Lietuvoje metų pradžioje tradiciškai skelbiamuose Metų vaistinio augalo rinkimuose šiemet laimėjo rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench), kuriai suteiktas „Vaistinis augalas – imuniteto pagalbininkas“ vardas.
Rinkimuose, kurių rezultatus lėmė viešas visuomenės balsavimas ir žinovų komisija, už šį astrinių (Asteraceae) šeimos augalą balsavo 44 proc. rinkėjų.
Reikia pažymėti, kad kartais spaudoje pasitaiko netikslumų, kai ežiuolė sutapatinama su rudbekija, nors tai visai skirtingų genčių augalai.
Rausvažiedė ežiuolė buvo priskirta rudbekijos genčiai ir ilgus metus vadinta purpurine rudbekija (Rudbeckia purpurea L.). 1959 m. rudbekijos ir ežiuolės gentys atskirtos. Rausvažiedės ežiuolės lietuviškas vardas patikslintas 1998 m. „Botanikos vardų žodyne“ (ši rūšis anksčiau buvo vadinama purpurine ežiuole).
Vaistinė augalinė žaliava
Rausvažiedžių ežiuolių žolė – Echinaceae purpureae herba ir rausvažiedžių ežiuolių šaknys – Echinaceae purpureae radix.
Biologiškai veikliosios medžiagos
Rausvažiedės ežiuolės augaluose kaupiasi alkilamidai, polisacharidai, baltymai, lektinai, kavos rūgšties dariniai – cikoro rūgštis (lapuose – 0,4–1,6 %, žiedynuose – 1,2–3,1 %, stiebuose – 0,2–0,7 %, šaknyse – 0,6–2,1 %), eterinis aliejus, mikro- (molibdenas, selenas, kobaltas, cinkas, manganas). Taip pat ir makroelementai (kalis, kalcis), polifenoliai (kvercetino, izoramnetino glikozidai), raugai (5,0–10,0 %).
Indikacijos ir naudojimas
Pastaruosius dešimtmečius žinomiausi augaliniai imunomoduliatoriai – trys ežiuolės genties rūšys: rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench), siauralapė (Echinacea angustifolia DC.), blyškioji (Echinacea pallida (Nutt.) Nutt.). Europoje iš ežiuolių gaminama daugiau kaip 300, o iš rausvažiedės – 80 preparatų.
Viena iš galimybių imuninio budrumo skatinimui moksliniais tyrimais pagrįsti ir patariami ežiuolių (Echinacea spp.) augaliniai vaistiniai preparatai, kuriuos patariama vartoti ne ilgiau kaip du mėnesius.
Polisacharidai skatina nespecifines imunines ląsteles – makrofagus ir NK – ląsteles, gaminami citokinai (αTNF, IL-1, IL-6); cikoro rūgštis – fagocitozę in vitro ir in vivo bei inhibuoja hialuronidazę ir apsaugo III tipo kolageną nuo skilimo; flavonoidai pasižymi antibakteriniu, priešuždegiminiu, antioksidaciniu aktyvumu.
Ežiuolių preparatai specifiškai veikia tonzilito, faringito sukėlėjus (A B, C, G) grupės streptokokus, Corynebacterium haemolyticum, Corynebacterium pyogenes, įvairius virusus; Influenza virusus; Herpes simplex sukėlėjus; grybelinių infekcijų sukėlėjus (Candida albicans, Candida tropicalis, Cryptococcus neoformans, Pityrosporum ovale).
Preparatai yra veiksminga priemonė odos (psoriazė, egzema), ginekologinių (adneksitas), urologinių (prostatitas, cistitas ir kt.), onkologinių ligų ir kraujo užkrėtimo atvejais. Jais gydo leukopeniją (po švitinimo ir citostatikų gydymo kurso). Pediatrijoje ežiuolių preparatai su pertraukomis vartojami profilaktikai ir peršalimo ligų gydymui.
Kontraindikacijos. Ežiuolių preparatų negalima vartoti
Nėštumo metu.
Sergant tuberkulioze, leukoze, daugine skleroze, AIDS.
Asmenims, alergiškiems astrinių (Asteraceae & J. Presl) šeimos augalams.
Nepageidaujamas poveikis
Geriant kavą / arbatą su ežiuolių preparatais, slopinamas kofeino metabolizmas, todėl sustiprėja kofeino poveikis: gali sukelti nervingumą, nemigą, tachikardiją.
Ežiuolių preparatai sukelia hepatotoksinį poveikį vartojami kartu su: amiodaronu, anaboliniais steroidais, ketokonazoliu, paracetamoliu, metotreksatu.
Ežiuolių preparatų kitos sąveikos su: midazolamu – padidina absorbciją ir sustiprina poveikį bei nepageidaujamas reakcijas; vitamino K antagonistais – didėja kraujavimo tikimybė, tikslinga tirti krešumą.
Europos vaistų agentūros (EMA) nuoroda, kur patalpinti visi dokumentai apie Echinacea purpurea žaliavą ir preparatus, bei išsamiausias pdf dokumentas.
Kitos naudojimo sritys
Dekoratyvinis augalas.
Europoje rausvažiedė ežiuolė du šimtmečius auginama kaip dekoratyvus bruožas želdiniuose, o Lietuvoje – daugiau kaip šešis dešimtmečius.
Pašarinis augalas.
Ežiuolių vaistinė žaliava dedama kaip priedas į raguočių ir kiaulių pašarą, padidina gyvulių atsparumą infekcinėms ligoms.
Medingas augalas.
Ežiuolių plantacija – puiki bičių ganykla antroje vasaros pusėje.
Apie „Vaistinis augalas 2026“ rinkimus
Metų vaistinio augalo rinkimai buvo rengti sausio 10 – vasario 10 d., iš renkamų 50 vaistinių augalų sąrašo, kuris paskelbtas balsavimui virtualioje anketoje.
Šiais metais rinkimuose dalyvavo Medicinos ir sveikatos bei farmacijos mokslų srities žinovai ir visuomenės atstovai.
Vasario 12 d. vaistinio augalo rinkimų balsavimo rezultatų apibendrinimą ir įvertinimą atliko komisijos nariai žinovai.
Rinkimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaistinių augalų pažinimo svarbą, jų protingą, moksliniais tyrimais pagrįstą, praktinį naudojimą įvairiose srityse (medicinoje, farmacijoje, kosmetologijoje, maisto pramonėje, veterinarijoje, žemės ūkyje).
Supažindinti su augalinių vaistinių preparatų ne tik gydomosiomis savybėmis, bet ir kontraindikacijomis, šalutiniais ir nepageidaujamais poveikiais bei jų sąveika su įvairiais kitais vaistais.
Naudojant augalinius preparatus, patariama kreiptis į gydytoją arba vaistininką – tai licencijuoti medicinos ir sveikatos mokslų krypties žinovai, aktyviai teikiantys profesionalias žinias tiek apie sintetinius, tiek – augalinius vaistinius preparatus.
Šie rinkimai skirti paminėti vaistininko, mokslininko, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo direktoriaus, Vaistinių augalų skyriaus įkūrėjo ir Medicinos fakulteto Farmacijos skyriaus profesoriaus. profesionalaus farmakognosto – vaistinių augalų tyrėjo ir propaguotojo, Lietuvos botanikų ir farmacininkų draugijos pirmininko dr. Kazimiero Grybausko 140-ąsias gimimo metines.
Rinkimų rengėjai
VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius, Lietuvos farmacijos sąjunga, žurnalo „Lietuvos farmacijos žinios” redakcija, UAB „Švenčionių vaistažolės“.
Rinkimų sumanytoja, rengėja ir žinovų komisijos pirmininkė – Ona Ragažinskienė, VDU Gamtos mokslų fakulteto profesorė, VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentė, Lietuvos Respublikos nusipelniusi sveikatos apsaugos darbuotoja.
Sekretorė – vaistininkė, farmacijos magistrė Rūta Matulaitienė. Nariai: dr. Rima Balanaškienė, akademikas prof. Petras Rimantas Venskutonis, dr. Elmantas Pocevičius, prof. Ramunė Morkūnienė, prof. dr. Sonata Trumbeckaitė, prof. Nijolė Savickienė, prof. Loreta Kubilienė, doc. Tauras Antanas Mekas, vaistininkė Zenona Šimaitienė.
