Spalio 1 d. Vilniuje prasidėjo tarptautinė konferencija „Ateities scenarijai: kultūros atsakas į Europos Sąjungos socialinės ir ekonominės raidos iššūkius“. Konferenciją atidarė Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su Europos Švietimo, kultūros, daugiakalbystės ir jaunimo komisare Androula Vassilou ir Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto pirmininke Doris Pack.
Europos kultūros politikos ateičiai skirtoje konferencijoje kultūros ministras Šarūnas Birutis teigė, jog emigracijos priežastys ne tik ekonominės, bet ir kultūrinės. Konferencijos atidaryme ministras pastebėjo, jog į kultūrą būtina žvelgti horizontaliai, bei pabrėžė jos įtaką platesniems procesams, tokiems kaip emigracija.
„Kaip pamatuoti kūrybiškumo pamokų, kultūros renginių, socialinės integracijos programų poveikį? Kaip įrodyti, kad modernizuota biblioteka ar bibliotekų tinklas taip pat sukuria ekonominę vertę? Kokiu būdu pasiekti, kad atnaujinti paveldo objektai taptų aktyvūs bendruomenių veiklos centrai, kad būtent vietos bendruomenės laikytų jas savastimi ir vietos tapatybės dalimi? Kaip įrodyti, jog miestų ir miestelių regeneraciją per kultūrą stabdo emigracija ir kad emigracijos priežastys visų pirma yra kultūrinės, o ne ekonominės?“, – retoriškai klausė Š. Birutis.
Pasak ministro, nepaisant fakto, jog autorių industrija sukuria 5 proc. ES BVP ir įdarbina per 5 proc. visų darbuotojų, kultūrai vis dar trūksta deramo įvertinimo ir finansavimo. ES biudžete kultūrai yra skiriama daugiau nei 1 mlrd. eurų, kai tuo metu sanglaudai – beveik 350 mlrd. eurų.
Ministras pžymėjo, jog Lietuvoje autorių industrija taip pat sukuria daugiau nei 5 proc. BVP ir apima 5 proc. užimtumo. Be to, vienas asmuo šiame sektoriuje sukuria didesnę pridėtinę vertę nei kituose sektoriuose, kultūros sritis yra atsparesnė krizei už kitas ekonominės šakos.
A.Vasilou: ekonominio nuosmukio metu gelbsti kultūra
Europos Švietimo, kultūros, daugiakalbystės ir jaunimo komisarė Androula Vasilou pabrėžė, kad investicijos į kultūros sektorių ekonominio nuosmukio metu reiškia spartesnį augimą, ir teigė, jog ES valstybės narės jau yra skatinamos investuoti į šį ekonomiškai perspektyvų sektorių. Pasak jos, net ES sumažėjęs biudžetas išsaugojo 9 proc. augimą kultūros sričiai.
Komisarė taip pat akcentavo kultūros ir kūrybinio sektoriaus vaidmenį versle. Jos teigimu, šiuo metu ES dirba 1 mln. įvairių su kultūra susijusių įmonių, kurios sudaro 4,5 proc. viso ES verslo sektoriaus. Komisarės nuomone, šiandien ypač svarbus komisijos dirbas ir su bankų sektoriumi, kuris turėtų ženkliai prisidėti prie dar didesnio kūrybinio sektoriaus augimo.
A.Vasilou akcentavo ir artėjantį 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų finansinį laikotarpį.
„Aš išsiunčiau ministrams, atsakingiems už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą valstybėms narėms, laiškus, kuriuose rekomendavau atkreipti dėmesį į kultūrą ir jos kuriamą naudą ir pagalvoti apie naujas lėšų įsisavinimo formas“, – sakė A.Vasilou.
D.Pack: kultūra galime konkuruoti su pasauliu
Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė Doris Pack atidaryme akcentavo kultūros kaip konkurencingumą užtikrinančio įrankio vaidmenį Europos ir pasaulio kontekste. Jos teigimu, šiuo metu ekonomiškai stiprios šalys investuoja į kultūros sektorių, taip siekdamos didinti savo konkurencinį pranašumą prieš kitas šalis. Pavyzdžiui, Kinija finansavimą kultūrai padidino 20 proc.
„Turime nepamiršti ir kultūrinės diplomatijos, kuri užtikrina regionui didesnį dėmesį ir suteikia daugiau pranašumų“, – teigė D.Pack.
Konferencijoje „Ateities scenarijai“ dalyvauja per 200 delegatų iš ES valstybių vyriausybinių institucijų, atsakingų už kultūros politikos formavimą.