Ketvirtadienis, 7 rugpjūčio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Vilniaus Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda „Vilniaus Mamoničių spaustuvei – 440“

www.alkas.lt
2014-02-04 15:00:27
0
Vilniaus Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda „Vilniaus Mamoničių spaustuvei – 440“

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) atidaryta paroda, skirta Vilniaus Mamoničių spaustuvei. 

Šiais metais sukanka 440 metų nuo to laiko, kai Vilniuje veiklą pradėjo Mamoničių namų spaustuvė. Tai antroji Vilniaus spaustuvė po Pranciškaus Skorinos. Jos gyvavimo etapus trumpai galėtume apibūdinti taip:

Veikė 1574–1624, beveik 50 metų, su pertrauka 1577–1582 metais. Buvo įsikūrusi pirklių Lukos, Kuzmos ir jo sūnaus Leono Mamoničių namuose ir išlaikoma jų lėšomis.

1582–1601 spaustuvei vadovavo Luka ir Kuzma, nuo 1607 – Leonas. Spaustuvininkais dirbo iš Maskvos atvykę P. T. Mstislavecas (1574–1576), V. Haraburda (1582), Grinius Ivanovičius (1582–1583).

1624 pasirodė paskutinis spaustuvės leidinys, 1628 metais ją perėmė unitai bazilijonai.

Pranciškaus Skorinos pradėtą knygų leidybą tame pačiame Didžiosios gatvės 19-ame name tęsė spaustuvininkas Piotras Timofejevičius Mstislavecas. Pats pastatas tuo metu jau priklausė pirkliui, Vilniaus burmistrui Lukai Mamoničiui. Jo brolis Kuzma Mamoničius, pasinaudojęs Zareckių finansine pagalba, pastate 1574 metais įkūrė spaustuvę. Kaip rašo A. R. Čaplinskas knygoje Vilniaus istorija: legendos ir tikrovė, pastatas buvęs prie Vilniaus turgavietės priešais tamsiąsias krautuvėles, kurios einant iš Rotušės į Pilį yra kairėje pusėje. Per porą metų Mamoničių spaustuvė išspausdino tris knygas: Четвероевнгелие напрестольное, Псалтирь ir Часослов. Vėliau, kilus konfliktui tarp spaustuvininko ir savininkų, Vilniaus magistrato teismas 1576 metais nutarė visus neparduotus leidinius palikti Mamoničiams, o spaustuvės įrangą – Mstislavecui.

Veiklai sustojus, tik po penkerių metų Mamoničiai pasikvietė Ivano Fiodorovo pameistrį Grinių, kuris pagamino du rusiškus šriftus. Griniui išvykus, į jo vietą pakviestas bajoras Vasilijus Haraburda. 1586 m. kovo 13 d. gavus Stepono Batoro privilegiją spausdinti knygas graikų ir rusų kalbomis, spaustuvės veikla įsisiūbavo. Kasmet buvo išleidžiama po vieną–tris knygas. 1588 metais imta leisti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Statutą, 1586-aisiais – Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo nuostatus, valdovo įsakus, mokslui skirtus elementorius, 1591-aisiais pasirodo pirmoji pasaulietinė Slavų kalbos gramatika. Visi leidiniai kruopščiai rengiami, estetiški, originaliai iliustruoti. Spausdinami ant savo gamybos popieriaus – Luka Mamoničius, anot E. Laucevičiaus, buvo vienas turtingiausių Vilniaus pirklių, turėjo savo popieriaus malūną Pavilniuose. Monografijoje Popierius Lietuvoje mokslininkas rašo, kad Pavilnio popieriaus dirbtuvė 1585 metais jau priklausė Lukošiui Mamoničiui, kad apie 1594 dirbtuvė be kitų popieriaus rūšių, gamino rašomąjį ir knygoms spausdinti ir vartojo vandenženklius su herbu Lapė ir Leono Sapiegos inicialais, kad apskritai apie  1585 visa popieriaus gamyba ir prekyba Vilniuje buvo vieno žmogaus – Lukošiaus Mamoničiaus rankose. Lukos veiklą rėmė Leonas Sapiega (1557–1633), padėjo gauti Ldk Stepono Batoro privilegiją spaustuvei. Leonas Sapiega – politikas, diplomatas, karvedys, taip pat vienas turtingiausių to meto LDK veikėjų. Puikiai išsilavinęs valstybės patriotas buvo suinteresuotas išleisti Statutą bei kitus oficialius valstybinius leidinius. Visai pelnytai Mamoničiai Leoną Sapiegą laikė savo spaustuvės globėju, net vadino vyriausiuoju spaustuvės ponu– dažnas leidinys išėjo su dedikacija šiam valstybininkui.

Mamoničių namų spaustuvės knygos buvo platinamos LDK ir Rusijoje (Maskvoje). Nors nuo pat pradžių broliai Mamoničiai stengėsi, kad jų spaustuvė būtų vienintelė, leidžianti stačiatikių bažnytines knygas, bet su jais gana sėkmingai konkuravo Šv. Dvasios brolijos spaustuvė, leidusi panašaus pobūdžio knygas. Šiuo laikotarpiu buvo išspausdintos 44 knygos, iš jų 35 – gudų ir 9 – lenkų kalbomis. Dauguma šių knygų – religinio, tik 16 – pasaulietinio turinio.

Kitas Mamoničių namų spaustuvės etapas prasideda 1607 metais, kai po brolių mirties (1606 prieš birželio 11 mirė Luka, o 1607 liepos 16 – Kuzma) spaustuvę perima pastarojo sūnus Leonas. Leonas, gavęs vardą L. Sapiegos garbei, mokėsi vietinėje brolijos kolegijoje, turėjo literatūrinių sugebėjimų, mokėjo kalbų – lenkų, gudų, senąją bažnytinę slavų, nuo 1601 jau kaip reikiant ima darbuotis šeimos spaustuvėje: parengia spaudai unitų maldaknygę. Buvo Vilniaus magistrato, pirklių ir Šv. Trejybės unitų bazilijonų brolijos narys, be to, kaip ir visa šeima, puikiai išmanė verslą. Taigi, perėmęs oficinos veiklą, pakeitė leidybos programą – pasuko unijos link, tik ne ideologinių, bet savanaudiškų tikslų vedamas. Spausdino polemines, propagandines, aiškinančias Rytų ir Vakarų bažnyčių unijos svarbą, knygas. Nenorėdamas prarasti ir Maskvos rinkos, spausdino ir stačiatikiams. Kai 1614 jam suteikiamas karališkojo tipografo titulas, imasi leisti oficialius raštus lenkų kalba. Leonas Mamoničius leido daug proginės literatūros – daugiausia epitafijas ir panegirikas didikams Radviloms, Sapiegoms, Zenevičiams, Vainoms. Rinką buvo išplėtęs į Bulgariją, Serbiją, Italiją. Pataikavimas valdžiai nepadėjo išlaikyti spaudos konkurencijos, mat lenkų ir lotynų literatūros leidybą ėmė į savo rankas jėzuitai, o leidinių kirilika bažnytiniams reikalams Leonas neleido, nors kaip tik jie dar būtų buvę paklausūs senojo tikėjimo išpažinėjams. Šia spraga naudojosi Šv. Dvasios brolijos spaustuvė. Paskutinis leidinys pasirodė 1624 metais. Jos įrangą 1628 perėmė unitai bazilijonai, su kuriais Leonas ilgus metus glaudžiai bendradarbiavo. Iš viso Leonas Mamoničius išleido 81 leidinį, iš jų 18 – gudų, 61 – lenkų, po vieną – vokiečių ir lotynų kalbomis.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje šiuo metu yra žinoma ir saugoma 12 skirtingų pavadinimų Mamoničių leidinių (palyginimui Baltarusijos nacionalinės bibliotekos elektroniniame kataloge rastos 24 knygos). Tai labai maža dalis jų leidybinės produkcijos, pasiekusios mūsų laikus, kartu tai ir didelė dalis, įvairiais būdais peršokusi keturių, beveik penkių šimtmečių negandas ir tapusi mums ano laikmečio artefaktais.

Visi šie leidiniai su egzemplioriais suregistruoti ir išsamiai aprašyti 2007 m. pasirodžiusiame XVI–XVII a. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos lituanikos kataloge. Dar devyni atskiri leidinių lapai saugomi Bibliotekos Rankraščių fonde, muziejininko, numizmato Povilo Karazijos (1887–1955) kolekcijoje (LMAVB RS F364-1230). Tai 1588 m. Statuto ir 1614 m. Tribunolo antraštiniai, teksto ir dedikacijų lapai.

Kaip matome, dauguma bibliotekos knygelių išleistos Mamoničiaus sūnaus ir tik dvi – Apeigynas ir 1588 m. Statutas – iš Mamoničių brolių veiklos laikotarpio. Geriausiai išlikę lenkų kalba publikuoti laidotuvėms skirti pamokslai, keli tikėjimo vienybę ir tiesas aiškinantys traktatai, 1585 m. seimo nutarimai bei valstybės  įstatymas – Statutas. Keletas jų restauruotos, visos knygos rūpestingai saugomos Lituanikos fonde.

Taip pat svarbu ir tai, kad bibliotekoje saugome spaudinį, kuriame pirmąkart LDK istorijoje išvardijamos ir aptariamos kunigaikštijoje veikusios spaustuvės. Tai knygotyrininkams ir kitiems, besidomintiems senąja knyga, gerai žinomas istoriko iš Torunės Jano Danieliaus Hoffmanno darbas Apie Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos spaustuves. Pacituosime, kaip minima ši leidykla: Leo Mamonicz, typographus regius, vixit 1619 qui excudit Statut W.X.Litewskiego in fol. (vert.: Leonas Mamoničius karališkasis tipografas, gyveno 1619, kuris išspausdino Lietuvos DK Statutą didžiojo formato). Ko gero, čia minima lenkiškoji 1619-ųjų Statuto laida.

Parodą galima apžiūrėti LMA Vrublevskių bibliotekoje, Vrublevskių skaitykloje (II aukštas). Ekspozicija veiks vasario–balandžio mėnesiais. Parodos rengėja – Dalia Bikauskienė. Detalesnė informacija tel.  (85) 212 68 90.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vrublevskių bibliotekoje – paroda „1863 metų sukilimo dalyvių gyvenimo vaizdai dokumentuose“
  2. Paroda „Istoriniai Vrublevskių bibliotekos rinkiniai“
  3. Kauno miesto muziejuje atidaryta A.Aleksandravičiaus nuotraukų paroda ir pristatyta nauja knyga
  4. Kauno pilyje atidaryta fotografijų paroda „Lietuvos totorių indėlis į karybos istoriją“
  5. Vilniaus universiteto bibliotekoje pristatoma prezidentinė kolekcija
  6. Atidaryta virtuali paroda „Lietuva Alfredo Riomerio piešiniuose ir akvarelėse“
  7. VU bibliotekoje atidarytoje parodoje pristatoma kilminga Lietuvos valstybės istorija
  8. Kviečia Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Paskutinieji LDK piliečiai“
  9. Paroda „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“ pradės savo kelionę
  10. Kviečia paroda „Žemaičių vyskupijos istorija“, skirta Žemaičių Krikšto 600 metų sukakčiai paminėti
  11. Kviečia paroda „Mykolui Biržiškai – 130“
  12. Pakruojo dvare — paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“
  13. Kviečia paroda Trakų salos pilyje – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys paveiksluose“
  14. Seime – unikali pilių paveikslų paroda
  15. Kviečia paroda „Vilnius XIX a. raižiniuose ir litografijose“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Oro taršos duomenys
Gamta ir ekologija

Švieslentėje – duomenys apie į orą išmetamų teršalų kaitą

2025 08 07
Kelias Vilnius–Panevėžys
Lietuvoje

Baigti ginčai dėl elektroninės kelių rinkliavos projekto

2025 08 07
Vilniaus maudyklos
Gamta ir žmogus

Vilnius atveria duomenis apie vandens kokybę maudyklose

2025 08 07
Krašto gynyba
Lietuvoje

Valstybės kontrolierė: ką reiškia finansuoti gynybą protingai?

2025 08 07
Ar saugus šulinių ir gręžinių vanduo?
Gamta ir žmogus

Asmeninių gręžinių vanduo: kada susirūpinti jo kokybe?

2025 08 07
Geležinkelis
Lietuvoje

Ministerija susirūpino geležinkelių saugumu

2025 08 07
Kombainas
Gamta ir žmogus

Prasidėjus javapjūtei – ugniagesių įspėjimas

2025 08 07
Gatvė
Lietuvoje

Svarstomi sprendimai dėl vienos judriausių Klaipėdos sankryžų

2025 08 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Budweiser apie J. Vaiškūnas. Kas iš tiesų bijo?
  • Kęstutis Čeponis apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis Čeponis apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Užsižaidę „galingieji" apie A. Ramanauskas-Vanagas įkvepia Lietuvos žmones – valia gintis ir remti Ukrainą kovoje prieš okupantus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Švieslentėje – duomenys apie į orą išmetamų teršalų kaitą
  • Baigti ginčai dėl elektroninės kelių rinkliavos projekto
  • Vilnius atveria duomenis apie vandens kokybę maudyklose
  • Valstybės kontrolierė: ką reiškia finansuoti gynybą protingai?

Kiti Straipsniai

Palangos kurorto muziejuje veikia paroda „M. K. Čiurlionis šiandien: Miškas, jūra ir…“

Palangos kurorto muziejuje veikia paroda „M. K. Čiurlionis šiandien: Miškas, jūra ir…“

2025 07 24
Tautosakos archyvas

Lietuvių tautosakos archyvui – 90: šiai progai įprasminti Valstybės pažinimo centre atidaroma speciali paroda

2025 07 23
Paroda „Minkant šamotą: pasaulio ir Lietuvos keramika dešimtajame dešimtmetyje“

Tarptautinis simpoziumas Panevėžyje prasidės didžiųjų keramikos menininkų paroda

2025 07 16
Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

2025 07 10
A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Su draugėmis, 1974 m. | R. Vikšraitis | LNM nuotr.

Laiminga vaikystė – baloje, tarp gėlių, su blynu rankoje

2025 06 28
Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas

2025 06 27
Menininkas Kęstutis Svirnelis | M. Žičiaus nuotr.

VDA 700 m² parodų salėse bus atidaryta skulptoriaus K. Svirnelio paroda „Skaitmeninė Dūšia“

2025 06 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Budweiser apie J. Vaiškūnas. Kas iš tiesų bijo?
  • Kęstutis Čeponis apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis Čeponis apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Užsižaidę „galingieji" apie A. Ramanauskas-Vanagas įkvepia Lietuvos žmones – valia gintis ir remti Ukrainą kovoje prieš okupantus
  • Kęstutis Čeponis apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jūriniai ereliai yra dažni svečiai Kuršių nerijoje

Jūriniai ereliai yra dažni svečiai Kuršių nerijoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai