A.Butkevičiaus Vyriausybė kol kas dvigubai populiaresnė nei A.Kubiliaus

Algirdas Butkevičius ir jo Vyriausybė, palyginti su pirmtakais, darbą pradėjo su dvigubai didesniu visuomenės palaikymu. Tiesa, neigiamai vertinančių Ministrų kabineto darbą tebėra daugiau, nei jam rašančių teigiamą pažymį.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sausį atlikta apklausa.

Kaip ir lig šiol, partijų reitinge karaliauja socialdemokratai, dar labiau išauginę savo persvarą prieš artimiausius konkurentus. Tuo tarpu premjero postui užimti gyventojai mato tik vieną tinkamą politiką – tai dabartinis Vyriausybės vadovas A. Butkevičius.

Skeptikų vis dar daugiau nei optimistų

Konservatorių lyderis Andrius Kubilius su savo Vyriausybe darbą baigė turėdamas 17,4 proc. gyventojų palaikymą. Dešinių kėdes Vyriausybėje užėmę socdemai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir lenkai kol kas džiaugiasi dvigubai didesniais reitingais.

DELFI užsakymu „Spinter“ atliktos apklausos duomenimis, palankiai A. Butkevičiaus Vyriausybę sausį vertino 36,8 proc. gyventojų. Tiesa, skeptikų tebėra gerokai daugiau nei optimistų – neigiamai ar greičiau neigiamai nei teigiamai dabartinį Ministrų kabinetą vertina 43,1 proc. respondentų. Bet ir pagal šį rodiklį A. Butkevičiaus komanda gerokai lenkia A. Kubiliaus Vyriausybę, kurios darbui neigiamą pažymį rašė daugiau kaip 79 proc. visuomenės.

Panašu, kad greitu metu pasitikėjimo A. Butkevičiaus Vyriausybe rodikliai turėtų dar pakisti. Mat kas penktas apklausos dalyvis kol kas neturi nuomonės apie naujojo Ministrų kabineto darbo kokybę.

Kito politiko premjero kėdėje nemato

Dar vienas pasitikėjimo Ministrų kabinetu rodiklis – alternatyvaus Vyriausybės vadovo paieškos. A. Kubilius, būdamas premjeru, turėjo aibę konkurentų, kuriuos gyventojai būtų mieliau matę ministro pirmininko poste. Tuo tarpu A. Butkevičius šiuo metu konkurentų neturi.

Apklausos duomenimis, dabartinį premjerą labiausiai tinkamu šiam darbui politiku laiko daugiau nei 30 proc. gyventojų. Tiesa, per mėnesį jo pozicijos sumenko 3,3 procentinio punkto.

Artimiausias A. Butkevičiaus konkurentas – Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Tačiau jį premjero kėdėje nori matyti tik 7,5 proc. gyventojų – 2,4 procentinio punkto mažiau nei praėjusių metų gruodį.

Po socdemų ir „darbiečių“ lyderių rikiuojasi trys politikai, išsitenkantys vieno procento ribose: ekspremjeras A. Kubilius (5,6 proc.), populiarėjantis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis (4,9 proc.) ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis (4,6 proc.).

Iššūkį A. Kubiliui konservatorių lyderio rinkimuose pretenduojanti mesti buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė, dar neseniai karaliavusi potencialių premjerų reitinge, dabar ritasi į šios lentelės dugną. Ją Vyriausybės vadovės poste sausį norėjo matyti tik 2,2 proc. gyventojų – 4,8 procentinio punkto mažiau nei 2012 m. gruodį.

Partijų reitinge – jokių didesnių pokyčių

A. Butkevičiaus vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija ir toliau lieka populiariausia šalies politine jėga. Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už socdemus balsuotų 26,7 proc. respondentų – šis rodiklis, palyginti su gruodžio mėnesio duomenimis, ūgtelėjo 2,6 procentinio punkto.

Antra ir toliau rikiuojasi Darbo partija (15,3 proc.), treti – konservatoriai (8,8 proc.). Ketvirtą ir penktą vietą dalijasi „Tvarka ir teisingumas“ bei Liberalų sąjūdis: abi šias politines jėgas palaiko po beveik 7 proc. respondentų.

A.Ramonaitė: stebina išankstinis neigiamas nusistatymas Vyriausybės atžvilgiu

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentė Ainė Ramonaitė DELFI teigė, jog geresnis A. Butkevičiaus Vyriausybės vertinimas – savotiškas pasitikėjimo avansas, atspindintis ir Seimo rinkimų rezultatus.

„Viena vertus, aišku, yra natūralus pasitikėjimo rezervas. Kita vertus, būtų galima paskaičiuoti, koks yra bendras užnugaris dabartinės Vyriausybės, o koks buvo tuometinės – kiek žmonių balsavo už tas partijas, kurios dabar sudaro Vyriausybę, o kiek už tas, kurios buvo A. Kubiliaus Vyriausybėje“, – kalbėjo A. Ramonaitė.

Seimo rinkimuose už koaliciją vėliau suformavusius socdemus, „darbiečius“, „tvarkiečius“ bei Lenkų rinkimų akciją daugiamandatėje apygardoje iš viso balsavo 51,33 proc. rinkėjų, už ankstesnę Vyriausybę formavusius konservatorius, liberalus ir liberalcentristus – 25,71 proc.

Tiesa, A. Ramonaitę kiek nustebino tai, kad ir naująją Vyriausybę gyventojai vertina labiau neigiamai nei teigiamai.

„Aišku, žmonės jau gali kažką vertinti. Bet bendras nusiteikimas yra problema. Pas mus yra toks išankstinis negatyvumas. Tas rezervas, kuris turėtų kilti iš demokratijos principų supratimo, pas mus yra praktiškai nulinis arba net neigiamas. Iš karto pradedi su neigiamu ženklu. Ir klausimas – ar eini dar labiau neigiamai, ar kažkiek dar gali pakilti“, – svarstė politologė.

I.Degutienės nuosmukis: rinkėjai ieškojo „mažesnės blogybės“ nei A.Kubilius?

TSPMI docentės teigimu, konservatorių vicepirmininkės I. Degutienės nuosmukis trokštamiausių Vyriausybės vadovų reitinge gali reikšti, kad ją premjero kėdėje norėjo matyti ne dešiniųjų elektoratas, o mažesnės blogybės už A. Kubilių ieškoję kairiųjų pažiūrų rinkėjai.

„Kiek dirbtinai atrodydavo I. Degutienės pirmavimas. Greičiausiai I. Degutienės reitingai buvo ne dešiniųjų rinkėjų dėka. Žmonės įsivaizdavo, kad vis tiek premjeras gali būti tik iš dešiniųjų. O jeigu nemėgsti A. Kubiliaus, kita alternatyva – I. Degutienė. O dabar, kai kairieji pasisako už A. Butkevičių ir V. Uspaskichą, vadinasi, dešiniųjų stovykloje I. Degutienės pozicija yra silpnesnė“, – aiškino A. Ramonaitė.

Reitingus koreguos Darbo partijos byla

Partijų reitinge didesnių pokyčių politologė kol kas neprognozuoja. Vienintelė išimtis – Darbo partijos byla, kurioje jau gana greitai gali būti skelbiamas nuosprendis. Tiesa, A. Ramonaitė nesiima prognozuoti, kaip teismo verdiktas paveiks Darbo partijos elektoratą – atbaidys ar mobilizuos.

„Gali pakoreguoti (reitingus – DELFI). Tik įdomu, į kurią pusę. Tiesą sakant, neaišku“, – reziumavo TSPMI docentė.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų sausio 17-28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.