Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente vyko ataskaitinis susirinkimas, kuriame buvo aptarti 2023-iųjų valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos rezultatai.
Į jį atvyko vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, Prezidento patarėjas Darius Urbonas, kitų įstaigų prie VRM atstovai.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė susirinkime teigė, jog jau ketvirtus metus ministerija ir departamentas kartu ieško geriausių sprendimų, kurie padėtų saugesniems jaustis ne tik mūsų šalies gyventojams, bet ir ugniagesiams gelbėtojams.
„Prieš trejus metus jaučiausi nepatogiai, nes jūsų tarnybai daug ko trūko, o viešaisiais pirkimais irgi negalėjome didžiuotis. Per tuos metus buvo atlikta nemažai darbų, kad ši padėtis pasikeistų. Didžiausias pokytis įvyko ugniagesių gelbėtojų aprūpinimo ir viešųjų pirkimų srityje. Ataskaitinis susirinkimas yra gera proga įsivertinti atliktus darbus ir priimtus sprendimus“, – sakė ministrė.
Ministrė pasidžiaugė, jog per tuos metus buvo atnaujintas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrinės technikos parkas.
A.Bilotaitė pažymėjo, jog per pastaruosius trejus metus departamento finansavimas nuosekliai didėjo. Tarnybai papildomai skirti 28 mln. Eur.
„Karas Ukrainoje paskatino mus atsigręžti į civilinę saugą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui teko ypatinga misija – atkurti civilinę saugą. Šioje veikloje mes įgijome pagreitį ir labai svarbu jo neprarasti. Bendrų pastangų dėka sukūrėme priedangų tinklą. Per 2023 metus jų skaičius išaugo 77 procentais. Ekstremaliųjų situacijų valdymui pasitelkti parengties pareigūnai. Siekdami nelaimės atveju laiku įspėti gyventojus, nuosekliai vykdome perspėjimo sirenų tinklo plėtrą. Metų pabaigoje turėsime 1141 įdiegtą sireną. Taip pat pradėta kurti platforma centralizuotam sirenų valdymui. Sėkmingai tęsiame pasirengimą galimai avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje. Bendram šalies pasirengimui šiai galimai nelaimei kasmet numatomas finansavimas – apie 30 mln. eurų“, – vardijo nuveiktus darbus vidaus reikalų ministrė.
Pasak ministrės, dar viena departamentui deleguojama misija – mažinti žūčių skaičių gaisruose. „Suprantu, kad tai socialinių problemų rezultatas ir jūs skiriate daug dėmesio tam, kad žūčių mažėtų. Jūsų dėka pernai gaisruose išgelbėta 160 žmonių. Pasitikiu jūsų profesionalumu. Jūsų aktyvios prevencinės veiklos dėka 51 procentas žmonių namuose jau turi įsirengę dūmų detektorius, tačiau to nepakanka, nes absoliuti dauguma žūčių įvyksta ten, kur nėra dūmų detektorių. Būtų gerai, kad dūmų detektorius turėtų bent 75 procentai gyventojų“, – kalbėjo ministrė.
Ji pabrėžė, jog valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba visuomenė labiausiai pasitiki: „Žmonės jumis pasitiki, gerbia ir vertina jūsų darbą. O aš noriu pasidžiaugti, kad esame komanda ir turime aiškų planą.“
PAGD direktorius Saulius Greičius išsamiai apžvelgė valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos rezultatus. „Mūsų veikla pakankamai aiškiai reglamentuota teisės aktų, bet gyvenimas ir geopolitinė situacija iškelia tam tikrus prioritetus: valstybinės priešgaisrinės priežiūros veiklos tobulinimą, civilinės saugos ir parengties stiprinimą. Vienas iš didžiausių rūpesčių – civilinė sauga. Pokyčiai šioje srityje tikrai dideli. Stiprinant civilinę saugą rengtos pratybos, vyko priedangų ir perspėjimo sirenų plėtra bei vietos bendruomenių mokymai. Stiprinant parengtį įgyvendintas priešgaisrinės saugos sistemos bandomasis modelis, daug dėmesio skirta techninei pažangai ir pareigūnų komplektavimui.“
Daug dėmesio savo pranešime departamento direktorius skyrė gaisrų prevencija.
100 tūkst. miesto gyventojų pernai teko 2,3 gaisruose žuvusių žmonių, o kaimo vietovėse – 6,3. Miestuose žuvo 44 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 56. Statistikos departamento duomenimis, miestuose gyvena 68 proc. visų Lietuvos gyventojų, o kaime – 32 proc. gyventojų, t. y. 2 kartus mažiau žmonių. Tipiškas žuvusiojo gaisruose portretas: nuo 44 iki 75 metų amžiaus, kaimo gyventojas, nuo 20 iki 8 val. ryto, antroje mėnesio pusėje, penktadienį ir sekmadienį.
Lietuvoje pernai kilo 7905 gaisrai. Gaisruose išgelbėta 160 žmonių, iš jų 5 vaikai (išgelbėta 34 gyventojais daugiau negu 2022 m.). Ugniagesiai pernai atliko beveik 14 500 gelbėjimo darbų. Jų meti išgelbėti 368 gyventojai, tarp jų 32 vaikai.
S. Greičius susirinkime atkreipė dėmesį ir į pernai išaugusį pareigūnų vidutinį darbo užmokestį. Jis, lyginant su 2022 m., padidėjo 89 eurais į rankas, arba 8 proc. Darbo užmokesčio didėjimui įtakos turėjo bazinio dydžio padidėjimas bei pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimai.
Departamento direktorius pasidžiaugė, kad 93 proc. gyventojų pasitiki tarnyba, šis pasitikėjimas dar labiau įpareigoja stiprinti parengtį ir užtikrinti gyventojų saugumą.
