Bemaž pusei mūsų šalies vaikų ir paauglių stinga artimųjų, šeimos palaikymo, maždaug trečdalis patiria sunkumų bendraudami su tėvais, net 70 proc. jaunuolių nėra patenkinti mokykla, kurioje mokosi. Dauguma paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimo (HBSC) rodiklių– prastesni nei kitose Europos šalyse.
Pastarasis Lietuvoje atliktas HBSC tyrimas atskleidė, kokioje socialinėje aplinkoje auga, mokosi ir su iššūkiais susiduria vaikai ir paaugliai.
Pasak HBSC tyrimo Lietuvos pagrindinio tyrėjo prof. Kastyčio Šmigelsko, žvelgiant į Lietuvos ir kitų tyrime dalyvaujančių šalių duomenis, matyti, kad kai kuriose padėtis gerėjo ar beveik nekito, dar kitose – prastėjo. Lietuvos atveju, per 2018–2022 m. beveik visi rodikliai prastėjo.
Stinga emocinės paramos iš tėvų, draugų, mokytojų
Nagrinėjant subjektyviai suvokiamą socialinę paramą, paaiškėjo, kad nepakankamą šeimos ir nepakankamą draugų paramą jautė beveik pusė vaikų ir paauglių – atitinkamai, 41 proc. ir 45 proc. paauglių. Šie rezultatai – pastebimai prastesni už HBSC tyrime dalyvaujančių šalių vidurkį (atitinkamai, 32 proc. ir 42 proc.).
Vertinant, kaip su paauglių emocine gerove susijusi šeimos ir draugų parama, nustatyta, kad paramos stoką jaučiantys paaugliai mažiau patenkinti gyvenimu, mažiau laimingi, dažniau išsako psichologinio pobūdžio nusiskundimų, dažniau jaučiasi vieniši.
„Šie rezultatai rodo, kad gerai jauno žmogaus savijautai svarbūs palaikantys santykiai su artimiausiais juos supančiais žmonėmis. Pasitikėjimas, atvirumas bendraujant, emocinis palaikymas, pasirengimas padėti – šios santykių ypatybės labai svarbios artimiems, draugiškiems santykiams“, – pastebi profesorius.
Kitas svarbus socialinės aplinkos rodiklis – kaip paaugliams lengva ar sunku bendrauti su savo tėvais. Tyrimo duomenimis, 24 proc. moksleivių nurodė, kad patyrė sunkumų bendrauti su mama, 36 proc. – su tėčiu. Kitose šalyse šis rodiklis geresnis – bendrauti su mama sunkumų patiria vidutiniškai 17 proc. moksleivių, su tėčiu – 29 proc.
Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse matyti, kad sunkumų kalbėtis su tėvais dažniau patiria vyresni moksleiviai, dažniau – merginos nei vaikinai. Lietuvoje kalbėtis su mama sunku 16 proc. berniukų ir 31 proc. mergaičių, kalbėtis su tėčiu – 24 proc. berniukų ir 48 proc. mergaičių.
Vertinant mokytojų ir bendraklasių paramą, situacija Lietuvoje dar prastesnė. Nepakankamą paramą iš mokytojų jautė 66 proc. moksleivių (kitose šalyse 48 proc.), nepakankamą paramą iš bendraklasių – 56 proc. (kitose šalyse 45 proc.).
Pasak prof. K. Šmigelsko, čia svarbus ir lyties veiksnys – Lietuvoje didesnė dalis mergaičių jautė nepakankamą paramą iš šeimos (46 proc.), mokytojų (71 proc.) ir bendraklasių (65 proc.), o didesnė dalis berniukų jautė nepakankamą paramą iš draugų (49 proc.). Panašūs lyčių skirtumai stebimi ir kitose šalyse.
Nepasitenkinimas mokykla auga
Išsamiau vertinant paauglių savijautą mokykloje, paaiškėjo, kad didžioji dauguma paauglių Lietuvoje nėra patenkinti mokykla, kurioje mokosi – taip nurodė net 71 proc. moksleivių. Tiesa, šie duomenys mažai skyrėsi nuo HBSC tyrime dalyvaujančių šalių vidurkio (75 proc.). Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse pasitenkinimas mokykla gana stipriai mažėja nuo pat 2014 m.
Vertinant mokymosi krūvį, bene visose tyrime dalyvaujančiose šalyse stebimos tos pačios tendencijos: kuo vyresni moksleiviai, tuo daugiau krūvio mokykloje jie jaučia. Nors iš viso ganėtinai užimti mokykla nurodė 43 proc. Lietuvos moksleivių, skaičiai pagal klases pastebimai skyrėsi – tarp berniukų ganėtinai užimti jautėsi 29 proc. penktokų ir 43 proc. devintokų, tarp mergaičių – atitinkamai, 32 ir 62 proc.
Ši takoskyra tarp berniukų ir mergaičių jaučiamo mokymosi krūvio mokykloje stebima beveik visose šalyse, o skirtumai turi tendenciją didėti.
„Viena vertus, šie skaičiai neramina: vaikai ir paaugliai jaučiasi apsunkinti mokymosi turiniu ir kiekiu. Tai natūrali pasekmė to, kad ugdymo sistema iš jauno žmogaus reikalauja didelio kiekio žinių ir gebėjimų. Kita vertus, švietimo sistema ne tik užpildo jaunuolių kasdienybę, formuoja jų santykius su bendraamžiais ir suaugusiais, bet ir prisideda prie asmenybės ugdymo ir pasirengimo suaugusiojo gyvenimui – tiek kompetencijų, tiek ir asmeninių savybių požiūriu“ – teigia prof. Kastytis Šmigelskas.
Parengta pagal LSMU pranešimą
