Apie lietuvių istorinę pergalę Salaspilio mūšyje primins paminklas Biržuose

Valstybės dieną, liepos 6-ąją, Biržuose bus atidengtas Salaspilio mūšį įamžinantis paminklas. Iškilmingą paminklo atidarymą lydės teatralizuota istorinė improvizacija ir senovinės patrankos šūviai.

Širvėnos ežero pakrantėje iškilmės prasidės 20.30 val. Vėliau visi iškilmių dalyviai bus kviečiami prisijungti prie pasaulio lietuvius vienijančios akcijos ir kartu sugiedoti Tautinę giesmę.

Prieš paminklo atidengimą biržiečiai ir miesto svečiai galės susipažinti su šiuolaikinės kariuomenes ginkluote – nuo pėstininkų ginklų iki šarvuoto visureigio. Taip pat šventinę nuotaiką kurs Karinių oro pajėgų orkestras.

Paminklas Salaspilio mūšiui Biržuose pastatytas Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Arvydo Pociaus iniciatyva, projektą paminklui sukūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus dailininkė Rasa Gumbrevičienė, idėją paminklui pasiūlė istorikas Arvydas Pociūnas.Lėšas paminklui rinko Atsargos karininkų sąjunga. Istorinės pergalės įamžinimo projektą palaikė kariai, Lietuvos ir užsienio valstybių gyventojai, iš viso lėšas paminklui pastatyti paaukojo daugiau nei 900 žmonių. Aukų rinkimo knygos bus perduotos į Vytauto didžiojo karo ir Biržų krašto muziejus.

Projektą aktyviai parėmusi Biržų rajono savivaldybė rūpinosi paminklo aplinka. Paminklo projektą įgyvendino Lietuvos bendrovė „Sonetas ir KO“ .

***

Salaspilio mūšis įvyko 1605 m. rugsėjo 27 d. (pavadintas pagal Salaspilio miestą Latvijoje, netoli Rygos). Tai didžiausias mūšis 1600–1611 m. kare su Švedija, kuri siekė užimti rytinį Baltijos jūros pakraštį ir dominuoti Baltijos jūros pakrantėse. Didelėmis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pastangomis švedų invazija į tuometinę Livoniją (daugiausia dabartinė Latvijos teritorija) buvo sustabdyta.

Salaspilio mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, nugalėjo tris kartus didesnę Švedijos Karalystės kariuomenę, vadovaujamą Švedijos karaliaus Karolio IX.

Mūšio metu buvo nukauta 70–100 lietuvių, apie 200 karių sužeista, užmušta apie 300 jų žirgų. Švedai neteko 9000 karių, kurie žuvo, 1500 karių pateko į nelaisvę. Lietuviams atiteko 66 švedų vėliavos, 11 lauko patrankų.

Tai buvo viena įspūdingiausių Lietuvos kariuomenės ginklo pergalių istorijoje, po kurios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Karolis Chodkevičius tapo vienu žymiausių Europos karvedžių. Lietuvos kariuomenei laimėjus Salaspilio mūšį, Lenkijos–Lietuvos valstybė išsaugojo labai svarbų Rygos miestą ir savo įtakoje išlaikė Livoniją.

Biržai yra vienas arčiausiai istorinės mūšio vietos esantis miestas dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Vieta mūšį įamžinančiam paminklui Biržuose pasirinkta ir dėl to, kad tai buvo vienas svarbiausių atitinkamo laikmečio miestų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.