Rugsėjo pirmosios šventinę nuotaiką daugeliui mokinių tėvelių temdo nemažai rūpesčių. Kyla įvairiausių klausimų: kokius drabužius, apavą, kuprines ir mokyklinės kanceliarijos smulkmenas parinkti savo atžaloms ar pan. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad visos mokymuisi reikalingos priemonės ir apranga turi būti ne tik spalvinga, patraukli, bet ir „draugiška“ vaikų sveikatai.
Darbo vieta
Pirmiausia tėveliai turėtų pamąstyti apie vaiko pamokų ruošos vietą. Ne visų tėvų ekonominė padėtis leidžia įrengti itin ergonomišką vaiko darbo kambarį, tačiau svarbiausia atkreipti dėmesį į nesunkiai išpildomus elementus: prie kokio stalo vaikas ruoš pamokas, ant kokios kėdės sėdės, kur pasidės mokymosi reikmenis bei koks bus apšvietimas. Stalas ir kėdė turi atitikti vaiko ūgį. Stalą pastatykite kuo arčiau natūralaus šviesos šaltinio taip, kad natūrali šviesa kristų iš kairės pusės arba iš priekio. Jei natūralaus bei dirbtinio šviesos šaltinio nepakanka – ant stalo papildomai statoma stalinė lempa.
Nepaisant išvardytų, sveikatą tausojančių išorinių veiksnių, būtinas ir įpročių formavimas. Įprotis sėdėti tiesiai ir taisyklingai, minimaliai apkraunant savo stuburą, yra toks pats būtinas ir naudingas, kaip ir dantų valymas! Savaime taisyklinga laikysena susiformuoja gana retais atvejais. Dažniausiai tai sudėtinga užduotis ne tiek pačiam mokiniui, kiek jo tėvams. Vaikui reikia nuolatinės kontrolės ir, žinoma, motyvacijos. Išmokykite vaiką sėdėti tiesiai, tvirtai remiantis abiem kojomis į žemę, krūtinė turi prisiglausti prie pat stalo krašto, ties „saulės rezginiu“, sąsiuvinis turi būti pasuktas maždaug 30 laipsnių kampu, kad rašydamas vaikas nesuktų liemens. Galva virš sąsiuvinio turi būti palinkusi kuo mažiau. Galima laisva ranka paremti smakrą, tačiau galva ir liemuo neturi pasisukti šonu. Stebėkite, kad neatsirastų įprotis sėdint susikelti koją ant kojos, laisvą ranką nuleisti nuo stalo žemyn arba sėdėti pasisukus šonu į stalą.
Vaiko apranga ir avalynė
Pradinukas mokykloje praleidžia kiek daugiau nei trečdalį savo dienos laiko, tad jo rūbai turi būti praktiški, patogūs, ne per ankšti, pagaminti iš natūralaus (medvilnės, lino, viskozės, pusvilnės ar vilnos) pluošto. Avalynė sveikiausia odinė, patogi ir laidi orui. Bato padas minkštas ir lankstus. Priekinė bato dalis platesnė, nespaudžianti pirštų, o pakulnė žema arba vidutinė (ne aukštesnė nei 3–4 cm). Būtina profilaktiškai patikrinti, ar vaiko koja nepaaugo, ar dar nereikia keisti avalynės. Pasak specialistų, 4-9 metų vaikams patikrinti, ar avalynė vis dar tinka jų kojai, reikia kas 4 mėnesius, po 10 metų – kas pusmetį.
Moksleivėms nerekomenduojama avėti paaukštinto kulno batelių. Nuo tokios avalynės vargsta kojos, joms tenka didelis krūvis, deformuojasi pirštai, plokštėja pėda, sutrinka kraujo apytaka. Netinkama ir lakinė avalynė, nes ji nepraleidžia oro. Berniukams nerekomenduojama visą dieną mokykloje avėti sportiniais bateliais. Sporto bateliuose kojos prakaituoja, sklinda nemalonus kvapas, drėgmė ir šiluma. Kyla pavojus susirgti pėdos grybeliniu susirgimu. Varginami pėdos raumenis, išsikreipia laikysena, silpsta dubens raumenys.
Mokinio krepšys ir jo turinys
Kuprinės forma turi būti ergonomiška bei atitinkanti fiziologinę vaiko stuburo formą. Jei vaikas jaus kuprinės spaudimą iš viršaus – bandys kūprintis, ilgainiui atsiras skausmas pečių lanko juostoje ar ties juosmeniu. Jei kuprinė bus be specialios pakietintos „pagalvėlės“ ties stuburu – ji kryps nuo svorio. Ta „pagalvėlė“ lyg atrama padeda išlaikyti taisyklingą stuburo padėtį. Kuprinė turi būti tvirtai prigludusi prie vaiko nugaros. Tinkamai uždėtos kuprinės dugnas turėtų būti 5-10 cm virš vaiko juosmens. Geriau, kai kuprinė iš išorės būna sutvirtinta plastmasiniu karkasu, kuris neleidžia kuprinei deformuotis. Vidinė kuprinės dalis, besiliečianti su vaiko nugara, bei karkasas, turėtų būti pagaminti iš minkštos bei tvirtos, lengvai valomos medžiagos. Kuprinės diržai turėtų būti ne siauresni nei 3,5 cm, paminkštinti. Diržų ilgis turi reguliuotis, nes skirtingu metų laiku vaikas vilki ne vienodo storio drabužiais. Mokyklinių kuprinių (tuščių) svoris turi neviršyti 10–15 proc. vaiko svorio: pradinių klasių moksleiviams ne daugiau kaip 700 g, vyresniųjų klasių moksleiviams – ne daugiau kaip 1000 g.
Ne paslaptis, kad mokinuko kuprinėje sutelpa „visas gyvenimas“. Tėveliai, bent karą per savaitę pasistenkite padaryti savo atžalos(-ų) kuprinės inventorizaciją. Pradinukų kuprinės turinio svoris neturėtų viršyti 600-800 gramų. Todėl iškraustykite nereikalingus daiktus, nepersistenkite su pieštukų, rašiklių bei pešimo knygelių skaičiumi, o visų žaislų vieta – namų žaidimo kambaryje. Kuprinė, taip skrupulingai tėvelių rinkta ir derinta, užpildyta nereikalinga šūsnimi daiktų nebeatlieka savo tiesioginės funkcijos.
Kaip įsigyti saugias mokyklines kanceliarines priemones?
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad perkant mokyklines priemones tėveliai turėtų pasidomėti ir atkreipti dėmesį į prekių ženklinimą, kuriose vartotojui turi būti pateikta tokia informacija:
- gaminio pavadinimas – jeigu jis neaiškus iš prekės išvaizdos;
- gamintojo pavadinimas ar prekės ženklas – jeigu prekė ar jos naudojimas susiję su rizika vartotojų sveikatai;
- gaminio kilmės šalis, jeigu prekė importuota iš ES nepriskiriamų šalių;
- tinkamumo naudoti terminas – jeigu prekės savybės keičiasi per laiką;
- gaminio paskirtis, jeigu jos negalima suprasti pagal gaminio išvaizdą;
- naudojimo ypatumai – jeigu ši informacija reikalinga saugiam ir tinkamam prekės naudojimui;
- ant pakuotės, nurodant chemines medžiagas, turi būti užrašytas jų pavadinimas, CAS Nr. ir/ar EB;
- mokyklinių kanceliarinių prekių pakuotė turi būti saugi ir nekelti pavojaus vaikui susižeisti.
Gera savijauta, žvali nuotaika
Miegas. Norint palaikyti stiprų imunitetą mokyklinukui ir paaugliui būtina miegoti ne trumpiau nei 9 valandas per parą. Užtikrinant gerą sveikatą miegas apskritai yra vienas reikšmingiausių faktorių. Nuolat nepakankamai išsimiegantys vaikai prasčiau vystosi fiziškai ir protiškai, dažniau serga, jiems dažniau išsivysto pašalinės reakcijos į skiepus. Ir vis dėlto daugybei mokyklinukų miego trūksta. Viena priežasčių – televizorius arba kompiuteris miegamajame. Kad pripratintumėte vaiką užmigti anksti, jo miegamasis turėtų būti skirtas tik miegui. Mokykloje atostogos ar vaikas negaluoja ir neina į pamokas? Pasistenkite vis tiek neišklysti iš įprasto režimo ar prie jo grįžti likus keletui savaičių iki mokslo metų pradžios. Tai leis vaiko vidiniam biologiniam laikrodžiui geriau prisitaikyti, o grįžus į mokyklą bus paprasčiau užmigti vakare ir laiku atsikelti ryte.
Judėjimas. Pastebėta, kad pradėję lankyti mokyklą vaikai juda dvigubai mažiau negu ikimokyklinukai. Jie, rengdami pamokas, sėdi mokykloje, namuose, o judėjimo stoka neigiamai veikia fizinį bei protinį brendimą. Dėl nepakankamo judėjimo sutrinka kraujotaka, kvėpavimas, susilpnėja raumenų tonusas, ypač paveikiama nervų sistema: vaikas darosi dirglus, vangus, nedėmesingas, greitai pavargsta. Nors mokyklinio amžiaus vaikams būdingas poreikis judėti, tačiau iškyla pavojus, kad gali susiformuoti vienas iš blogiausių įpročių – kiekvieno nereikalingo judesio vengimas. Nors mokykloje ir negalime koordinuoti vaiko veiklos, tačiau tai galime padaryti namuose. Prižiūrėkite, kad pamokų ruošos metu vaikas per ilgai neužsisėdėtų, kas 15 min. darytų trumpas pertraukėles. Esant galimybei, skatinkite popamokinius užsiėmimus, fizinį aktyvumą (pvz., aktyvų poilsį lauke).
Laikysena. Ankstyvoje vaikystėje laikysena – kultūros lygio atspindys ir auklėjimo problema, ir ji priklauso nuo to, kaip šeimoje dirbama, ilsimasi, kokios šeimos vertybės. Kokia laikysena yra normali? Normali laikysena – tai įprastinė kūno padėtis, kai vaikas vaikšto ypatingai neįtempdamas raumenų, sėdi tiesiai laikydamas liemenį ir galvą. Įprastinė kūno padėtis – vaikas išsitiesęs, pečiai truputį atlošti atgal, kad mentės priartėtų prie stuburo, pilvas įtrauktas. Įprastinė kūno padėtis priklauso nuo stuburo ir jo linkių, kurie formuojasi vaikui augant. Todėl laikysena nebūna įgimta, ji formuojasi priklausomai nuo higieninių sąlygų, kuriose vaikas gyvena, mokosi, dirba. Jai daro įtaka auklėjimas, fizinis aktyvumas ir fizinės veiklos pobūdis. Judėjimo aparato sutrikimai sąlygoja ne tik ydingos laikysenos formavimąsi, bet ir stuburo deformacijas. Tai pečių, menčių, talijos lankų asimetrija, stuburo ar krūtinės ląstos deformacijos. Asimetrinei laikysenai būdinga pakumpę pečiai, atsikišęs pilvas, raumenų sistemos silpnumas.
Taigi, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad tik tinkamai pasirinkę mokyklines priemones ir dirbant išvien su vaiku, išvengsite rūpesčių ir būsite ramūs, jog padarėte viską, kad Jūsų vaikų sveikatai nebūtų pakenkta.
