Jau ketvirti metai, kai Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi be aiškios pabaigos. Karas, kuris pradžioje sukrėtė visą pasaulį, šiandien daugeliui tampa tolstančia antrašte naujienų sraute. Kartu su laiku blėsta ir dėmesys, o kartu – ir parama.
Kol dalis pasaulio mokosi gyventi šalia karo, kiti jame gyvena tiesiogiai – be pertraukų, be pasirinkimo. Vienas jų – dr. Andrijus Teležnijus, karo chirurgas, kasdien gelbstintis už Ukrainos laisvę kovojančius gynėjus.
Jo pasakojimas – ne tik apie mediciną, bet ir sprendimus, kurių negalima atidėti, apie atsakomybę ir jaučiamą pareigą bei priežastis, kurios motyvuoja nepasiduoti.
Kai dr. Andrijus Teležnijus kalba apie savo darbą, jo balse nėra nei dramatizmo, nei patoso. Tik ramus, tvirtas tonas žmogaus, kuris kasdien stovi ten, kur sprendžiasi gyvenimas ir mirtis. Chirurginę veiklą jis pradėjo 2005 m. Nuo 2011 m. dėstė universitete, vėliau tapo instruktoriumi, mokė kitus. Tačiau 2022-aisiais viskas pasikeitė.
„Prasidėjus karui, balandį kaip karys savanoris prisijungiau prie gynybos pajėgų, o dabar esu jaunesnysis leitenantas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Užimu chirurgo pareigas 1-ajame atskirajame medicinos batalione. Dirbu skubios traumos pagalbos srityje. Taip pat mokau taktinius medicinos instruktorius kariuomenėje“, – dalijasi A. Teležnijus.
Paklaustas, kaip pasirinko šį profesinį kelią gydytojas atskleidžia, kad tai nebuvo pasirinkimas, jis buvo tiesiog pasiruošęs.
„Kaip šuolis nuo penkių metrų į vandenį – iš pradžių baisu, bet žinai, kad moki plaukti“, – priduria chirurgas.
Kasdienybė, kurioje nėra „įprastos dienos“
Karo chirurgo diena neturi grafiko. Ji prasideda tada, kai atvežami sužeistieji.
„Pabundu, kai atvyksta ligoniai. Padedu jiems suprasti, kad čia jie bus saugūs. Jei sužeidimai sunkūs – iš karto į operacinę. Dirbame komandoje, kartais koordinuoju kitus chirurgus, sprendžiu ir logistinius klausimus – nuo transporto iki medicininių priemonių. Jei pavyksta – trumpas poilsis, maistas ir vėl viskas iš naujo“, – pasakoja A. Teležnijus.
Jis dalijasi, kad per dieną atliktų operacijų skaičiaus nebeskaičiuoja.
„Diena ar naktis – nesvarbu. Dažniausiai dirbame naktimis. Bet niekas to neskaičiuoja. Jei kas nors skaičiuoja – kyla klausimas „kodėl?“. Srautai kiekvieną dieną skiriasi ir priklauso nuo taktinės padėties.
Kartais būna daug lengvų sužeidimų, kartais vieno sunkaus atvejo pakanka, kad apie jį galvotum dienas ar savaites – ypač jei nepavyksta. Todėl aš neskaičiuoju. Nustojau skaičiuoti po kelių šimtų dar prieš metus. To tiesiog neįmanoma išlaikyti galvoje. Tačiau kai kurie atvejai išlieka visam gyvenimui“, – patirtimi dalijasi A. Teležnijus.
Didžiausi iššūkiai – kai nepakanka išteklių
Gydytojas atskleidžia, kad dažniausi sužeidimai – sprogimų, transporto avarijų sukeltos traumos, skeveldrinės ar šautinės žaizdos, sudėtingos politraumos.
„Kare viskas tampa pavojinga. Net paprastas darbas gali baigtis sužeidimu, kai priešas siekia tave sunaikinti, o tu pasirenki priešintis“, – dalijasi karo gydytojas.
Nors karo sąlygomis iššūkių apstu, vienas svarbiausių – ištekliai. Gydytojo teigimu, vienas atvejis gali pareikalauti visų žinių ir visų turimų priemonių. Kai jų trūksta, apima beviltiškumo jausmas.
„Medicinoje didelis iššūkis gali būti masinis sužeistųjų antplūdis – daugiau nei 150 per 24 valandas. Tačiau ir vienas kritinis ligonis gali pareikalauti valandų stabilizavimo ir daugybės resursų. Arba dienos, kai kuriame naują bazę „viduryje niekur“. Arba kai mūsų stabilizacijos punktas sunaikinamas ir turime rinkti jo likučius“, – pasakoja A. Teležnijus.
Pasak jo, niekas nėra vertingesnis už žmogaus gyvybę, todėl medicininė parama yra kritiškai svarbi.
„Karas naikina daug turto – automobilius, įrangą, medžiagas. Parama ir logistika turi didžiulę įtaką. Negalime sau leisti būti bejėgiais. Todėl tarptautinė pagalba – gyvybiškai svarbi“, – sako gydytojas.
Parama, kuri gelbsti gyvybes
Tokios istorijos primena, kad karas vyksta ne tik fronto linijoje – jis vyksta ir operacinėse, kur kiekviena minutė gali lemti viską. Todėl verslo ir visuomenės parama tampa tiesiogine investicija į gyvybes.
„Mes matome, kokią neįtikėtiną naštą kasdien neša Ukrainos gydytojai. Teikiame jiems finansinę paramą, nes tai mūsų ir partnerių Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugijos (LARD) paramos fondo būdas prisidėti prie jų darbo.
Gydytojų galimybės gelbėti gyvybes dažnai priklauso nuo to, ar turi tinkamą įrangą ir patikimą transportą. Todėl mums svarbu tęsti partnerystę su LARD ir prisidėti prie tikrų padėčių, kai laiku suteikta pagalba ir greita evakuacija išgelbėja žmonių gyvybes“, – sako „Circle K“ degalinių tinklo generalinis direktorius Skirmantas Mačiukas.
Degalinių tinklas „Circle K“ skiria 100 tūkst. eurų paramą LARD paramos fondui medicininei pagalbai Ukrainoje – įrangai, transportui ir priemonėms, kurios leidžia gydytojams dirbti veiksmingiau ir gelbėti žmonių gyvybes.
Kas verčia grįžti į operacinę?
Savo kasdienybę karo medicinoje A. Teležnijus apibūdina kaip gyvenimo būdą, o motyvacijos neprarasti jam padeda artimieji.
„Mane motyvuoja mano sūnūs, tėvai, draugai, žmonės, kuriems rūpiu. Jie mane gerai pažįsta ir supranta, kodėl darau tai, ką darau. Kai tai girdžiu iš jų – jaučiuosi laimingas. Ir jie galbūt jaučiasi šiek tiek saugesni, nes aš esu čia.“
Jis taip pat siunčia žinutę Lietuvai
„Esu nuoširdžiai dėkingas Lietuvos žmonėms, kurie dalijasi tomis pačiomis vertybėmis ir remia mūsų gynybą Ukrainoje. Noriu priminti, kaip svarbu nepamiršti, kas yra jūsų kaimynai ir kokia mąstysena slypi už tvoros. Linkiu jums visiems būti saugiems. Šlovė Ukrainai ir šlovė Lietuvai!“, – linki A. Teležnijus.
Nuo karo pradžios „Circle K“ skirta parama LARD paramos fondui jau siekia 436 tūkst. eurų.
LARD paramos fondas ne tik renka lėšas, perka ir pristato evakuacinius automobilius bei medicinos įrangą, bet ir rengia mokymus Ukrainos medikams, dalijasi profesine patirtimi. Fondas taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos karo gydytojais – teikia pagalbą ir kartu kaupia karo medicinos patirtį, kuri gali būti reikšminga stiprinant pasirengimą ateities iššūkiams.
