Darbo pajamos per metus didėjo, tačiau augimo tempas jau lėtesnis nei ankstesniais metais. Vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas susitraukė iki mažiausio per dešimtmetį – parodė ketvirtojo 2025 metų ketvirčio „Sodros“ gyventojų darbo pajamų apžvalga.
„Sodros“ duomenimis, vidutinės darbo pajamos Lietuvoje padidėjo vidutiniškai 107 eurais per metus ir 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį pasiekė 1 514 eurų į rankas. Vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos neatskaičius mokesčių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 189 eurais arba 8 proc. ir siekė 2 480 eurų.
„Situacija darbo rinkoje stabili: atlyginimai toliau auga, tačiau tempas jau nebe toks spartus kaip ankstesniais metais. Esant 3,8 proc. metinei infliacijai, realus pajamų augimas tapo nuosaikesnis“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Darbo pajamų mediana siekė 1 934 eurus prieš mokesčius – per metus ji padidėjo 8,7 proc. Tai reiškia, kad pusė visų apdraustųjų uždirbo mažiau nei 1 232 eurus į rankas, o pusė – daugiau. Kas ketvirto dirbančiojo pajamos siekė nuo 1 000 iki 1 500 eurų neatskaičius mokesčių. Per metus padidėjo šešių iš dešimties apdraustųjų darbo pajamos.
Sparčiausiai augo žemiausios kvalifikacijos ir vyriausių darbuotojų pajamos
Ryškiausiai augo nekvalifikuotų pagalbinių darbininkų darbo pajamos. Jos vidutiniškai padidėjo beveik 10 procentų, kas sudarė 68 eurus į rankas. Toliau rikiavosi tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai. Kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų pajamos augo apie 9 procentais, vadovų – 8 procentais arba 128 eurais į rankas.
Didžiausias metinis darbo pajamų augimas 2025 m. stebėtas tarp vyriausiųjų darbo rinkos dalyvių. 51–60 metų darbuotojų pajamos padidėjo 9,7 proc. arba 115 eurų, o vyresnių nei 60 metų – 9,4 proc. arba 97 eurais.
Tuo metu iki 25 metų amžiaus darbuotojų pajamos augo lėčiau – 5,2 proc., arba 52 eurais.
„Šiuos skirtumus iš dalies lėmė sektorių struktūra. Vyresnio amžiaus darbuotojai dažniau dirba tose veiklose, kuriose 2025 m. darbo pajamų augimas buvo ryškesnis – švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir viešojo valdymo srityse. 51–60 metų amžiaus grupėje apie 29 proc. visų apdraustųjų dirba šiose srityse, o 25–30 metų amžiaus grupėje – apie 17 proc.“, – pabrėžia „Sodros“ analitikė.
Anot jos, demografinės tendencijos rodo didėjantį spaudimą darbo rinkai: iki 30 metų amžiaus darbuotojų dalis tarp visų apdraustųjų per dvejus metus sumažėjo nuo beveik 19,6 proc. iki 15,7 proc., o vyresnių nei 60 metų darbuotojų daugėja. Jų skaičius vien per pastaruosius metus išaugo 3,7 proc. iki 175 tūkstančių žmonių.
Sektorių rezultatai: didesni procentai nebūtinai reiškia didžiausius atlyginimus
2025 metų lapkritį didžiausias metinis vidutinių darbo pajamų augimas fiksuotas trijuose sektoriuose: administracinėje ir aptarnavimo veikloje (12,7 proc.), statyboje (11,2 proc.) bei transporte ir saugojime (10,5 proc.).
Vis dėlto šių sektorių atlyginimų lygis išliko žemesnis nei bendras šalies vidurkis, todėl didelis procentinis augimas nereiškė, kad pagal pajamas jie tapo lyderiais.
„Kitaip tariant, augimas buvo spartus, tačiau skaičiuojant eurais šios veiklos vis dar atsiliko nuo aukštos pridėtinės vertės sričių. Tuo metu finansinėje ir draudimo veikloje bei informacijos ir ryšių sektoriuje vidutinės darbo pajamos gerokai viršijo šalies vidurkį ir siekė atitinkamai 3 380 eurų bei 3 600 eurų prieš mokesčius, nors jų metinis augimas buvo nuosaikesnis – apie 5–6 proc.“, – komentuoja Kristina Zitikytė.
Apdraustųjų skaičius nesikeitė
2025 metų gruodį, palyginti su 2024 metų gruodžiu, dirbančiųjų skaičius padidėjo vos 0,2 proc. arba 2,5 tūkstančio žmonių.
Informacijos ir ryšių, finansinėje ir draudimo, taip pat profesinėje bei mokslinėje veiklose apdraustųjų per metus sumažėjo apie 2,9 proc., arba maždaug 4 tūkstančiais darbuotojų. Didžiausias mažėjimas stebėtas tarp bankų kasininkų, klientų užklausas administruojančių ir nuotolinio aptarnavimo specialistų.
„Šiose srityse jau keletą metų matyti technologinių pokyčių poveikis – gyventojams vis dažniau naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis ir savitarna, mažėja dalies administracinių ir klientų aptarnavimo profesijų poreikis“, – teigia Kristina Zitikytė.
Tuo metu viešajame sektoriuje darbuotojų daugėjo – statistiškai 2,3 proc. arba 7,2 tūkstančio žmonių. Augo asmens priežiūros namuose darbuotojų, mokytojų padėjėjų, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų skaičius.
Vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis – mažiausias per dešimtmetį
Bendras atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų sumažėjo. Per dešimt metų jis susitraukė beveik 10 procentiniais punktais: jei 2016 metais vyrų ir moterų darbo pajamos skyrėsi 18,2 proc., tai 2025 metais – 8,5 proc.
„Pandemijos laikotarpiu atotrūkis buvo sumažėjęs iki 10,9 proc. 2020 metais, tačiau vėliau vėl padidėjo ir 2022 metais siekė 13,6 proc. Vis dėlto pastaruosius trejus metus rodiklis nuosekliai mažėjo. Tai rodo, kad pajamų skirtumo mažėjimas nebėra vienkartinis svyravimas, o tampa tvaresne tendencija darbo rinkoje“, – komentuoja „Sodros“ ekspertė.
Vyrai vidutiniškai uždirbo 108 eurais daugiau: jų vidutinis darbo užmokestis siekė 1 530 eurų į rankas, kai moterų – 1 422 eurus.
Ryškiausi skirtumai matomi tarp 28-38 metų žmonių – būtent tuo gyvenimo tarpsniu moterys skiria laiko vaikų auginimui arba sugrįžta į darbą po vaiko priežiūros atostogų. 54-62 gyvenimo metais įsivyrauja priešinga tendencija: moterys uždirba keliais procentais daugiau nei vyrai.
Pensiniame amžiuje vyrų pajamos vėl viršija moterų pajamas. Nors pensijų skirtumai mažėja, šiuo metu vidutinė vyrų pensija vis dar 93 eurais didesnė nei moterų pensija.
„Jei pensijoje dar ir dirbama, 66–75 metų grupėje vidutinis vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas sudaro apie 7 proc. Tai iš dalies susiję su skirtingu profesiniu pasiskirstymu tarp dirbančių pensininkų: tarp vyrų vadovai sudaro 19 proc., tarp moterų – 10 proc., o nekvalifikuotų darbuotojų dalis tarp vyrų siekia 14 proc., tarp moterų – 21 proc.“, – sako analizės autorė.
Didžiausia pajamų nelygybė – tarp sveikatos specialistų
Ne tik skirtingose amžiaus grupėse, bet ir profesijose skirtumai išlieka nevienodi. Didžiausi skirtumai – tarp sveikatos specialistų, kur atotrūkis siekia 75 proc. vyrų naudai, nors moterys sudaro 86 proc. visų šios profesijos apdraustųjų.
„Tokius skirtumus gali lemti skirtingas vyrų ir moterų pasiskirstymas pareigose, vadovaujančių pozicijų koncentracija. Panašią situaciją stebime asmens priežiūros srityje: čia vyrai uždirba 33 proc. daugiau nei moterys, nors moterų šioje profesijoje – 95 proc.“, – vardija vaiko priežiūra.
Tokios pat tendencijos ir prekyboje: pardavėjai vyrai gauna 30 proc. didesnį darbo užmokestį nei jų kolegės moterys, kurios šioje profesijoje sudaro 84 proc. visų apdraustųjų.
Tarp informacijos ir ryšių technologijų sistemų specialistų pajamų skirtumai taip pat vieni didžiausių – siekia 36 proc., bet moterų šioje veikloje mažuma – tik 25 proc.
Fizinių mokslų ir inžinerijos specialistai vyrai uždirba 21 proc. daugiau už koleges moteris. Stacionarių įrenginių ir mašinų operatoriai – 43 proc. daugiau, o amatininkai ir spausdinimo darbininkai – 39 proc. daugiau.
Tuo metu mažiausi skirtumai fiksuojami tarp vadovų, mokytojų arba nekvalifikuotų darbuotojų. Pavyzdžiui, mokymo specialistų gretose moterys sudaro 83 proc., o jų pajamos nežymiai – apie 2 proc. – viršija vyrų. Gamybos vadovių bei viešbučių, restoranų, mažmeninės prekybos ir kitų paslaugų srities vadovių darbo užmokestis taip pat yra labai panašus į vyrų ir skiriasi tik keliais procentais.
Vaiko priežiūros išmokos: tėčiai įsitraukia dažniau, bet trumpam
Paskutiniojo 2025 metų ketvirčio apžvalga atskleidė ir vaikus auginančių tėvų sprendimų statistiką.
Mažėjant gimstamumui, mažėja ir išmokų gavėjų skaičius, tačiau kai kurie rodikliai atskleidžia didėjantį vyrų įsitraukimą. Jei 2010 metais gimė 30,7 tūkst. vaikų, motinystės išmoką gavo 24,1 tūkst. mamų, o tėvystės išmoką – 12,3 tūkst. tėčių, tai 2025 metais situacija jau kitokia. Praėjusiais metais gimė 17,5 tūkst. vaikų, motinystės išmoką gavo 16 tūkstančių motinų, o tėvystės išmoką – 16,2 tūkst. vyrų.
„Tai reiškia, kad kiekvienam motinystės atvejui tenka viena tėvystės išmoka. Vidutinis motinystės išmokos gavėjų amžius yra 32 metai, o tėvystės – 34 metai. Tai, kad išmokų gavėjų skaičius artėja prie gimimų skaičiaus, rodo ir faktą, jog vis daugiau tėvų susilaukdami vaiko jau būna įsitvirtinę darbo rinkoje ir įgiję reikiamą socialinio draudimo stažą, todėl absoliuti dauguma gauna jiems priklausančią išmoką“, – pabrėžia Kristina Zitikytė.
Motinystės išmoka mokama už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, o tėvystės – už vieno mėnesio trukmės tėvystės atostogas, kuriomis galima pasinaudoti iki vaikui sueis vieneri metai.
Neperleidžiami mėnesiai: kiek tėvų įsitraukia ilgesniam laikotarpiui?
Norint suprasti, kaip tėvai dalinosi vaiko priežiūra skirtinguose etapuose, buvo nagrinėti 2023 metais motinystės arba tėvystės išmoką gavusių šeimų pasirinkimai. Šie tėvai turėjo iki dvejų metų laikotarpį pasinaudoti tiek perleidžiamais, tiek neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, todėl 2025 metais jau buvo galima matyti visą jų sprendimų ciklą.
Skaičiai parodė, kad tėčiai į vaiko auginimą dažniau įsitraukia trumpesniam laikui.
Iš moterų, kurios 2023 m. gavo motinystės išmoką, 92 proc. pasinaudojo ir neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Tuo metu iš vyrų, 2023 m. gavusių tėvystės išmoką, neperleidžiamais mėnesiais pasinaudojo 46 proc.
Ir toliau didžiąją dalį vaiko priežiūros išmokos gavėjų sudarė moterys. 2025 metų lapkritį vaiko priežiūros išmokas gavo iš viso 24,6 tūkst. žmonių – 21,4 tūkst. moterų ir 3,2 tūkst. vyrų. 53 proc. vyrų išmoką gavo už neperleidžiamus mėnesius. Tai reiškia, kad vaiko priežiūrai jie skyrė daugiausia du mėnesius, o likusį vaiko priežiūros atostogų laikotarpį panaudojo mama.
Didžiųjų miestų gyventojai ir vadovai išmokas gauna trumpiau
Atėjus laikui rinktis vaiko priežiūros atostogas, 68 proc. gavėjų pasirenka trumpesnį – 18 mėnesių – išmokos mokėjimo laikotarpį, o likę 32 proc. renkasi išmoką gauti 24 mėnesius.
Pasirinkus 18 mėnesių trukmę, išmokos dydis siekia 60 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Vidutinė tokia išmoka 2025 metų lapkritį siekė 1 333 eurus. Pasirinkus 24 mėnesių laikotarpį, pirmaisiais vaiko gyvenimo metais mokama 45 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoka, o antraisiais metais – 30 proc. Šių išmokų gavėjai vidutiniškai gavo atitinkamai 796 eurų ir 542 eurų dydžio išmokas.
„Sodros“ analizė parodė, kad 18 mėnesių vaiko priežiūros išmokos laikotarpį dažniau rinkosi dirbantys didžiuosiuose miestuose ir aukštesnes pareigas einantys žmonės. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose šį variantą pasirinko 76 proc. gavėjų, kitose savivaldybėse – 65 proc.
Vertinant pasirinkimus pagal profesijas matyti aiškūs skirtumai. Tarp vadovų 8 iš 10 renkasi vaiko priežiūros išmoką gauti 18 mėnesių, tarp specialistų – 7 iš 10. Tuo metu tarp kvalifikuotų darbininkų pasirinkimai pasiskirsto per pusę, o tarp įrenginių ir mašinų operatorių trumpesnį – 18 mėnesių – laikotarpį renkasi tik 3 iš 10.
„Tai rodo, kad aukštesnes pareigas einantys ar daugiau kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbantys žmonės dažniau pasirenka trumpesnį išmokos gavimo laikotarpį. Srityse, kur dirbamas fizinis darbas, o atlyginimai paprastai yra mažesni nei vadovų ar specialistų, dažniau pasirenkamas ilgesnis išmokos mokėjimo laikotarpis“, – paaiškina K. Zitikytė.
Dalis išmokos gavėjų vaiko priežiūrą derino su darbu. 3,6 tūkst. tėvų tuo pačiu metu gavo vaiko priežiūros išmoką ir dirbo. 60 proc. jų buvo pasirinkę 18 mėnesių išmokos mokėjimo laikotarpį. Jų vidutinės darbo pajamos lapkritį buvo 1 974 eurai, o vidutinė išmoka – 1 200 eurų.
Parengta pagal „Sodros“ pranešimą
