Skelbiame Eglės perskaitytą feisbuke įdomų pokalbį tarp emigrantės Dovilės ir Lietuvoje gyvenančios Daivos. Šį pokalbį paskatino dainininko Egidijaus Dragūno mintys, išsakytos žurnale „Kelionės ir pramogos“. Ką Jūs apie tai manote? www.alkas.lt
“Kelionės ir Pramogos”:
…Nebėra kur trauktis.
Suprantu, kad viskas priklauso nuo manęs – nuo kiekvieno iš mūsų. Ir kada
žmonės moja ranka ir bėga…. Aš ne iš jų. Nereikia bėgti. Reikia likti čia ir
keisti.
…Čia mano senelių
kapai. Kai lenkai puolė Lietuvą, mano prosenelis apgynė Perlojos respubliką,
senelis Pranas Dragūnas atlaikė priešus ties Molėtais. Tai yra mano šalis, mano
kalba. Aš myliu savo šalį.
Egidijus Dragūnas
Daiva: Ačiū Pranui Dr. už Molėtus 🙂
Darius: Įdomu, niekad nebuvau skaitęs ar girdėjęs jog Dragūnas taip didžiuojasi Lietuva. Tiesiog šaunu :)))
Dovilė: Tai aisku, kai uzdirba uz viena vakara kiek vidutinis Lietuvis uz tris menesius lengva metytis sparnuotom frazem… sotus alkano nesupras!
Daiva: Tai ką vadinat “sparnuotom frazėm” reikia turėti drąsos viešai ištarti ir būti apie tai mąsčius. Juk tikrai šiuo metu nedidina populiarumo ir yra “nemadinga”, netgi greičiau atvirkščiai, pasakyti “Tai yra mano šalis, mano kalba. Aš myliu savo šalį. Nereikia bėgti. Reikia likti čia ir keisti“. Mąstykim ir kalbėkim visi sparnuotom frazėm 🙂
Dovilė: zmogui negali rupeti “auksti” dalykai, jei jo zemiausi zmogiski poreikiai nera patenkinti. Va jums ir atsakymas kodel nemadingos dabar tokios snekos. Tokios snekos gali rupeti tik Dragunui, kurio bilietas i koncerta kainuoja 80Lt, o susirenka 2tukstanciai zmoniu 🙂
Daiva: “aukštais” dalykais jūs vadinat paprasčiausias žmogiškiausias vertybes, jos visai nesusiję su gaunamu atlygiu už darbą. Jas žmogus suvokia ir jomis remiasi savo gyvenime arba nemąsto, tik plaukia nešamas aplinkybių. O “žemiausi žmogiški poreikiai” kiekvienam yra labai skirtingi.
Dovilė: Kas yra ta jusu vadinamoji paprasciausia zmogiska vertybe? Savo vienintelio gyvenimo paaukojimas gyvenimui korumpuotoje valstybeje, kurioje zmogus niekam nerupi? Ar tai vertybe? man gaila tu, kuriems atrodo kad kazka pakeis.. Jei VISA TAUTA sukilus pries kedzio byla nieko nepakeicia, tai pagalvokite ka kas nors is vis cia gali pakeisti, ir ar verta stengtis 🙂 Lietuva galima mylet ir is toli…
Daiva: Būtų labai gaila, jei taip galvotų dauguma, jei taip būtų galvoję gyvenusieji iki mūsų, žymiai anksčiau iki mūsų, tie, kurie paliko tai ką mums atrodo per sunku išsaugot ateisiantiems po mūsų. Stengtis visada verta. Be pastangų labai greit viską suėda rūdys, dulkės ir kt. blogis 🙂
Dovilė: Tai tada jau ne “butu gaila”, o “yra gaila”, nes taip ir galvoja dauguma… Ne is gero gyvenimo puse tautos beliko.
Daiva: O kas turi pasiūlyti gerą gyvenimą?
Dovilė: Dieve mano, kaip zmogui sunku pripazinti, kad Lietuva yra neturtinga, korumpuota, verslo neremianti, svogeriu sistemos salis (ir t.t.) … Ir jei pati tuo netikit, net 10 000 emigrantu i menesi jums nera pakankamas irodymas. Na bet tebunie, tegu taip, kaip jus tikit, buna jums smagiau 🙂
Darius: Kokia įdomi diskusija čia įsiplėtojo:)
Na visų pirma gal reikėtų atskirti valstybės ir Tėvynės sąvokas. Taip, valstybė mūsų korumpuota, turime problemų, bet bet kurioje kitoje šalyje korupcija taip pat egzistuoja. Kitas klausimas ar dėl bėdų… esančių mūsų valstybėje mes negalime mylėti savo Tėvynės?
Ir turiu sutikti su tuo, jog garsiai sakyti myliu Lietuvą – savo Tėvynę yra mažų mažiausiai nemadinga. Būna net ir pavojinga nes lieki apšauktas, žeminamas ir laikomas kažkokiu kvailiu.
Bet būtent tai mane ir skatina dar labiau mylėti Tėvynę 🙂 O jei visi tikrai mylėsime, tokiems dalykams kaip korupcija nebeliks vietos, tad mažiau neapykantos ir blogo požiūrio, o daugiau meilės tiek Tėvynei tiek šalia esančiam 🙂
Daiva: Dar viena “sparnuota frazė” – pirmiausia reikia susitvarkyti “savo kieme” – nes lengviausia nubėgti ten kur jau sutvarkyta 🙂
Dovilė: O kodel as tureciau pasirinkti sunkesni/blogesni varianta, jei galiu pasirinkti lengvesn/geresni? Man atrodo, gyvenimas ir taip pakankamai sudetingas ir be tycinio jo sunkinimo
Daiva: Labai panašų klausimą sprendžia ir visi gyvenantys šeimoje:) Galima žymiai lengviau ir paprasčiau gyventi išsiskyrus (oi kiek problemų atkrenta, kiek laisvės, kiek naujų kelių atsiveria!), bet žmonės renkasi sunkesnį kelią – prisitaikyti, spręsti problemas, mylėti, nors ir kaip tai sunku. O galų gale, pasirinkęs ne patį lengviausią “variantą” ir pabėgęs kur lengviau, o išsprendęs ar pakeitęs savo pastangomis ką nors – pajauti neapsakomą džiaugsmą, kad tau pavyko! Tik dėl to verta gyventi:)
Darius: Labai gražūs ir prasmingi žodžiai 🙂
Daiva: Labai džiugu, kad yra bendraminčių 🙂
Dovile, man labai įdomu kur jūs gyvenate, nes kolkas dar nežinau nei vienos šalies kurioje emigrantai yra labiau vertinami už vietinius gyventojus, tuos kurie (ir jų tėvai ir seneliai)ten gimę?