Šylant orams, eismo sąlygos pastebimai keičiasi – į gatves grįžta motociklininkai, dviratininkai ir paspirtukininkai. Vairuotojams jis reiškia viena – būtinybę iš naujo įvertinti padėtį keliuose ir būti atidesniems.
Miestuose šie pokyčiai jaučiami stipriau – daugėja situacijų, kuriose susikerta skirtingų eismo dalyvių judėjimas. Tokiais atvejais net ir nedidelė klaida gali lemti eismo įvykį.
Motociklai – mažesni, todėl sunkiau pastebimi
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius atkreipia dėmesį, kad atliekant manevrus vairuotojai ne visada tinkamai įvertina padėtį kelyje.
„Motociklai yra mažesni nei automobiliai, todėl juos sunkiau pastebėti pažvelgus į veidrodėlį, o atliekant manevrą kyla didesnė susidūrimo rizika. Nors vairuotojui tokie įvykiai dažniausiai baigiasi nedideliais nuostoliais, motociklininkui pasekmės gali būti gerokai skaudesnės“, – pabrėžia A. Gučius.
Atliekant persirikiavimą ar posūkį rekomenduojama atidžiai įvertinti situaciją ir papildomai įsitikinti, kad šalia nėra mažiau pastebimų transporto priemonių.
Greitis ir atstumas dažnai įvertinami netiksliai
Papildomą riziką kelia ir tai, kad motociklų judėjimą įvertinti yra sunkiau nei automobilių.
„Esame įpratę vertinti automobilio greitį ir atstumą, todėl galime gana tiksliai nuspręsti, kada saugu atlikti manevrą. Su motociklais tai padaryti gerokai sudėtingiau – dėl mažesnių gabaritų jų atstumą ir artėjimo greitį vairuotojai dažnai įvertina netiksliai“, – aiškina A. Gučius.
Pasak jo, tokiais atvejais svarbu nepasikliauti vien įpročiais, skirti daugiau laiko aplinkos įvertinimui ir neskubėti priimti sprendimų, ypač išvažiuojant iš šalutinio kelio ar kertant priešpriešinį eismą.
Dviratininkai ir paspirtukininkai – rizikos susikirtimuose
Pavasarį, padidėjus dviračių ir paspirtukų srautams, ypatingą dėmesį verta skirti vietoms, kuriose susikerta skirtingi eismo srautai.
„Pavojingiausios situacijos kyla tada, kai automobiliai įvažiuoja į kiemus ar kitas teritorijas ir kerta dviračių ar pėsčiųjų takus. Tokiose vietose būtina papildomai apsidairyti, ypač sukant į dešinę, ir įsitikinti, ar iš paskos neartėja dviratininkas ar paspirtukininkas“, – sako A. Gučius.
Ekspertas pabrėžia, kad šių eismo dalyvių greitis dažnai būna didesnis, nei tikimasi, todėl juos pastebėti ir tiksliai įvertinti situaciją gali būti sudėtinga. Svarbu ne tik laikytis pirmumo taisyklių, bet ir iš anksto įvertinti galimus kitų eismo dalyvių veiksmus.
Pirmumas neužtikrina saugumo
Nors kai kuriais atvejais dviratininkai ir paspirtukininkai turi pirmumo teisę, tai savaime neužtikrina saugumo.
„Net ir turint pirmumą svarbu įsitikinti, kad automobilio vairuotojas jus mato. Sukdamas į dešinę jis gali nepastebėti šalia lygiagrečiai judančio eismo dalyvio“, – pažymi A. Gučius.
Artėjant prie sankryžų ar įvažiavimų, rekomenduojama mažinti greitį ir iš anksto įvertinti kitų eismo dalyvių veiksmus.
Važiuojant dviračių takais svarbu neprarasti budrumo
Žinovas atkreipia dėmesį, kad dviračių takai ar žali šviesoforo signalai nesuteikia teisės elgtis neatsargiai.
„Važiuojant dviračių taku, kuris kerta įvažiavimus į teritorijas, svarbu sumažinti greitį, įsitikinti, kad jus mato, ir tik tada tęsti judėjimą“, – sako A. Gučius.
Jis pabrėžia, kad susidūrimo pasekmės skirtingiems eismo dalyviams gali būti nevienodos, todėl atsargumas būtinas visais atvejais. Taip pat svarbu prisiminti dar vieną dažnai pamirštamą taisyklę – pėsčiųjų perėjų kirtimą.
„Dviratininkai ir paspirtukininkai pėsčiųjų perėjas turi kirsti nulipę nuo transporto priemonės. Tai yra Kelių eismo taisyklių reikalavimas, kurio būtina laikytis“, – pažymi A. Gučius.
Mikromobilumo priemonės – ką svarbu žinoti apie saugumą ir draudimą
Pavasarį suaktyvėjus paspirtukų ir dviračių eismui, būtina skirti dėmesio saugumo priemonėms.
„Gjensidige“ atstovas primena, kad važiuojant paspirtukais ar dviračiais rekomenduojama dėvėti šalmus, o tam tikrais atvejais tai yra privaloma.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad daliai paspirtukų ir dviračių taikomas privalomas civilinės atsakomybės draudimas.
„Jeigu paspirtuko ar elektrinio dviračio maksimalus greitis viršija 25 km/val. arba transporto priemonė yra sunkesnė nei 25 kilogramai ir gali važiuoti greičiau nei 14 km/val., tokiu atveju ją būtina apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu“, – aiškina A. Gučius.
Pasak jo, įvykus eismo įvykiui su apdrausta transporto priemone, žalą atlygina draudikas, o jei transporto priemonė nebuvo apdrausta – nukentėjusiajam žalą gali atlyginti Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras, jei įvykis yra tinkamai užfiksuotas.
Parengta pagal „Gjensidige“ pranešimą
