Savaitė. Per tiek laiko originalią KTU trečiakursio informatiko idėją pavyko paversti investuotojams patrauklia inovatyvia technologija. Kūrybinėse dizaino dirbtuvėse studentai ir specialistai sukūrė ant piršto maunamą žiedą, kuriuo bus valdomi aplink mus esantys išmanieji įrenginiai – mobilusis telefonas, televizorius, kompiuteris, „protingas“ namas.
„Kartą sėdint pirmoje eilėje konferencijoje suskambo mano telefonas ir renginio vedėjas juokaudamas pasiūlė visiems išsijungti „gyvybės palaikymo aparatus“. Tuomet ir kilo pirminė idėja sukurti išmaniąją apyrankę, kurią pajudinus galima atmesti telefono skambučius“, – atsimena Kauno technologijos universiteto informatikos studentas Povilas Sidaravičius.
Ši idėja buvo atrinkta Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) ir KTU Dizaino centro organizuotoms kūrybinėms dirbtuvėms (angl. „workshop“). Savaitę laiko nuo ryto iki vakaro vykusio renginio tikslas – kuo daugiau naujų technologijų paversti kasdien žmonių naudojamais produktais.
Apyrankė virto žiedu
Išanalizavę išmaniųjų įrenginių rinką ir vartotojų poreikius, rinkodaros, dizaino, informatikos studentai, mentoriai ir pripažinti Lietuvos pramoninio dizaino specialistai nusprendė patobulinti P. Sidaravičiaus sumanymą ir sukurti ne apyrankę, o ant piršto maunamą žiedą.
„Pirmasis išmaniojo žiedo dizaino pavyzdys yra minimalistinis, neišsiskiriantis savo forma. Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavę specialistai nusprendė, kad jis turi būti patogus, funkcionalus, tinkantis plačiai vartotojų grupei, malonus liesti, nesudėtingai valdomas“, – aiškino KTU Dizaino centro vadovė doc. Rūta Valušytė.
Burtininkai be lazdelės
Dizaineriai Vytautas Puzeras ir Denisas Orlenokas ir dirbtuvių kūrybos vadovė Rūta Valušytė praplėtė ir studento sugalvotos technologijos pritaikomumą bei panaudojimą. Jie pasiūlė neapsiriboti tik telefono skambučių atmetimo funkcija, o kurti universalų rankų judesiais valdomą išmaniųjų įrenginių valdiklį.
Kūrybingų specialistų sumanymu, mūvėdami išmanųjį žiedą rankų judesiais ore tarsi pieštume konkrečius įrenginius reiškiančius simbolius: kvadratas – televizorius, apskritimas – šviestuvas ir pan. Tokiu būdu būtų duodamos komandos, pavyzdžiui, įjungti ar išjungti televizorių, šviestuvą, perjungti TV programas, reguliuoti šviesos intensyvumą.
„Paišydami ore galime valdyti savo aplinkoje esančius išmaniuosius įrenginius lyg burtininkai, tik be lazdelės. Tai yra pagrindinis šios šiuolaikiškam žmogui skirtos inovacijos turinys, suteikiantis vartotojui išskirtinę naują patirtį“, – teigė R. Valušytė.
Naudojant žiedą, rankų, plaštakos ar pirštų judesiais bus galima valdyti kompiuterį, išmanųjį telefoną, planšetę, apsaugos, garso ir vaizdo, išmanaus namo sistemas, neįgaliesiems skirtus prietaisus.
Italą sužavėjo lietuvių išmonė
Į kūrybinėse dirbtuvėse sukurto produkto vertinimą atvykęs Italijos dizaino asociacijos „Design Library Milano“ vadovas ir kuratorius Lorenco Piasi (Lorenzo Piazzi) neslėpė susižavėjimo lietuvių išmone ir pateikė keletą pasiūlymų, kaip išmanųjį žiedą dar galima patobulinti.
„Produkto idėja yra tikrai gera ir perspektyvi. Galutinis dizaino sprendimas turėtų būti tobulinamas, didesnį dėmesį kreipiant į bioniką (tarpdisciplininė sritis, jungianti biologiją ir technologiją, – red. past.), asimetriją, ieškant dar labiau išreikšto minimalistinio, tačiau išskirtinio bei savito stiliaus, kuris būtų funkcionalus ir orientuotas į šiandienos technologijų galimybes“, – svarstė italas.
R. Valušytė patarė suformuoti išmaniojo žiedo dizainą remiantis ergonominiais pirštų skenavimais, žmogaus anatominėmis struktūromis ir gamtoje esančiomis bioninėmis formomis. Patrauklų išmaniųjų įrenginių valdymo įrankio prototipą dizaineris pasiūlė atspausdinti 3D spausdintuvu.
Italą sužavėjo skirtingų mokslo sričių studentų įsitraukimas į bendrą darbą ir per trumpą laiką pasiekti puikūs rezultatai. L. Piasi pažadėjo ateityje aktyviai prisidėti prie panašių projektų ir padėti KTU vystyti technologijų dizainą pagal paskutines mados tendencijas.
Įgijo neįkainojamos patirties
Informacines sistemas studijuojantis P. Sidaravičius teigia KTU Dizaino savaitės metu vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse įgijęs daug patirties ir supratęs, kaip kuo greičiau ir efektyviau įveikti kelią nuo idėjos iki jos realizavimo rinkoje, t.y. pardavimo galutiniam vartotojui.
„Tiek daug patarimų ir realios pagalbos per tokį trumpą laiką gauti iš rinkodaros, dizaino ir inžinerijos specialistų bei mentorių yra fantastiška. Pačiam tiek specialistų į vieną vietą surinkti, ko gero, nepavyktų.
Patiko ir kūrybinių dirbtuvių darbo metodika. Jos dėka per labai trumpą laiką priartėjau prie norimo rezultato ir juo esu patenkintas. Dabar belieka paskutinioji nelengvo darbo dalis – į žiedą sutalpinti mūsų sukurtą technologiją, ją ištestuoti ir parengti galutinį prototipą rinkai“, – sėkme neabejoja informatikas.
Sukūrė technologijų vystymo modelį
NIVC direktorius dr. Almantas Danilevičius pabrėžia, kad Universitete yra daug sukurtų technologinių sprendimų, kurie neretai tiesiog nugula mokslininkų ar studentų stalčiuose ir nepasiekia galutinio vartotojo, todėl išsikėlėme tikslą – kuo daugiau išradimų ar technologinius sprendimus orientuoti rinkos poreikiams.
Centro strateginės plėtros vadovas Paulius Nezabitauskas antrina, kad pati savaime technologija nėra patraukli rizikos kapitalo įmonėms, nes jos nori investuoti į galutinį prototipą, kurį būtų galima iš karto gaminti ir pardavinėti.
„Yra įvairių priežasčių, kodėl kai kurios technologijos nevirsta produktu – trūksta investicijų, trūksta rinkodaros ar dizaino žinių, o gal kartais ir draugiško paskatinimo. Matydami šią situaciją, sukūrėme metodą, kaip, kartu sujungus skirtingas studentų, mokslininkų ir specialistų kompetencijas, per trumpą laiką technologiją paversti patraukliu produktu investuotojams. Vertindamas kūrybinių dirbtuvių rezultatus, manau, kad užpildėme technologijų perdavimo trūkstamą grandies dalį“, – sakė A. Danilevičius.
P. Nezabitausko įgyvendinamas technologijų vystymo modelis „Tube“ (liet. „vamzdis“) padeda atrinktoms technologijoms greitai sukurti prototipo dizainą, atlikti rinkodaros tyrimus, esant poreikiui, pakeisti technologinius sprendimus ir parengti bei ištestuoti galutinį prototipą rinkai.
