Atšilus orams ir tirpstant sniegui Lietuvos keliuose atsiveria po žiemos susiformavusios duobės. Vairuotojams pavasario pradžia kasmet tampa savotišku išbandymu – po vandeniu ar purvu pasislėpusius kelio dangos pažeidimus sunku pastebėti, o įvažiavimas į juos gali apgadinti padangas, ratlankius ar automobilio dugną.
„Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius sako, kad šiemet fiksuojamas didesnis su duobėmis keliuose susijusių įvykių skaičius nei įprastai.
„Šiemet fiksuojame daugiau tokių įvykių. Miestuose duobės tik pradeda atsiverti ir jų dar nėra daug, tačiau ypač pavojingos jos tampa greitkeliuose. Ankstesniais metais keliuose dažniau būdavo fiksuojami nelygumai ar išdaužytas asfaltas, tačiau duobės keliuose, kuriuose leidžiamas 110 km/val. greitis, – gana neįprasta situacija“, – sako A. Gučius.
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje užregistravo beveik 800 su kelio dangos pažeidimais susijusius įvykius. Vien per 2025 metus bendrovė registravo 162 atvejus, kurių išmokos siekė daugiau nei 84 tūkst. eurų, o 2024 metais jų buvo beveik 290 – išmokos viršijo 151 tūkst. eurų.
Pavojingiausios duobės – greitkeliuose
Didžiausią pavojų duobės kelia važiuojant didesniu greičiu, kai vairuotojai ne visada spėja jų laiku pastebėti ir saugiai išvengti.
„Tokiais atvejais žala dažniausiai būna didesnė. Važiuojant dideliu greičiu nukenčia automobilio pakabos mechanizmai, ratlankiai, padangos, kartais suveikia ir saugos sistemos. Tokia žala gali siekti ir kelis tūkstančius eurų“, – aiškina draudikas.
Jo teigimu, pavojus slypi ne tik pačiame smūgyje įvažiavus į duobę, bet ir rizikoje prarasti transporto priemonės kontrolę. Stiprus smūgis gali sutrikdyti automobilio stabilumą, o tai ypač pavojinga greitkeliuose ar intensyvaus eismo keliuose.
Po vandeniu pasislėpusios duobės – papildomas pavojus vairuotojams
Vairuotojams papildomų sunkumų kelia ir tai, kad pavasarį duobės dažnai būna užpildytos vandeniu ir tampa sunkiai pastebimos.
„Duobės išvengti dažniausiai pavyksta tada, kai ji laiku pastebima ir važiuojama saugiu greičiu. Miestuose tai padaryti paprasčiau – vairuotojai gali stebėti kitų automobilių reakcijas ir numanyti, kad priekyje yra kliūtis. Tačiau važiuojant didesniu greičiu ar esant prastoms oro sąlygoms duobę pastebėti gerokai sudėtingiau“, – sako A. Gučius.
Ekspertas pabrėžia, kad svarbiausias prevencijos veiksnys yra tinkamai pasirinktas greitis ir atidus kelio dangos stebėjimas.
Jei duobės išvengti nepavyksta – svarbios kelios taisyklės
Pasak A. Gučiaus, net ir tada, kai susidūrimo su duobe išvengti nepavyksta, vairuotojai gali sumažinti galimą žalą.
„Jeigu matote, kad sustabdyti automobilio prieš kliūtį nepavyks, prieš pat smūgį reikėtų atleisti stabdį. Stabdant ratas nesisuka, todėl smūgis tenka automobilio pakabai. Jei ratas sukasi, jis gali lengviau išriedėti iš duobės, o žala būna mažesnė“, – aiškina „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas.
Taip pat svarbu stengtis į duobę įvažiuoti tiesiais ratais, o ne bandyti staigiai sukti vairą.
„Pasukti ratai yra jautresni smūgiui, todėl tokiu atveju žala gali būti didesnė“, – sako ekspertas.
Dažniausiai nukenčia ratlankiai, padangos ir pakaba
„Gjensidige“ praktika rodo, kad susidūrimai su duobėmis neretai sukelia rimtų automobilio techninių pažeidimų. Tai patvirtina ir konkretūs bendrovės registruoti įvykiai. Pavyzdžiui, vienu atveju Vilniuje vairuotojas įvažiavo į nepastebėtą duobę – po smūgio buvo pažeistos abi priekinės padangos ir ratlankiai. Kitu atveju siaurame kelyje bandydamas apvažiuoti duobę vairuotojas kliudė kelio atitvarą ir apgadino automobilio šoną.
Dar vienas bendrovės registruotas incidentas nutiko magistralėje – įvažiavus į duobę buvo pažeistas automobilio dugnas ir ratas, todėl transporto priemonę teko remontuoti servise.
Kas atsakingas už kelio defektų padarytą žalą
A. Gučiaus teigimu, svarbu žinoti, kad už kelio būklę visada atsako jo savininkas – tai gali būti valstybės institucijos arba savivaldybės.
„Kiekvienas kelias turi savo „šeimininką“, kuris atsakingas už jo priežiūrą. Todėl net ir neturint KASKO draudimo yra galimybė kreiptis į kelio savininką dėl patirtos žalos atlyginimo“, – sako jis.
Jeigu automobilis apdraustas KASKO draudimu, žalą paprastai atlygina draudimo bendrovė, kuri vėliau gali siekti ją išieškoti iš atsakingos institucijos.
Svarbiausia – tinkamai užfiksuoti įvykį
Draudikas pabrėžia, kad patekus į tokią situaciją svarbu tinkamai užfiksuoti įvykio aplinkybes.
„Pirmiausia reikia pasirūpinti saugumu – apsivilkti šviesą atspindinčią liemenę, pastatyti avarinį ženklą. Tuomet svarbu nufotografuoti duobę, jos aplinką, transporto priemonės pažeidimus, pažymėti tikslią įvykio vietą, pavyzdžiui, naudojantis navigacijos programėlėmis“, – sako A. Gučius.
Taip pat rekomenduojama apie incidentą pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112.
„Toks pranešimas svarbus ne tik dėl žalos administravimo – jis padeda informuoti atsakingas institucijas apie pavojingą kelio defektą ir gali apsaugoti kitus vairuotojus nuo panašių incidentų“, – pažymi ekspertas.
Draudikai pabrėžia, kad atsakingas vairavimas, saugus greitis ir dėmesys kelio dangai išlieka svarbiausi veiksniai, padedantys išvengti ankstyvą pavasarį keliuose atsiveriančių duobių.
Parengta pagal „Gjensidige“ pranešimą
