tada, kai žmonės patys ieško ir randa sprendimus.
Mokymuisi būtina kūrybiška erdvė, tačiau mokyklose, pasak pranešėjo, tokių erdvių nėra daug. Čia nuo mokslo metų pradžios iki pabaigos viskas būna užpildyta planais ir programomis, kurie nenumato laiko kūrybiškiems užsiėmimams.
Pasak profesoriaus, mokyklose vis dar egzistuoja požiūris – jei vaikai gaus tą pačią informaciją, jie vienodai ją įsisavins. Tačiau tai netiesa, sako Dž. S. Kateralas, nes žmonių smegenys veikia skirtingai, jos skirtingai priima ir apdoroja informaciją. Dėl to gimsta skirtingi atsakymai ir nuomonės.
Jo nuomone, vaikams nereikia sakyti, ką jie privalo padaryti, reikia skatinti vaikus pačius mąstyti.
„Galbūt vaikas net nežino, kad galima būti kažkuo kitu, nes jo šeimoje tėtis ir senelis buvo, sakykime, angliakasiais. Šeimoje jam sakė, net negalvok apie nieką kitą, nes tai neįmanoma. Nereikia taip apsibrėžti. Reikia ne tik būti atviriems galimybėms, bet ir kurti jas. Savęs kūrimas yra nuolatinis vyksmas“, – teigė Dž. S. Kateralas.
Jis visą savaitę viešėjo Lietuvoje ir domėjosi, kaip įgyvendinama kūrybiško mokymosi programa. Pasak jo, „Kūrybinės partnerystės“ yra viena iš nedaugelio konkrečius praktinius kūrybiškumo ugdymo būdus siūlančių programų. „Kuriant savo tapatybę svarbiausia nesustoti pusiaukelėje ir iš anksto nenurašyti daugelio dalykų. Reikia būti smalsiam ir atviram, nes tik tai padės rasti savo vietą pasaulyje. „Kūrybinės partnerystės“ labai stipriai dirba tapatybės formavimo srityje“, – sakė Dž. S. Kateralas.
Dvi dienas vykstančiame forume „Kūrybinės jungtys“, kurį organizuoja „Kūrybinės partnerystės“, apie netradicinius mokymosi būdus, kūrybiškumą ir vaizduotę, jų svarbą šiuolaikiniame ugdyme pranešimus skaito mokslininkai, tyrėjai, ugdymo specialistai ir kūrybiškų industrijų atstovai iš Lietuvos ir užsienio. Programą トKūrybinės partnerystės” inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, iš dalies remia Europos socialinis fondas, programą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.
Gaila, kad pirmasis tai pastebėjo ir viešai ištarė ne Lirtuvos mokslo ir švietimo srities darbuotojas bet užsienietis!