Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sukvietė Seimo, Ministrų kabineto narius, verslo atstovus ir ekonomistus į susitikimą, kuriame buvo sprendžiama, kaip užtikrinti tolesnį Lietuvos ekonomikos augimą ir paskatinti investicijas į ją.
Keletą pastarųjų metų, kai įvairios krizės neigiamai paveikė globalią ekonomiką, Lietuvos verslas parodė atsparumą. Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuva teigiamo ekonomikos augimo zonoje išsilaikė ilgiausiai.
Prie to prisidėjo ir aktyvi anticiklinė valstybės politika, kai buvo sparčiai padidintos gyventojų pajamos keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį, minimalią mėnesinę algą, didinant socialines išmokas ir įvairias kompensacijas, pensijoms augant sparčiau nei vidutiniam atlyginimui, kai buvo taikomos laikinos pagalbos priemonės verslui.
Šalies vadovas pabrėžė, kad negalima užmigti ant ankstesniais metais priimtų sprendimų skrynios. „Praėjusių metų paskutinio ketvirčio Lietuvos ekonomikos rezultatai rodo, kad būtina neatidėliojant imtis naujų ekonomikos augimo ir investicijų skatinimo priemonių. Niekas kitas už mus to nepadarys, o jei nesiimsime, liksime už kitų šalių nugarų, neišnaudoję galimybių augti sparčiau“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pasidžiaugė, kad nuo pat kadencijos pradžios jo skatintas nacionalinio plėtros fondo projektas stipriai pajudėjo į priekį intensyviai padirbėjus Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms. Dabar būtina kuo greičiau parengti planą, kaip Lietuvai pasinaudoti likusiais 2 mlrd. eurų iš 5 mlrd., skirtų Lietuvos ekonomikos gaivinimui, sutartų Europos Vadovų Taryboje ir rezervuotų šaliai Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) priemonėje.
Kadangi kapitalo rinkose skolintųsi aukščiausią emitento kredito reitingą turinti Europos Komisija ir perskolintų šaliai narei, atitinkamai Lietuva esamomis aplinkybėmis galėtų pigiau gauti finansinių išteklių investicijoms.
„Neabejoju, kad Lietuva turi visas galimybes įgyvendinti ambiciją tapti žemų fiksuotų atsinaujinančios energetikos kaštų valstybe, patrauklia ir gamybiniam, ir paslaugų sektoriams, užsienio investuotojams. Tai aktualu taip pat ir savivaldybėms, aktualu mažinant šalies regioninius skirtumus.
Turime sparčiau judėti link klimatui neutralios ekonomikos, elektrifikuoti viešąjį transportą, skatinti žaliajai industrijai priskiriamos gamybos augimą, turime pritaikyti tolesnei verslo plėtrai reikalingas finansines priemones“, – sakė Prezidentas.
Susitikime tarp diskusijos dalyvių vyravo bendra nuomonė, jog palankiam investiciniam šalies klimatui ir toliau būtinos pelno mokesčio pataisos, užtikrinančios modernių investicijų paskatas. Paskata investicijoms į technologinį atsinaujinimą, galiojusi 2009–2023 m., kitąmet nebeegzistuos, jei nebus naujų Vyriausybės ir Seimo sprendimų.
