Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje aplinkos ministras Kastytis Žuromskas pristatė Seimui 2024 m. pateikto Miškų įstatymo naujos redakcijos projektą.
„Šiuo metu galiojantis Miškų įstatymas 25 metus nebuvo išdėstytas nauja redakcija, jame neatsispindi Nacionaliniame susitarime dėl miškų priimti susitarimai, neužtikrinta Lietuvos miško išteklių apsauga ir jų atkūrimo kokybė bei kova su klimato kaitos iššūkiais. Be to, turime įgyvendinti Europos Sąjungos aplinkosaugos politiką, atsižvelgti į gautus teisės pažeidimų įspėjimus“, – susitikime sakė aplinkos ministras.
Anot K. Žuromsko, šio įstatymo pataisos buvo rengtos daugiau kaip metus, buvo gauta daugiau kaip 50 nevyriausybinių organizacijų, aplinkosaugininkų, verslo atstovų pasiūlymų. Praėjusių metų gruodžio 3 dieną patvirtintoje Vyriausybės išvadoje Seimui buvo pateiktas kompromisinis Miškų įstatymo projekto variantas.
Miškų grupių perskirstymas
Dabartiniame projekte atsisakoma ankstesniame Miškų įstatymo projekte miškų grupių reformos, o vietoj jų numatytas esamų miškų grupių perskirstymas. Taip pat atsisakyta ambicingų veiklos apribojimų. Pavyzdžiui, II ir III miškų grupėse siūlyta drausti visus pagrindinius miško kirtimus, o kompromisiniame projekte tik II miškų grupėje siūloma drausti pagrindinius miško kirtimus, išskyrus atrankinius ir grupinius atvejinius.
Atsižvelgus į Aplinkosaugos koalicijos siūlymą, į IIA miškų grupę būtų perkelti geologinių, geomorfologinių, hidrografinių draustinių miškai.
Kirtimų reguliavimas
Miškų įstatymo projekte tobulinamas miško kirtimų reguliavimas, skatinant gamtai artimesnę miškininkystę, siūloma gerinti miškų atkūrimą, jų kokybę, papildomai spartinti miškų priskyrimo miško grupėms procedūras, sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti už veiklos ribojimus.
Numatoma sudaryti galimybę draustinių miškų dalis ir privačias saugomas vietoves priskirti I miškų grupei (labiausiai saugomi miškai). Taip ateityje didėtų I miškų grupės plotai. Be to, už miestų ribos bent 1 km atstumu esančius III, IV grupių miškus (III grupei priklauso apsauginiai, IV grupei – ūkiniai miškai), kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų miškus ar jų dalis priskirti IIB miškų grupei (rekreaciniai miškai). III, IV miškų grupių miškus, esančius patvirtintose Europos Bendrijos svarbos buveinėse, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių draustinių miškus, esančius III miškų grupėje, priskirti IIA (ekosistemų apsaugos miškai) miškų grupei. Taip pat siūloma nustatyti, kad nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebeliktų IV miškų grupėje.
Priėmus ministerijos siūlomus pakeitimus, I miškų grupės plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų miškų teritorijos ir siektų 56,6 tūkst. ha. IIA miškų grupė didėtų nuo 8,9 proc. iki 13,9 proc., IIB grupės – nuo 2,5 proc. iki 4,1 proc.
Siūloma nustatyti tik vienkartines kompensacijas: kompensuojant tik praradimus dėl miško kirtimų ribojimo (atidėjimo), atidėtų patiriamų sąnaudų verčių. Jos būtų mokamos, kai pasikeičia miškų grupė ir dėl to uždraudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai. Per vieną kartą išmokamos kompensacijos maksimali suma siektų 10 tūkst. eurų, o jei ji viršijama, kompensacija išmokama per 5 metus (sutrumpintas kompensacijų išmokėjimo laikotarpis privačių miškų savininkams nuo 20 iki 5 metų). Aplinkos ministerijos skaičiavimais, kompensacijoms dėl įvestų ribojimų reikėtų 62,1 mln. eurų 60,3 tūkst. ha privačių miškų.
Numatyti ir palengvinimai verslui bei administracinės naštos mažinimas. Būtų įteisinti laisvieji miško kirtimai: neplynieji miško kirtimai privataus miško savininko reikmėms III ir IV grupės miškuose, po kurių medyno skalsumas turi likti ne mažesnis kaip 0,7.
Daugėtų atvejų, kai nebereikės leidimų kirsti mišką. Kai jie bus privalomi, bus išduodami per 10 darbo dienų (išskyrus kirtimus saugomose teritorijose). Be to, šie leidimai galios ne vienerius, o dvejus metus. Parduodant mišką nebereikėtų atsiklausti besiribojančių valdų savininkų, o miškotvarkos projektai būtų neprivalomi miško žemės sklypui iki 10 ha.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos pranešimą
