Ankstyvas pavasaris – sulos tekėjimo metas. Gal dėl joje esančių naudingų medžiagų, o gal dėl egzotiško sulos išgavimo būdo šis gėrimas kiekvieną pavasarį į miškus vilioja daugybę tautiečių.
Deja, ne visi jų moka sulą iš medžių išgauti šiems nepakenkiant, todėl Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena svarbiausias sulos rinkimo taisykles.
Išsirinkite brandų medį
Sula tekinama iš beržų ir klevų, tačiau tai daryti galima tikrai ne iš kiekvieno šių rūšių medžio. Siekiant apsaugoti miško ekosistemą, sulą leidžiama rinkti tik iš brandžių medžių.
Tai medžiai, kurių skersmuo krūtinės (maždaug 130 cm) aukštyje yra ne mažesnis kaip 20 cmׅ. Svarbi sąlyga – rinkitės medžius, kurie numatyti kirsti ne vėliau kaip po 5 metų.
Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių. Jei abejojate, ar sulai leisti išsirinkote tinkamą medį, visada galite kreiptis į VMU regioninio padalinio miškininkus.
Taigi, visų pirma, išsirinkite brandų, sveiką klevą ar beržą, augantį saulėtoje vietoje. Sula intensyviau teka šildant saulei, o šaltu oru gali kurį laiką ir visai netekėti.
Kaip išgręžti skylę?
Skylutę lengviausia padaryti grąžtu. Taip pat su savimi turėkite žarnelę ar latakėlį, kurį įstatysite į skylutę. Ją gręžkite šiaurinėje kamieno pusėje, nukreipdami grąžtą šiek tiek į viršų. Kad būtų lengviau įstatyti žarnelę ar lataką toje vietoje, kurioje bus gręžiama skylė, galima, nepažeidžiant medžio luobo, nudrožti žievę.
Skylutė, pro kurią bus tekinama sula turėtų būti ne platesnė kaip 2 cm ir negilesnė kaip 3 cm – nedidelio pieštuko dydžio. Miškininkai pataria skylę gręžti ne aukščiau kaip metras nuo žemės, antraip bus sunku į indą nutekinti sulą. Jei viename medyje gręšite daugiau nei vieną skylę, tarpai tarp jų turi būti ne mažesni kaip 10 cm.
Į skylutę įstatykite žarnelę ar latakėlį ir nukreipkite jį į indą. Prie žarnelės ar latakėlio galo pritvirtinkite švarų surinkimo indą taip, kad į jį nepatektų lietaus vanduo ar šiukšlės.
Venkite rinkti sulą iš medžių, kurie auga palei kelius ar užterštame dirvožemyje.
Kada pradėti ir kada baigti?
Iš klevų sulą galima pradėti leisti anksčiau – kai naktimis dar spusteli šaltukas, bet dieną oro temperatūra pakyla aukščiau nulio. Vėliau, kai vidutinė oro temperatūra naktį pakyla iki 5 laipsnių šilumos, sulą galima pradėti leisti ir iš beržų.
Jei pro išgręžtą skylę sula visiškai nebėga, ją rinkti dar anksti arba neprasidėjęs vegetacijos laikotarpis – palaukite keletą dienų, kol saulė labiau įšildys žemę ir oro temperatūra pakils.
Paprastai sula renkama kovo-balandžio mėnesiais. Jos tekėjimo procesas pasibaigia maždaug tada, kai pradeda sprogti medžių pumpurai. Ženklas, kad sula jau nebevartojama – ji pradeda balti, tampa drumzlina. Miškininkų teigimu, iš vieno medžio per pavasarį galima prileisti maždaug 20–30 l sulos.
Svarbiausias žingsnis – sandariai užkalti skylę
Baigus rinkti sulą, būtina tinkamai sutvarkyti medyje išgręžtas skyles. Tai paprasta padaryti nupjautu panašaus ilgio ir diametro kaip skylė sausu to paties medžio šakos gabaliuku – kaiščiu.
Jis apsaugo medį nuo grybelinių infekcijų, kenkėjų ir puvinio formavimosi. Jei neužkimšite išgręžtos skylės arba jūsų pasirinktas medis bus pernelyg jaunas ir/ar plonas, jis ilgainiui gali nudžiūti.
Sulą patariama laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip 3 dienas. Ją taip pat galima šaldyti – užšaldžius sulą, jos savybės nepasikeičia.
Šiame gėrime gausu mineralų (kalio, kalcio, magnio, mangano, cinko), vitaminų (C, B grupės) ir amino rūgščių, kurios padeda valyti ir stiprinti kūną.
Taip pat sula papildo skysčių atsargas, o mineralinės medžiagos prisideda prie normalios nervų, raumenų ir medžiagų apykaitos veiklos. Todėl sula tradiciškai vertinama kaip natūrali pavasario dovana, padedanti po žiemos atgaivinti kūną ir papildyti jį svarbiais mikroelementais.
Sulą VMU patikėjimo teise valdomuose miškuose galima rinkti ir komerciniais tikslais.
