Antradienis, 14 spalio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Iš kur atėjo žodžiai Kalėdos, Kūčios?

Rūta Švedienė, www.alkas.lt
2013-12-24 16:29:17
4
Kalėdų belaukiant – apeigos ir koncertai
       

6514_0_2_romuvos_kaledos_1_mediumAnot žymaus Lietuvos kalbininko akademiko Zigmo Zinkevičiaus, žodžiai Kalėdos, Kūčios, bažnyčia, krikštas, krikštyti, gavėnia, nedėlia (pastarasis nevartotinas) atėjo su ankstyvąja Rytų krikščionybės banga.

Į Lietuvą krikščionybė atėjo iš dviejų pusių: iš Rytų – nuo Bizantijos per rytinius slavus, ir iš Vakarų – nuo Romos, per germanus ir vakarinius slavus. Abi krikščionybės bangos susitiko ties etninėmis lietuvių žemėmis. Iš Rytų slenkanti krikščionybė Lietuvą pasiekė anksčiau negu iš Vakarų, apie XI a. Iki XV amžiaus apie 50 lietuvių kunigaikščių buvo pakrikštyti pagal Rytų bažnyčios apeigas, tarp jų, manoma, ir Vakarų krikščionybės įvedimo Lietuvoje iniciatoriai – Jogaila su Vytautu. Rytų krikščionybės banga buvo labai intensyvi ir lietuvių gyvensenoje paliko gilių pėdsakų. Ji atnešė į Lietuvą seniausią bažnytinę terminiją. Manoma, kad jau iki XI a. iš Rytų buvo gauti svarbiausi terminai, kaip Kalėdos, Velykos, Kūčios.

Žodžiui Kalėdos pradžią davė rytų slavų коляда, kilęs iš bažnytinės slavų kalbos kolęda, gauto per Bizantijos graikus iš lotynų kalbos (calendae). Šis žodis labai įsigalėjo: kalėdoti, kalėdotojas, kalėdininkas, kalėdinis, kalėdojimas, kalėdavimas ir kt. Pėdsakų paliko ir vardyne: Kalėda, Kaledinskas, Kalėdiškiai, Kalėdonys, Kalėdų upelis, Kalėdbalė.

Žodžiui Kūčios pradžią davė rytų slavų кутя (ukr. кутя, sen. rus. кутья). Šis žodis taip pat labai įsigalėjo: kūčiauti, kūčiautojas, kūčiukas. Žodžio kūčios kelionė į Lietuvą buvo trumpesnė negu Kalėdų. Jo gimtinė – Bizantija, o ne Roma. Pasak Z. Zinkevičiaus, vakarinės krikščionybės bangos atneštas variantas kūcios (iš lenk. kucja) pasitaiko tik tarmėse ir jo kilmė nėra visai aiški.

Apie visa tai plačiau galima pasiskaityti žymiausio istorinės gramatikos, kalbos istorijos specialisto ir baltisto Lietuvoje prof. Z. Zinkevičiaus moksliniuose straipsniuose, monografijose, populiariuose leidiniuose.

Bandant sužinoti žodžių reikšmes, kilmę, reiktų nesiremti tik išoriniu žodžių panašumu, privalu gerai išmanyti kalbos (ir ne tik savosios) istorijos dalykus. Prof. Z. Zinkevičius knygelėje „Šventasis Brunonas ir Lietuva“ (2010 m.) rašo: „Bandymas įrodyti, kad žodis kūčios esąs savas, lietuvių kilmės žodis, o ne skolinys, sieti jį su kūč-kailis „avikailio atkarpa“ neturi jokio pagrindo, nes pastarojo žodžio dėmuo kūč- (tvirtapradė priegaidė!), kaip rodo variantas kūt-kailis, yra kilęs iš kūtis „kas susivėlęs, kudlos“ ir dėl savo reikšmės, ypač dėl skirtingos priegaidės, negali turėti nieko bendra su kūčiomis (šaknis tvirtagalė)“.

Žymusis etnologas prof. Libertas Klimka – ne kalbininkas, tačiau turbūt dėl didelės pagarbos senajai baltų mitologijai bando žodžių reikšmes ir kitaip paaiškinti: „Leliu Kalėda, Kalėda! – skamba lietuvių liaudies dainų priedainiuose. Yra pagrindo manyti, kad lietuviškosios kalėdinės dainos – prosenoviškų šventinių ritualų reliktas. Taigi ir Kalėdų vardas mūsų krašte galėjo būti žinomas nuo seno, anksčiau, negu pas mus su krikštu atėjo romėniškasis kalendorius. Gal pats reikšmingiausias Kalėdų skiemuo yra Leda – žiemos dievaitės vardas? Juk pūgą ir šaltį žmonės senovišku papročiu kviesdavo prie šventinės vakarienės stalo“ (Šiaurės Atėnai. 2002-12-21 nr. 633).

Žinoma, yra ir kitų šių žodžių kilmės ir reikšmės aiškinimų, tačiau daugiausia jie remiasi ne moksliniu pagrindu, o yra vadinamosios liaudies etimologijos pavyzdžiai. Etimologija, kalbos mokslo šaka, tyrinėjanti pirminę žodžių reikšmę ir kilmę, jų santykius su kitais tos pačios kalbos ir kitų kalbų žodžiais, geba įsiskverbti į tolimą praeitį, kur nesiekia jokie istoriniai dokumentai. O pasikliaujant tik žodžių panašumu, nežinant kalbos istorijos, galima prikurti įvairiausių aiškinimų, lengva suklysti. Tačiau … be abejonių ir hipotezių nesiplėtotų ir mokslas.

Apie žodžio Kūčios reikšmę ir rašybą

Kūčios vartojamos dviem reikšmėmis: 1. Kalėdų išvakarių diena (rašoma iš didžiosios raidės – Kūčios); 2. Kalėdų išvakarėse valgoma vakarienė (rašoma iš mažosios raidės – kūčios) (žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, http://www.lki.lt/dlkz/). Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ (http://www.lkz.lt/) teikiama dar viena kūčių reikšmė –„virti nugrūsti kviečiai, valgomi Kalėdų išvakarėse su miešimu“ (miešimas – saldintas vanduo). Taigi gali būti rašoma dvejopai: Kūčių vakarienė (vakarienė tam tikra išskirtine proga) ir kūčių vakarienė (vakarienė iš tam tikrų valgių).

Senuosiuose raštuose, tarmėse galima aptikti ir tokių žodžių: Kūčės, Kūčia, pvz.: Kas per Kū̃čią gauna mušti, tą visus metus muša; Kūčiõj kaip darosi, tai bus taip visą metą.

Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma, kad kūčià – samdiniui, baigusiam tarnauti, duodamas priedas maisto produktais, paviržis.

Apie žodžio Kalėdos reikšmę ir rašybą

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ paaiškinta, kad Kalėdos – Kristaus gimimo šventė (gruodžio 25 d.), tačiau didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ (kuriame galima rasti retesnių žodžių, jų reikšmių – iš senų raštų, tarmių, nebevartojamų istorizmų, užmirštų, tačiau labai gražių ir įdomių) žodžių kalėdà (ir kalėdas) reikšmės yra tokios: Kalėdų dovana; samdiniui, atitarnavusiam metus (ppr. po Kalėdų) ir vykstančiam namo, duodama dovana (duonos kepalas, mėsos gabalas ir kt.), paviržis; išmalda (ubagas kalėdoja, t. y. renka kalėdàs: duoną, valgius); kunigui ir bažnyčios tarnams, apie Kalėdas apsilankantiems, duodama duoklė (Jūs, gaspadoriai ir gaspadinės, duokit kalėdas iš paskutinės).

Kai kas pyksta, kad atseit be reikalo peršama kūčių paplotėlį vadinti nauju žodžiu kalėdaitis vietoj paplitusios plotkelės ar plotkos, tačiau iš tikro kalėdaitis nėra naujas žodis, o žodyne dar randamas ir kitas jo variantas – kalėdatis.

Kiti „Lietuvių kalbos žodyne“ pateikiami žodžiai su šaknimi kalėd-: kalėdavimas,kalėdiene, kalėdina, kalėdinė, kalėdininkas, kalėdinis, kalėdirsė, kalėdiškai, kalėdninkas, kalėdo, kalėdojimas, kalėdoti, kalėdotojas, kalėdu, kalėduodinti, kalėduoti, kalėduotojas,kalėduška. Jei ką domina jų reikšmės, belieka panaršyti internete adresu http://www.lkz.lt/.

Pasižvalgius po žodynus, galima atrasti įdomių žodžių reikšmių, pvz., pakalėdóti reiškia ne tik Kalėdų dovanas rinkti, paelgetauti, parankioti aukų (Nežinia, kam atėjo į galvą skatiko pakalėdoti grabui), bet ir kažką pamesti, praganyti, pvz.: Nėrinį pakalėdojau.

Įsidėmėtina, kad prie šventės pavadinimo Kalėdos santrumpa šv. rašoma mažąja raide, nes šv. čia neįeina į šventės pavadinimą ir netgi iš viso gali būti nerašoma.

Užduotis – išlaikyti gimtąją kalbą, etninę kultūrą, istorinę atmintį

Šiandien Kūčių vakarienė – bene vienintelė tautinė tradicija, kurios laikosi beveik kiekviena lietuviška šeima. Su krikščioniškąja vigilijos esme čia gražiai susilieja prosenoviški tautos papročiai. Tarsi prisišliejame prie tautos tradicijų tūkstantmečio ąžuolo kamieno. Tegu žvakelė ant Kūčių stalo primins, kad lietuvių tauta turi savo istorinę užduotį – išlaikyti gimtąją kalbą, etninę kultūrą, istorinę atmintį, liaudiškąsias tradicijas, papročius. Išlikti savimi Europoje ir pasaulyje.

Garbusis L. Klimka knygoje „Tautos metai“ (2008 m.) gražiai rašo, kad išskirtinai lietuviškais Kūčių papročiais tyrinėtojai laiko kūčiukų su aguonpieniu valgymą, bičių kvietimą prie šventinio stalo, rūpestį naminiais gyvuliais, ypač avelėmis. Ir tikėjimą, kad lygiai dvyliktą valandą nakties vanduo šulinyje pavirs vynu. O kas gi tie kūčiukai, įvairiose vietovėse vadinami ir prėskučiais, ir skrebučiais, riešutėliais, barškučiais, kleckučiais, parpeliukais? Tai apeiginė duonelė, skirta vėlėms pamaitinti, mažučiukai, nes vėlės neturinčios kūno, jų daug prikepama, nes mūsų giminėlė prie Baltijos jūros gyvena nuo neatmenamų laikų…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kūčios ir Kalėdos – mėgiamiausios jaunimo šventės
  2. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  3. Raginama pripažinti Vėlinių ir Kūčių šventes
  4. E. Plioplienė. Kalėdų Senelis – mūsų ar ne mūsų?
  5. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  6. N. Marcinkevičienė. Kūčių užeiviai
  7. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  8. A. Patackas. Auxtheias Vissagistis
  9. Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui
  10. N.Marcinkevičienė. Kūčių avižinis kisielius: arkliai, vėjai ir vėlės
  11. J. Vaiškūnas. Su Žvaigždžių diena!
  12. Kūčių vakaras nepaprastas – burtai atskleidžia ateitį
  13. Kodėl griebiamasi šiaudo: tautodailininkė M.Macijauskienė – apie lietuviškas mandalas
  14. J. Vaiškūnas. Kalėdų supratimai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Vienas laukas says:
    12 metų ago

    Zinkevičius lai tik klastingai nenusikalba, kad žodžiai KALĖDOS ir KŪČIOS neva buvo rytų probizantiškosios ir vakarų progermaniškosios krikščionybių kilmių (labai norėtų). Panašu, kad krikščionis tik klastingai krikščioniškai taip “lengvistikuoja”- siekyje pateisinti užneštą Lietuvai žydkryžių.

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    12 metų ago

    Autorės labai gražiai parašyta…
    Tačiau laikas ne tik Kūčių, Kalėdų, Velykų, bet ir žodžių gavėnia, bažnyčia atėjimo iš svetur kartu su krikščionybe išvedžiojimams, tęsiantiems lietuvių (baltų) istorijos menkinimą, padėti tašką.
    To paties žodžio priegaidžių skirtingumas lietuvių kalboje yra dažnas. Skirtingos priegaidės gali būti antrinis jau įsigalėjusio žodžio vartojimo kalboje padarinys, jos negali būti neginčijamu pagrindu žodžių kilmei iš kitų kalbų aiškinti. Be to, tai yra mito-poetiniai pavadinimai, todėl jie aiškintini remiantis pasaulėžiūra, pasaulio įsivaizdavimu, o ne Z.Zinkevičiaus pozityvistiniais kalbotyros mokslo principais.
    Kūčių ir Kalėdų vardų panašumas su Rytų slavais rodytų seną, ikikrikščionišką, užsilikusį lietuviškumą ar prūsiškumą dabar slavų gyvenamame plote, o ne jų atkeliavimą iš Bizantijos su Rytų krikščionybe.
    Akivaizdu, kad Rytų krikščionybė Lietuvoje prasidėjo nuo šv. Brunono atlikto Lietuvos valdovo Netimero su kilmingaisias apkrikštinimo ir apie 150 – 200 metų Lietuva manytina buvo pravoslaviška.
    Beje, tuo metu pravoslavais buvo apkrikštyti ir jotvingiai bei kitos prūsų gentys. Tai rodo tokie faktai, kaip jų bažnytinės duoklės mokėjimas Kijevo Rusiai ir priešinimasis tam. Pvz., tam piešinosi jotvingiai, lietuviai, kitos gentys, kaip dalis galindų, krivyčių, kitų genčių, buvusių pravoslavais XI amžiuje Vakarų krikšionybei (vokiečiams) spaudžiant išsikėlė į Šiaurės Rytus į dabartinio Novgorodo, Maskvos, Smolensko, kt. sritis.
    Tas perkrikštijimo procesas iš pravoslavų į katalikus tęsėsi, kaip minėta, apie pora šimtų metų. Jo pabaiga galima laikyti žemaičių perkrikštijimą katalikais.
    Taigi ne minėti žodžiai į Lietuvą atkeliavo su krikščionybe, bet ji atėjusi suteikė minėtiems lietuvių žodžiams katalikišką turinį.

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      12 metų ago

      Elementaru Vatsonai…, kol nėra reiškinio, nėra ir žodžio jį pavadinti. Pavadinimai,- gavėnia, adventas, bažnyčia, plotka atsirado tik žydkrikščionims atsibasčius į mūsų kraštus. Visiškas sapalas, kad Lietuva nuo Netimero laikų 200 metų buvo pravoslaviška t.y. krikščioniška. Karalius Mindaugas garbino septynis Dievus ir Deives (yra keletas nepaneigiamų įvairių šaltinių liudijimų), net kunigaikštis Kęstutis susitarimą su užsieniečiais sutvirtino apeigomis Dievų garbei. Bet ir po smurtinio, prievartinio Žemaitijos krikšto iki jėzuitų siautėjimo 17 amžiuje, naikinant tautos prigimtinę kultūrą, Lietuva išliko savo etninės prigimtinės religijos išpažinėja. Tai tu “Vilna”, jau ne pirmas kartas stengiesi žydkrikščioniškai apdergti mūsų tautos pagonišką istoriją.

      Atsakyti
  3. jooo says:
    11 metų ago

    vėlėm duoną kalėdom kepa, nakčiai stalo su apeiginiais 12 patiekalų nenukrausto kad vėlės galėtų pavalgyti.O vėlė tai vėl lėlė ar vėl lekianti. O Kalėda Ka? lė da juk tai: ką lėlė (ėda?)da (daro dar, da taip rusų k.?)? Juk akivaizdi prasmė žodžių pačiuose žodžiuose, Kitas varijantas kalasi per ledą, t y jau ima ilgėti diena, prasideda atsivertimas prie dangaus dievų nuo žemės, mirusiųjų valdomo pusmečio. Taip ir turi būti kad ne viena o daug prasmių tam pačiam žodyje, t y keli sluoksniai

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

VDU įsteigė paramos fondą studentams, nukentėjusiems nuo COVID-19
Lietuvoje

Pradedamas mokinių ir studentų bendrabučių atnaujinimas

2025 10 14
Prezidentas lankosi Akmenės rajone
Lietuvoje

Prezidentas lankosi Akmenės rajone

2025 10 14
Pratybos
Lietuvoje

Prasidėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybos „Tvirtas skydas 8“

2025 10 14
Seimas, žurnalistai
Lietuvoje

Siūloma griežtinti atsakomybę už atsisakymą teikti informaciją žiniasklaidai

2025 10 14
Elektrinis traukinys
Lietuvoje

Lietuvą pasiekė naujas elektrinis traukinys

2025 10 14
Žemės sklypai
Lietuvoje

Valstybinės žemės įveiklinimas viršija planą

2025 10 14
Kelias žiema
Gamta ir žmogus

Plikledis gali pasirodyti jau spalį: ką turi žinoti vairuotojai?

2025 10 14
Žemės ūkis
Lietuvoje

Žemės ūkio ir maisto politika taps strategiškai svarbia nacionaliniam saugumui

2025 10 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • V V P I ukf 1976 apie Kada pagyvenusiems žmonėms metas persėsti į keleivio vietą?
  • LRT R 10-12, + ŽR apie V. Sinica. Migracijos politika tampa pavojinga
  • ŽR: Atviras pokalbis apie V. Sinica.Tarptautinio valiutos fondo kliedesiai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pradedamas mokinių ir studentų bendrabučių atnaujinimas
  • Prezidentas lankosi Akmenės rajone
  • Prasidėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybos „Tvirtas skydas 8“
  • Siūloma griežtinti atsakomybę už atsisakymą teikti informaciją žiniasklaidai

Kiti Straipsniai

1 a–d pav. Albumo fragmentai. Žilius, Jonas. Albumas lietuviškos parodos Paryžiuje 1900 metuose. Plymouth, Pa.: Spauda „Vienybės lietuvninkų“, 1902, p. 17, 19, 22

I. Nėnienė. Sodžiaus raštai – lietuviškumo paieška

2025 10 14
Laukiama pateikiant nusipelniusius gauti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją | lrkm.lt nuotr.

Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai pasiūlyti penki etnokultūrininkai

2025 10 10
Petras Gražulis teisiamas už „Šventą raštą“

M. Kundrotas. Oficialu: teismas cenzūruoja Bibliją

2025 10 08
Romuvos Krive trečią kartą išrinkta Inija Trinkūnienė

Romuvos Krive trečią kartą išrinkta Inija Trinkūnienė

2025 10 06
Kęstutis ir jo žmona Birutė

B. Jankauskas. 643 metai nuo karaliaus Kęstučio žūties

2025 10 02
Zigmas Zinkevičius

S. Birgelis. Keletas nuotrupų apie prof. Zigmą Zinkevičių

2025 10 01
Kernavė atšventė rudens lygiadienį ir Baltų vienybė dieną

Kernavė atšventė rudens lygiadienį ir Baltų vienybė dieną

2025 09 29
Arūnas ir Vida Sniečkai

Arūnas ir Vida Sniečkai pasitiks lankytojus atnaujintame Juškų muziejuje

2025 09 26
D. Trampas kalba Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 80-osjoje sesijoje, 2025 m. rugsėjo 23 d.

D. Trampas. JT užstrigo kaip sugedęs teleprompteris ir eskalatorius

2025 09 25
Dezinformacija

Lietuvių kalbos komisija kviečia pasikalbėti nuotoliniame forume „Kalba kaip ginklas: ar esame atsparūs manipuliacijoms?“

2025 09 21

Skaitytojų nuomonės:

  • V V P I ukf 1976 apie Kada pagyvenusiems žmonėms metas persėsti į keleivio vietą?
  • LRT R 10-12, + ŽR apie V. Sinica. Migracijos politika tampa pavojinga
  • ŽR: Atviras pokalbis apie V. Sinica.Tarptautinio valiutos fondo kliedesiai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Rimvydas apie Seime – konferencija apie okupuoto Vilniaus gyvenimą 
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai