Trečiadienis, 25 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Miesto ir tautos simbolis

www.alkas.lt
2026-03-05 07:00:00
291
PERŽIŪROS
35
Monografijos viršelio vaizdas; dailininkas Rimantas Dichavičius

Monografijos viršelio vaizdas; dailininkas Rimantas Dichavičius | V. Valuckienės nuotr.

Ką tik pasirodė VILNIUS TECH išleista monografija „Gedimino miestas ir jo kalnas“, sudaryta Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nario akademiko Algimanto Grigelio.

Knygą parengė dešimt autorių, o atsakinguoju redaktoriumi tapo LMA Jaunosios akademijos narys dr. Šarūnas Skuodis (VILNIUS TECH).

Monografijoje apibendrinti naujausi 2016–2025 metų Gedimino kalno geologinės aplinkos, šlaitų būklės ir Aukštutinės pilies statinių tvarumo tyrimų rezultatai. Šie duomenys tapo pagrindu kompleksiniam kalno šlaitų stabilizavimo ir Kunigaikščių rūmų pamatų sustiprinimo projektui, kuris pradėtas įgyvendinti 2024 m. lapkritį.

Lietuvos mokslų akademija
Lietuvos mokslų akademija | vu.lt nuotr.

Gausiai iliustruota monografija, padalyta į keliolika skyrių, populiaria mokslo kalba apibendrina Gedimino pilies kalno kilmę, raidą ir būklės pokyčius per pastaruosius kelis tūkstantmečius iki šių dienų.

Be to, plačius visuomenės sluoksnius, tikėtina, ypač sudomins Gedimino kalno paviršių ir šlaitų apsaugos koncepcija, atliekami darbai ir Aukštutinės pilies statinių komplekso atkūrimo vizija.

Monografija „Gedimino miestas ir jo kalnas“, išleista 1 000 egzempliorių tiražu, buvo pristatyta 26-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.

Parengė akad. Algimantas Grigelis

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Kauno monografijos „Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ sutiktuvės
  2. Mokslo ir tautos tarnas Vaclovas Biržiška
  3. Miesto ir muziejaus santykis: koks jis?
  4. Apdovanoti Kauno miesto mokslo premijų laimėtojai
  5. Pavargai nuo miesto džiunglių? Aplankyk Zackagirio taką
  6. Žmogui reikia gamtos: kaip ją patirti miesto žmogui?
  7. Paskutinis Dainavos apygardos partizanas
  8. Išleista Kęstučio Skrupskelio knyga „Užpulti gynėmės. 1940–1941 metų įvykiai ir jų ištakos“
  9. Apie Joną Šliūpą ir jo gyvenimą pasakojama komiksu
  10. Išleista Povilo Gaidelio knyga „Lietuvos kovos dėl laisvės 1941–1953“
  11. Knygos, iš kurių dar ilgai semsimės istorinių žinių
  12. Pristatytas knygos „Dhammapada: mokymo pėdos“ kritinis vertimas iš pali kalbos
  13. Pirmojo Prezidento ir Prezidento institucijos 100-mečiui – solidi knyga „Prezidento rūmai Kaune“
  14. Paskaita apie neskelbtą išskirtinį šaltinį: profesoriaus E. Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašą“
  15. VD karo muziejuje vyks knygos apie ryškiausias istorinės Lietuvos didikes pristatymas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 35

  1. Rimgaudas says:
    3 savaitės ago

    Puiku, nes reikalinga labai buvo ši monografija Lietuvai, jungianti kalną su viršumi, jo apačia ir paviršiumi į visumą, skiriamą virtualiai karaliui Gediminui apačioje. Todėl didelė padėka, apjungiant 10 – ties autorių darbus bei redaguojant leidinį, atitenka čia LMA akademikui Algimantui Grigeliui bei LMA Jaunosios akademijos nariui dr. Šarūnui Skuodžiui. Prosit!

    Atsakyti
    • >Rimgaudui says:
      3 savaitės ago

      Nereikia taip nuvertinti Gedimino. Jis buvo valdovas, virš kurio tik Dievas. Karalius gi pavaldus popiežiui. Taigi, Gediminas valdovas bent jau laupteliu aukštesnis valdovas nei karalius.

      Atsakyti
      • Nebūtinai says:
        3 savaitės ago

        Gediminas viduramžių metraščiuose lotyniškai vadinamas ‘Gedeminne….Letwinorum rex…’ arba vokiečių žemaičių kalba- ‘koning Gedeminne van Lettowen’- lietuvių karaliumi.

        Atsakyti
        • >Nebūtinai says:
          3 savaitės ago

          Kodėl visą laiką remiamės tuo, kaip mus kas vadino? Karalius gauna karūną iš popiežiaus ir yra jo pavaldinys. Gediminas nebuvo niekieno pavaldinys. Taigi, aukštesnis valdovas, nei karalius.

          Atsakyti
          • P.Skutas says:
            3 savaitės ago

            Įsigalėjus krikščionybei valstybiškai, atsirado ir pasauliui diktuojamas krikščioniškas teisės kaip tarptautinės (visuotinės) supratimas. Gediminas nebuvo pasikrikštijęs, taigi pats save vadinosi pagal savus senoviškus titulus arba prisilygindamas, kaip Gedimino laiškų atveju, krikščioniškos valstybės valdovo, vadinamo karaliumi, vardui.

          • >Skutui says:
            3 savaitės ago

            Nemanau, kad Gediminas nesusigaudė to meto hierarchijoje ir nesuvokė, kad karaliai yra žemesnis rangas, nei jo. Gali būti, kad žaisdamas krikštijimosi klausimu jis ir galėjo save pavadinti karaliumi, kaip, krikšto atveju, gavęs iš popiežiaus karaliaus titulą, karūną ir tapęs jo vasalu.

          • P.Skutas says:
            3 savaitės ago

            Manyti, kad Gediminas nesusigaudė to meto hierarchijoje nėra pagrindo, nes laiškų turinys rodo – atvirkščiai. Be to, jam talkino Rygos vyskupo su krikščionybės platinimo misijomis atsiųsti pranciškonų vienuoliai, taigi apie neišmanymus ir kalbų negali būti. Akivaizdu – kas kita, kad komentavimo paslaugą teikiančio DI išmanymas tuo klausimu yra visiškai kaip pirmokėlio… Gal kokiame buitinės sąmonės lygio feisbuke, delfi ar Jut jis ir galėtų ‘sukinėtis’, bet ne rimtai tautinio švietimo tikslų siekiančiame Alkas.lt.

          • >Skutui says:
            2 savaitės ago

            Ar bent pats supranti, ką parašei?

  2. Kažin says:
    3 savaitės ago

    Kaip iš anotacijos galima suprasti, monografijoje – tai tik kalno ir jo aplinkos geologinės raidos tyrimų duomenys, nesiejant jų su Vilniaus istorijos, archeologijos, etnografijos, jo kaip gyvenamos vietovės istorijos duomenimis. Matyt, nieko joje nebus pasakyta ir apie prieš 7.275 tūkst. metų Vilniuje lietuvių dzūkų įrengtą astronominį laikrodį – dziegorių…

    Atsakyti
    • Švietimo kursai - Kažin says:
      3 savaitės ago

      1.Tais laikais dzūkų dar nebuvo. Vilnius buvo įkurtas Nalšios plotuose,lietuvių gyventose vietose. Vilnius yra rytų aukštaičių vilniškių tarmės vle.lt/straipsnis/baltai/#gallery1-5 , vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-tarmes/
      2. Dziegorius yra patekęs į lietuvių kalbą per lenkų kalbą (‘zegar’) iš vokiečių kalbos ( ‘Seiger’). .zodis.eu/reiksme/dziegorius

      Atsakyti
      • Kažin says:
        3 savaitės ago

        Sakyti, kad senovėje (ledynmečiu) dzūkų dar nebuvo gali tik primityvas arba DI. Iš kur tada japonų dzūkavimas, dievas Dzeusas kaip ir dzūkų Dzievas. Beje, dar runomis (perskaitė J.Šeimys) ant akmens Vilniuje prie Neries užrašyta dzūkiškai.
        Kas dėl vilniškių tarmės, tai VLE žinios yra iš praeito amžiaus pirmosios pusės, taigi yra pasenusios. Antai, enciklopedijoje pavadinimo Kapčiamiestis yra kirčiuojamas pirmasis skiemuo, kai Dzūkijoje jis kirčiuojamas pirmajame skiemenyje, o Vilnius pagal naujausius duomenis etnografiškai, taigi ir kalbiškai seniau buvo dzūkuojantis.
        Vokiečių gatvė Vilniuje byloja, kad jame gyventa ir vokiečių. Taigi Vilniuje esant astronominiam dziegoriui nuo ledymečio laikų, – dzūkavimui rašant dar runomis, akivaizdu, kad vokiečių ‘Seiger’ yra skolinys iš lietuvių dzūkų ‘dziegorius’ (galūnė -us rodo esant labai seną žodį, būdingą lietuvių kalbai), senais lakais lietuviai kontaktų su lenkais neturėjo. Taigi lenkai žodį ‘zegar’ tegalėjo gauti iš vokiečių jau istoriniais laikais. Metodologinis principas, kad viskas ką lietuviai turi yra gauta iš rusų, lenkų, kartais vokiečių, yra atmestinas, beje, ir kaip prieštaraujantis visuotinai pripažintam lietuvių kalbos, jos žodžių senoviškumui bei kaip okupantų diktuotas.
        Taigi toks komentaras ne šviečia, o veikiau tuos sąmonėje okupantų paliktus arabus pučia.

        Atsakyti
        • +++ says:
          3 savaitės ago

          Dzūkuotojai buvo seniai, bet nebūtinai Lietuvoj. Dzeusas yra lietuviškai atkurtas vardas, graikai jį vadino Zevs.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            3 savaitės ago

            Niekas ir nesako, kad dzūkuojama buvo tik Lietuvoje. Matyt, Dievą reiškiančio žodžio indoeuropiečių prokalbėje pradinis garsas jiems keičiantis graikų k. tapo skambėsiu, kuris žymimas raide ‘Z’, o lietuvių – ‘Dz’.

        • >Kažin says:
          3 savaitės ago

          Ką ten tie mokslininkų darbai, mokslinės enciklopedijos,universitetai, akademijos,institutai ir visos kitos pasenusios tyrinėjimų žinios…Gal galite nurodyti konkrečius naujausius mokslinius ( pateiktus profesionalų, o ne mėgėjų ) duomenis apie dzūkų įkurtą Vilnių,jo dzūkiškumą ( šaltinio pavadinimą ar internetinę nuorodą) ? O gal tie naujausi duomenys jus pasiekia tiesiai iš kosmoso?

          Atsakyti
          • Rimgaudas says:
            3 savaitės ago

            Nepudrinkite profesionalams, tokiems kaip runų skaitytojas Juozas Šeimys ir jo mokiniai, smegenų. Kadangi Vilniaus dzūkiškumas yra pagrįstas archeologų (akmuo, ištrauktas iš Neries upės prie Vilniaus Žvėryne) surastu radiniu, ant kurio parašytos bei dr. Vykinto Vaitkevičiaus perpieštos runos liudija, kad ta vieta vadinosi CIKA = Ci, Cy CIKA ir, skaitant gramatiškai, vadinosi ČIA CIKA (“Istorija pareinant į Lietuvą”, Klaipėdos universiteto leidykla/2023). Dėkoju.

          • Rimgaudui says:
            3 savaitės ago

            Kokiame universitete, kokios srities mokslus baigė jūsų minimas profesionalas?

        • Kažin says:
          3 savaitės ago

          Jaučiu komentare išreikštą ,,moksliškai” visa žinančio pasityčiojimą. Bet tai laikau jo pasakymu apie save kaip žmogų. Todėl vis vien nurodau, gal kitiems pravers, kad dalis duomenų apie dzūkų įkurtą Vilnių skelbti Alkas.lt, regis Rimgaudo komentaruose, ten nurodant, kaip tai patvirtinančius faktus šaltinį Klaipėdos universiteto leidyklos išleistą knygą ,,Istorija pareinant į Lietuvą”. Bet tai tik vienas iš faktų, kuriais gali būti grindžiama nuomonė, kad Vilnių gali būti įkūrę dzūkai. Kiti duomenys, kuriais naudojuosi kaip naujausiais yra žinios iš mokslinių tyrimų publikavimų lietuvių, rusų, kitomis kalbomis sovietinio laikotarpio analizavimų, kadangi per 35 Lietuvos laisvės metus istorinis lietuviškumas giliau nėra tirtas, bent jau viešai apie tai nėra girdima. Istorijos ,,ekspedicijos, detektyvai, džazavimai”, rengiami per LRT ,nėra mokslas. Be to, jais per LRT propaguojama šlėktiška istorija nėra Lietuvos kaip istorijos subjekto gyvenimas.

          Atsakyti
          • +++ says:
            3 savaitės ago

            Profesorius Zigmas Zinkevičius rašė, kad Vilnius yra dzūkų žemėje. Bet ko gero vyrauja nuomonė, kad Dzūkai čia atvyko iš Juodosios jūros šiaurinio kranto 5 ar 6 amžiuje.

          • Kažin says:
            3 savaitės ago

            Atvykti į Vilniaus ir Ukmergės vietoves 5-6 amžiuje galėjo ilyrai (albanų protėviai, kurie vedė ilgus karus su Romos imperija ir kurių dalis kilmingųjų vėliau tapo romėnų karvedžiais). Bet tuo metu Vilniaus žemėse dzūkai jau gyveno ir vietos dzūkiškus vardus turėjo. Su ilyrų pasirodymu galbūt galėjo rastis Vilniaus legenda, susijusi su Gedimino sapnu – vilko staugimu. Taip pat Zakreto vardu galėjo būti imtas vadinti dabartinis Vingio parkas (mat zakra – ilyrų mitopoetine kalba reiškia vilkas). Be to, ir lietuviai tarmiškai vilką vadina panašiu žodžiu – žiogaras. Kad ilyrų kalba turėtų dzūkavimo požymių nėra pastebėta.
            Taigi pagrindo manyti dzūkus esant atvykusius tik 5-6 a. nuo Juodosios jūros vargu ar būtų galima.

          • +++ says:
            3 savaitės ago

            Aplink Juodąją jūrą gyveno ne ilyrai, o trakai. Pvz. Kryme buvo Bosporo karalystė. Gyvačių ir ugnies garbintojai, kurių herbas buvo Raitelis.

          • Kažin says:
            3 savaitės ago

            Tai, kad komentare nėra sakoma, jog ilyrai gyveno prie Juodosios jūros. Taip, kad atsakant į komentarą DI logika ir vėl šlubuoja…

          • +++ says:
            3 savaitės ago

            Tai kokiu argumentu remiasi tavo DI, teigdama, kad į Dzūkiją galėjo atvykti ilyrai ?

          • Klauskime Alko redaktoriaus says:
            3 savaitės ago

            Tarmių skirstymas ir pavadinimai dabar pasikeitę- Z.Zinkevičius vadino rytų aukštaičius vilniškius ‘rytų dzūkais’, o tikruosius dzūkus ( pietų aukštaičius) -‘vakarų dzūkais’. Rytų dzūkai ar rytų aukštaičiai vilniškiai- gal paaiškėtų ,perkaičius šį straipsnį -alkas.lt/2018/10/01/g-kurila-ciek-daug-debesu-poezija-tarmiskai/ Gal ir Alko redaktorius galėtų atsakyti į šį klausimą, nes ,kaip skelbia enciklopedijos, gimęs rytų aukštaičių vilniškių ( ‘rytų dzūkų’ anot Z.Zinkevičiaus) tarmės plote.tarmes.lt/images/tarmiu_skirstymas/zem_1_nauja%20klasifikacija.gif , tarmes.lt/images/tarmiu_skirstymas/zem_5_sena%20klasifikacija.gif

          • Kažin says:
            3 savaitės ago

            Tuo argumentu, kurį čia komentare nurodžiau ir kitais, kurie Alkas.lt komentaruose yra nurodyti atitinkamais atvejais. Visiškas DI duotas klausimas. Na, jau iš tikrųjų tokio lygio DI teikiamų paslaugų komentavimo ,,gaspadoriui” derėtų atsisakyti.

          • >Kažin says:
            3 savaitės ago

            Ko noriu, to ir klausiu- gyvename laisvoje Lietuvoje. Visažinių laikai, ačiū Dievui, baigėsi.

  3. Rimgaudas says:
    3 savaitės ago

    Iš viso to supratau, kad dzūkams Kaziuko mugėje nemokamai turi būt suteiktos vietos prekybai tautiniais jų gaminiais. Dėkoju.

    Atsakyti
    • Mikabalis says:
      3 savaitės ago

      Be abejonės dzūkams mugėje nemokamai turėtų būti suteikta vietos, bet jau būtų laikas ir to prieš 7.275 m. Vilniuje dzūkų įrengto astronominio dziegoriaus maketėlio suvenyrais Kaziuko mugėje lietuviams prekiauti.

      Atsakyti
    • gal says:
      3 savaitės ago

      Gal samane, raugintomis, sūdytomis rudmėsėmis ir panašiais turtais ?

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        3 savaitės ago

        Na, kad grybai arba uogos dzūkėms daiktas nėra nuogas, tai visiems žinoma. O, kalbant apie astronominį dzūkų dziegorių, tai jo brėžinį natūroje turiu. Beliktų rasti meistrą, kuris iš medžio išdrožtų veikiantį tokį suvenyrą, ir tada – pirmyn į kitą Kaziuko mugę. Dėkoju.

        Atsakyti
        • Rimgaudas says:
          2 savaitės ago

          P. S. Dziegorius, apie kurį kalbame, turėtų būti vadinamas vardu METSKAITLIUS, nes jis skaičiuoja metus, o mokslinis, pagal konstrukciją, jo pavadinimas yra PALEOASTRONOMINIS KALENDORIUS. Remiantis jais, 283 p. dviejų dalių (ofsetas + e – formatas su atlenkiamu USB raktu) knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universitetinė leidykla/2023) Lietuvos teritorijoje yra nustatytos tokių miestų įkūrimo datos: Vilnius 7.275 m. pr. Kr., Palanga 7.632 m. pr. Kr., Tauragnai 17.562 m. pr. Kr., Birštonas 15.126 m. pr. Kr., Klaipėda Prūsijos baltų valstybėje 14.270 m. pr. Kr., Anykščių – Panevėžio – Ukmergės kultūra: 12.100 m. pr. Kr., Marijampolė 14.330 m. pr. Kr., Kaunas 23.760 m. pr. Kr., Birštonas 15.1226 m. pr. Kr. IŠVADA: visiems šiems miestams dera pasidaryt po paleostronominio kalendoriaus (konstrukcija žinoma) suvenyrą su pažymėta įkūrima data (Šiaulių m. įkūrimo datą derėtų pastikslint) ir tam į talką derėtų pakviesti medžio skulptorius, gyvenančius atitinkamuose regionuose. Taip kad, jei darom – tai darom Lietuvos mastu, nes gavosi taip: paprašiau meistrą dzūką dėl Vilniaus įkūrimo drožinį, tai jis nustebo: “Prie ko čia aš?”. Tada suradau drožėją iš vidurio Aukštaitijos ir jis sutiko suvenyrą daryti. Tačiau nustebo: “Kodėl patys dzūkai Vilniui sau to nepadaro?”. Žodžiu, Kaunas – tai mes suvenyrą veikiantį tokį pasidarysim, o kiti – sukitės kaip išmanote. Tik, vienas dalykėlis – matmenys turi būti tikslūs, nes tik tada suvenyras teigiamai veiks aplinką vietoj, kurioje jis bus pastatytas (butas, muziejus, biblioteka, poilsio namai, sanatorija ir t. t.). Dėkoju.

          Atsakyti
          • Rimgaudas says:
            2 savaitės ago

            Ir dar.
            Derėtų mūsų žmonėms priminti, kad darbo kryptį stabilią politikams duoda mokslo kryptys, tuo tarpu politikų darbo kryptys valstybės naudai (arba nenaudai) jaučiasi tik nuo vienų iki kitų rinkimų.

          • Mikabalis says:
            2 savaitės ago

            Betgi, kaip supratau, archeologiškai yra išlikę tik Vilniaus astronominio dziegoriaus piramidės pėdsakai, galbūt dar Palangos, nors ten turbūt tik saulės kalendoriaus pėdsakai. Kitose nurodytose vietose kokių nors buvusio paleastronominio laikrodžio archeologinių pėdsakų kaip ir nėra išlikę. Tokiu atveju, neprasilenkent su istoriniais faktais, gamintinas tik Vilniaus astronominio dziegoriaus suvenyras.
            Dziegoriaus vardas kaip grynai lietuviškas žodis yra išsaugotinas (žygiuoti – eiti, laikrodis eina, be to, tai artimas trm. žodžiui žiogaras – vilkas, pasakymas – vilką kojos peni – yra iš tos pačios semantikos). Juolab, kad ir lotyn. kalendorius yra artimas žodžiui keliauti, prūs. kelan – ratas, t.y. giminingos semantikos.

  4. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    >Mikabalis
    Archeologiniai pėdsakai, gerb. Mikabali, yra išlikę. Komentarams Alkas.lt brėžinių, arba kitokių schemų ar vaizdų nepriima, nes čia – ne mokslinė konferencija. O archeologinis pėdsakas yra išlikęs kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) brėžinyje, – neveltui bandymų buvo išpirkt visą kone minėtos knygos tiražą galimai tikslu jį sunaikinti.

    Atsakyti
    • Mikabalis says:
      2 savaitės ago

      Tą pėdsakų išlikimą suprantu, kad yra rasta archeologinių duomenų, jog minėtose Lietuvos vietose yra lietuvių (baltų genčių) gyventa jau atitinkamai nurodytu laikotarpiu. Tačiau manau, kad astronominis laiko skaičiavimas – dziegoriai radosi įrengiant juos tik genčių sakraliuose – ryšio su Dievu – centruose, kokiu lietuviams (baltams) po ledynmečio, kaip rodytų archeologinių tyrimų duomenys, ir tapo Vilniaus vieta.

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        2 savaitės ago

        Sutinku su jumis santykiu 1 :1.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vilniaus rotušės atnaujinimas
Lietuvoje

Vilniaus rotušėje įpusėjo atnaujinimo darbai

2026 03 25
Lietuvos kultūros ministerija
Kultūra

Kultūros įstaigos pakviestos dalyvauti Lietuvos metų Vokietijoje kultūros programoje

2026 03 25
2025 metais miškuose registruotų pažeidimų pasiskirstymas pagal priežastis
Gamta ir ekologija

Valstybinių miškų sanitarinė būklė: mažėjantys pažeidimai ir augantys pavojai

2026 03 25
Ikimokyklinio ugdymo specialistai pabrėžia ankstyvojo skaitymo ir bendravimo svarbą vaiko psichinei bei protinei raidai
Lietuvoje

Ikimokyklinis ugdymas: kai mokytojo balsas tampa pokyčio varikliu

2026 03 25
Baltasis gandras (lot. Ciconia ciconia)
Gamta ir ekologija

Kovo 25-oji Gandro diena: simbolis, primenantis apie mūsų aplinkos būklę

2026 03 25
2026–2027 metams išrinkta naujoji Skaitymo ambasadorė – literatūros vadybininkė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė
Kultūra

Paskelbta naujoji Lietuvos skaitymo ambasadorė: skaitymas – kelias į prasmingą gyvenimą

2026 03 25
Vilniuje prasidėjo X tarptautinės Stasio Vainiūno varžytuvės
Kultūra

Vilniuje prasidėjo X tarptautinės Stasio Vainiūno varžytuvės

2026 03 24
Ekonomika
Lietuvoje

Lietuvos ekonomika šiemet augs 3,1 proc.

2026 03 24

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Kažin apie Ilgai lauktam Vilniaus kongresų centrui – 28 pasiūlymai
  • >+++ apie S. Buškevičius. Už išprotėjusį, blogiau yra tik išprotėjęs profesorius
  • +++ apie V. Sinica. Už laisvą žodį! #4
  • +++ apie Ilgai lauktam Vilniaus kongresų centrui – 28 pasiūlymai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniaus rotušėje įpusėjo atnaujinimo darbai
  • Kultūros įstaigos pakviestos dalyvauti Lietuvos metų Vokietijoje kultūros programoje
  • Valstybinių miškų sanitarinė būklė: mažėjantys pažeidimai ir augantys pavojai
  • Ikimokyklinis ugdymas: kai mokytojo balsas tampa pokyčio varikliu

Kiti Straipsniai

Lietuvos kultūros ministerija

Kultūros įstaigos pakviestos dalyvauti Lietuvos metų Vokietijoje kultūros programoje

2026 03 25
2025 metais miškuose registruotų pažeidimų pasiskirstymas pagal priežastis

Valstybinių miškų sanitarinė būklė: mažėjantys pažeidimai ir augantys pavojai

2026 03 25
Ikimokyklinio ugdymo specialistai pabrėžia ankstyvojo skaitymo ir bendravimo svarbą vaiko psichinei bei protinei raidai

Ikimokyklinis ugdymas: kai mokytojo balsas tampa pokyčio varikliu

2026 03 25
2026–2027 metams išrinkta naujoji Skaitymo ambasadorė – literatūros vadybininkė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė

Paskelbta naujoji Lietuvos skaitymo ambasadorė: skaitymas – kelias į prasmingą gyvenimą

2026 03 25
Vilniuje prasidėjo X tarptautinės Stasio Vainiūno varžytuvės

Vilniuje prasidėjo X tarptautinės Stasio Vainiūno varžytuvės

2026 03 24
Vaikai ant liepto

Vaikų laisvė kurti savo pačių taisykles

2026 03 24
Skulptūra „Modernioji knygų spauda“ (Berlynas)

UNESCO paskelbė 2026-ųjų Pasaulio knygų sostinę: ja tapo Rabatas

2026 03 24
Forumo atidarymo sesija

Didžiausiai Kauno ir Marijampolės verslo bendruomenei rūpi demografijos iššūkiai

2026 03 24
S. Birgelis: Tikiuosi, kad projektas išjudins žmones domėtis savo giminės medžiu, kaimo istorija, nykstančiomis vertybėmis

S. Birgelis: Tikiuosi, kad projektas išjudins žmones domėtis savo giminės medžiu, kaimo istorija, nykstančiomis vertybėmis

2026 03 24
Tautiniai rūbai

Kultūros forumas Vilniuje: ar mėgėjų menas taps bendruomenių stiprybės pamatu?

2026 03 24

Skaitytojų nuomonės:

  • >Kažin apie Ilgai lauktam Vilniaus kongresų centrui – 28 pasiūlymai
  • >+++ apie S. Buškevičius. Už išprotėjusį, blogiau yra tik išprotėjęs profesorius
  • +++ apie V. Sinica. Už laisvą žodį! #4
  • +++ apie Ilgai lauktam Vilniaus kongresų centrui – 28 pasiūlymai
  • +++ apie S. Buškevičius. Už išprotėjusį, blogiau yra tik išprotėjęs profesorius
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
XX a. pr. Alantos mėgėjų teatro aktoriai

G. Šeikis. Kultūrinis ir visuomeninis sambūris Alantoje XX a. pr.

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai